Kas geriau: pats kraustytis ar samdyti į Olandiją? Ilgametės logistiko patirties atsakymas

Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų ir turiu pasakyti tiesiog – kiekvienas kartas, kai žmogus staiga nusprendžia kraustytis į Olandiją, virsta mini drama. Vieniems tai didžiulė nuotykis, kitiems – nervų išsižavėjimas, o man – dar viena istorija apie tai, kaip svarbu išsirinkti tinkamą būdą. Kasdien kalbu su žmonėmis, kurie stovi ties pasirinkimo riba: sutaupyti šimtus eurų ir vežti patys arba mokėti už profesionalią pagalbą ir miegoti ramiai. Atsakymas nėra tokias paprastas kaip „taip“ arba „ne“, nes viskas priklauso nuo to, ką turite, kiek turite laiko ir, svarbiausia, kokie stiprūs jūsų nervai. Per šiuos metus mačiau viską – nuo subraižytų sofų Vokietijos autostradose iki tobulai supakuotų „dėžių“ piramidžių, kurios net menkiausio nesupratimo nedavė krovėjams.

Kraustymasis į užsienį, ypač į tokią šalį kaip Nyderlandai, nėra tik daiktų perkėlimas iš taško A į tašką B. Tai loginis procesas, kuriam reikalinga patirtis, žinojimas, kaip elgtis su muitinės taisyklėmis, kelių mokesčiais ir fizinio krūvio valdymu. Jei dar svaičojatės, ką daryti, pasidėkite puodą ant viršaus ir skaitykite toliau – aš papasakosiu, kaip tai yra iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų, o kaip yra iš tikrųjų.

Pinigų ir kainų painiava: ką iš tikrųjų reiškia „pigiau“

O kiek tas pervežimas iš viso kainuoja? Galima kažkaip įsivaizduoti skaičius?

Žinoma, skaičiai – mano mėgstamiausia kalba. Jei nuspręstat samdyti firmą, kraustymasis į Olandiją su 20 kubiniais metrais daiktų (tai toks vidutinis dviejų kambarių buto turinys) kainuos nuo 1500 iki 2500 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia kelti pianiną, ar ne. Jei vežat patys, nuominis sunkvežimis su kėbulu kainuos apie 100–150 eurų dienai, pridėkite apie 300–400 eurų dyzelio (priklausomai nuo auto sunaudojimo) ir dar apie 100 eurų kelių mokesčių Vokietijoje bei Belgijoje. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad sutaupote tūkstantį, tačiau dar neįskaičiavome to, kad greičiausiai teks praleisti naktį viešbutyje (dar 80–100 eurų) ir valgyti kelyje. Taigi, reali sutaupa dažnai susitraukia iki 300–400 eurų, už kuriuos turite dirbti vairuotoju, krovėju ir dispečeriu vienu metu.

Ar verta taip trikštis dėl šių kelių šimtų eurų sutaupymo?

Kartais verta, kartais ne – viskas priklauso nuo jūsų amžiaus ir fizinės formos. Esu matęs jaunuolius, kurie su draugais susiruošė į Amsterdamą ir tai jiems buvo kaip šventė, ištiesė, pavogė sunkvežimį, nuvažiavo, nusipirko alaus ir buvo laimingi. Tačiau jei jums penkiasdešimt metų, turite nugaros problemų arba jums tiesiog nepatinka vėluoti ir vėluoti, tiek pinigai nėra verti to streso. Prisimenu vieną klientą, kuris bandė sutaupyti, veždamas senąsias tėvų baldus, ir pakeliui sugedo jo nuominis mikroautobusas – jis prarado dienas, privalėjo mokėti stoką ir galiausiai vis vien mus pašaukė gelbėti. Tiesa tokia, kad pinigai už ramybę dažnai atsiperka, kai tik įvykia pirmoji nedidelė nelaimė.

Kas nutinka, jei aš susigadinu daiktą pervežimo metu – ar man kas atlygins?

Čia yra didžiausias pavojus vežti patys. Jei samdatė profesionalią įmonę, jūs turite sutartį, kurioje parašyta atsakomybės riba, o papildomai galimas ir krovinio draudimas, kuris padengia netgi tą brangų LCD televizorių, jei jį užgriūtent numesite. Veždamas pats, tu esi pats sau ir vairuotojas, ir draudikas – jei tavo brangiausia sofa paslysta nuo krovininės galo ant asfalto Duisburge, niekas to neatšuos. Profesionalai naudoja specialias juostas, pleistrus, pneumatinias sankabas, kad užfiksuotų krovinią, o paprastas žmogus dažnai pasikliauja tik viena virve, kuri, deja, nėra pakankamai saugi šimtus kilometrų važiuojant vokiškais greitkeliais.

Vairavimas, nuovargis ir kelių realijos: ar tikrai taip lengu važiuoti?

Ar sunku vairuoti tokią didelę mašiną Vokietijos autostradose?

Sakyčiau, ne vairuoti sunku, o įsijausti į ją ir jaustis saugiai. Jei nuomositė 3,5 tonų sunkvežimį (ką dažniausiai ir darote), jis vairuojamas kaip didelis automobilis, tačiau jis turi geresnes savybes už šeimyninį „Volkswageną“. Bet problema yra ta, kad Vokietijoje visi važiuoja greitai, o tu su pilnu kroviniu važiuoji 90 km/h greičiu – tai sukuria didelį spaudimą, ypač kai reikia įsivažiuoti į posūkį arba pristoti į sunkvežimių stovėjimo aikštelę papietauti. Buvau matęs, kaip lietuviai, įpratę važiuoti agresyviai, bandydami aplenkti sunkvežimį, pamiršta apie savo automobilio gabaritus ir privėrė „priekabą“ į apyvartą. Tai brangus pamokas, kurios išvengtumėte, pasamdę vairuotoją, kuris tą kelią važinėja kas savaitę.

Ar reikia kokių nors specialių dokumentų ar leidimų, kad važiuotum su tokiu krovininiu?

Tai vienas dažniausių klausimų, kurį užduodate vėlai, kai jau esate pasirašę nuomos sutartį. Jei mašina viršija 3,5 tonas (o dažnai kraunant visą butą, svoris pasiekia 4–5 tonas), jums reikės vairuotojo pažymėjimo (kodas 95) ir tiražo kortelės, o jei svoris didesnis – net C kategorijos teisių. Be to, tokioms mašinoms būtina tachografas, kuris riboja važiavimo laiką – negali važiuoti 10 valandų iš eilės, turi ilsėtis 45 minutes. Jei apie tai nesužinojote ir jus sustabdo Vokietijos policija, baudos yra kosmiškos, o be to, gali būti uždrausta tęsti kelionę, kas reiškia, kad turi samdyti vietinį pervežėją, kad išgelbėtų turtą.

Kiek laiko užtrunka tas kelias į Olandiją su pilnu sunkvežimiu?

Teoriškai atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 1700 km, kas atrodo, kad galima nuvažiuoti per 18 valandų, jei neilsintis. Tačiau realybėje su pilnu krovininiu tai yra dviejų, o kartais ir trijų dienų kelionė. Turi numatyti laiko perėmimui, iškrovimui, galbūt muitinės patikrai (nors Lietuva ir Olandija yra ES, jei keliate per Vokietiją, techninės apžiūros tikimybė visada egzistuoja). Mūsų įmonės vairuotojai tai darba darba ir nueina šį kelią efektyviai, o jums tai bus didelis nuovargis, po kurio kelias dienas tiesiog negalėsite nieko daryti.

Detalės, kurias dažnai pamirštame: nuo baldų iki vietovardžių

Ar galima tiesiog užkrauti viską į mašiną ar yra kokių nors draudimų?

Yra vienas svarbus dalykas, kurį visi pamiršta – krovinio užtvirtinimas. Negali tiesiog padėti dėžių viena ant kitos ir tikėtis, kad jos nenukris. Yra taisyklės, kad aštrūs daiktai turi būti padengti, sunkūs daiktai – apačioje, o lengvi – viršuje, o visa tai turi būti pririšta raiščiais. Olandijoje, pvz., Roterdamo uoste ar ties Eindhovenu, policija dažnai sustabdo sunkvežimius ir tikrina, ar krovinys užtvirtintas pagal taisykles. Jei ne – bauda prasideda nuo 500 eurų, o jei ką nors iškrenta ir ką nors sudaužo – atsakomybė pilna. Profesionalai žino, kaip supakuoti, kad neišsirinktų net stiklinės vazonėlių kolekcija.

Kaip su tuo elgtis su pianinu ar labai sunkiais baldais?

Tai yra mano mėgstamiausia dalis, nes čia aiškiai matyti skirtumas tarp profesionalo ir mėgėjo. Pianinas ar senovinis seifas sveria šimtus kilogramų ir jį neįmanoma užkelti laiptais rankomis be specialios įrangos. Mes naudojame keltuvus, juostas, o kartais net ir išorinius keltuvus pro langą, jei laiptai per ankšti. Jei bandysite tai daryti su draugais, ne tik rizikuojate susižaloti nugarą, bet ir labai tikėtina, kad pianinas nukris ir taps brangiu šiukšlių krūva. Olandijoje restauruoti pianinas kainuoja daugiau nei pervežimas Lietuvoje, tad verta pagalvoti du kartus.

O jei aš noriu vežti savo mašiną už sunkvežimio – ar tai įmanoma?

Žinoma, tai labai dažnai pasitaikantis variantas, kai kraustymasis į Olandiją reiškia ir gyvenimo atnaujinimą ten su savo transportu. Tačiau čia reikalingas specialus traileris (prikaba), o sunkvežimis turi būti tinkamas tokiam prikabai. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad bendras ilgis visos kompozicijos negali viršyti tam tikrų normų, ypač Vokietijoje, kur yra griežti reikalavimai. Dažnai klientai mano, kad galima tiesiog užkelti mašiną ant sunkvežimio su kėbulu – tai neįmanoma dėl svorio ir aukščio limitų. Geriau šį klausimą iškarti išsiaiškinti su logistika, kad nereikėtų vėliau ieškoti kur padėti automobilį pusiaukelėje.

Ką daryti su daiktais, kurie netilp į sunkvežimį arba ypač brangūs?

Visada turiu tokias istorijas – žmogus veža viską, bet pamiršta paprastą dalyką: kas daryti su tais daiktais, kurie yra jautrūs temperatūrai arba yra labai brangūs (juvelyriniai dirbiniai, dokumentai, vaistai)? Jų negalima palikti be priežiūros krovinių kabinoje. Mes visada siūlome klientams pasiimti tokius daiktus su savimi į keleivinę mašiną arba specialiai pažymėti juos ir uždaryti į saugią dėžę priešais vairuotoją. Jei vežate patys, tokios smulkmenos gali sukelti didelį stresą, kai sustojote pietų metu ir pamiršote, kad bagažinėjeje guli jūsų dukros vestuviniai žiedai.

Išvada: pasirinkimas, kurį nuspręsite tik jūs

Galiausiai, viskas susumuoja ne į pinigus, o į jūsų ramybę. Kraustymasis į Olandiją – tai didelis žingsnis, kuris reikalauja daug energijos, o jei dar pridedate ir fizinį krūvį bei rizikas susprogti nuomojamo sunkvežimio varikliui, tai gali tapti pernelyg dideliu išbandymu. Esu matęs tą laimingą akisparką, kai mūsų vairuotojas iškrauna paskutinę dėžę prieš naująjį namą Roterdame, o klientas gali tiesiog eiti gaminti kavos. Ir mačiau tą beviltiškumą, kai žmogus sėdi sugedusioje mašinoje prie Kelno, nežinodamas, kur skambinti, ir gauna dar vieną sąskaitą už vilkiką.

Jei jūs jaunas, drąsus, turite gerų draugų pagalbos ir norite pajusti nuotykį – drąsiai vežkite patys, tačiau viską tiksliai suplanuokite. Tačiau jei jūsų prioritetas yra saugumas, tikslumas ir noras pradėti naują gyvenimą be nugaros skausmo ir nervų išsižavėjimo – pasiduokite į profesionalų rankas. Po dvidešimties metų šioje srityje galiu pasakyti vieną: geriau vieną kartą sumokėti už kokybę ir paslaugą, nei dešimt kartų gailėtis savo pasirinkimo kelyje.