Kaip taupyti kraustantis iš Olandijos į Lietuvą? 20 metų patirties patarimai

Sveiki, draugai. Būna taip: gyvenate Amsterdame, Roterdame ar kažkur mažame miestelyje tarp laukų Gelderlande, ir staiga susiduriate su galva skaudančia mintimi – reikia kelias. Ne į kitą rajoną, o visai į kitą šalį. Aš šioje srityje buvimas jau virš dvidešimt metų, ir per tą laiką mačiau viską: nuo tų, kurie bandė vesti šešias sofas per „Smart“ automobilį, iki tokių, kurie užsisakė pilną kąsnį su šampanu vairuotojui. Tačiau dažniausiai klausimas vienas tas pats – kaip padaryti, kad kraustymasis iš Olandijos į Lietuvą neleistų per daug gilią į kišenes? Žemiau pasakysiu jums tiesą be gailesčio, be to įprasto marketingo sūpynių, o taip, kaip kalbėčiau su geru pažįstamu prie alaus.

Esu matęs, kaip žmonės sumoka per daug tik todėl, kad nežinojosi kelių paprastų dalykų. Olandija yra turtinga šalis, o logistika čia brangi, bet tai nereiškia, kad jums tenka mokėti „premiją“ už vairuotojo arbatpinigius arba degalų kainų svyravimus. Svarbiausia suprasti procesą. Kiekvienas euras, kurį sutaupysite pakavimo dėžėse ar sumaniai suplanavę datą, yra jūsų uždirbtas pinigas. Štai mano nuomonė, kaip tai padaryti protingai.

Kainos formavimas ir paslėpti mokesčiai

Kodėl viena firma siūlo 300 eurų, kita 800, o atstumas toks pat?

Čia yra klasikinis klausimas, kurį girdžiu kasdien. Žiūrėkite, čia nėra magijos, čia yra paprasta matematika ir rizikos valdymas. Tas, kas siūlo 300 eurų, tikriausiai skaičiuoja, kad jis paims jūsų daiktus, įsmes į vagoną ir važiuos. Tačiau kas nutiks, jei vairuotojui suges sunkvežimis arba jei jums reikės iškraičiuoti daiktų ne prie pat durų, o nešti per pusę Vilniaus senamiesčio? Pigi kaina dažnai slepia riziką, kad jūs galiausiai mokėsite dvigubai. Brangesni variantai įtraukia draudimą, patikimus vairuotojus ir garantiją, kad baldai nenukris. Taigi, atsakymas paprastas: pigu tikrai gali būti, bet ar jums reikia nervų, ar ramybės?

Ar tikrai taupant reikia rinktis dalinį krovinį?

Dalinis krovinys, arba kitaip tariant, dalinis krovinių pervežimas, yra puikus būdas sutaupyti, jeigu jums nereikia vežti pilno sunkvežimio. Tarkime, turite tik keturias dėžes, vieną lovą ir šaldytuvą – kodėl mokėti už visą 20 kubinių metrų vagoną, kuris važiuoja tuščias? Tokiu atveju mes surandame kitą klientą, kuris važiuoja tuo pačiu keliu, ir padalijame sąskaitas. Tačiau čia yra ir savas „nugara“. Jūs negalite būti tiksliai tikri, kada daiktai atvyks, nes reikia laukti, kol užpildys visas vagonas. Jeigu skubate, tai ne jums. Bet jeigu galite laukti savaitę-dvi, tai pervežimas iš Olandijos į Lietuvą daliniu būdu gali sutaupyti jums iki 40 procentų sumos.

Ką daryti, jei manęs daiktų netelpa į standartinį sunkvežimį?

Kartais įvyksta taip, kad žmogus perka per daug baldų iš „Marktplaats“ arba išvežia visą namo ūkį su garažu. Tada standartinis 3,5 tonų sunkvežimis (tas, kurį vairuoti reikia tik „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimo) nebeužtenka. Reikia didesnio, 7,5 ar net 20 tonų monstrų. Ir čia prasideda gėda – didesniems sunkvežimiams reikia specialių leidimų, o Olandijoje tai griežtai kontroliuojama. Jeigu jūsų krovinys yra labai didelis, geriau iš karto pasakykite tai apskaičiuojančiam vadybininkui. Kainą didins ne tik kuras, bet ir prieigos prie jūsų namų problemos – jeigu sunkvežimis negalės privažiuoti prie pat kiemo, teks samdyti papildomą kėbulą su kranu, o tai kainuoja brangiai.

Pakavimas ir paruošimo darbai

Ar verta pirkti naujas dėžes ar rasti naudotas?

Esu matęs abiejų variantų. Naujos dėžės, kurias parduoda pervežėjai, yra tvirtos, vienodo dydžio, idealiai sudėliojamos viena ant kitos – tai vadybininko svajonė. Tačiau jos kainoja. Kita vertus, jeigu einate į parduotuvę, pavyzdžiui, „Albert Heijn“ arba „Jumbo“, ir klaudote vadovo, ar neturi dėžių nuo vaisių ir daržovių, jums jas dažnai duoda nemokamai. Tikrinkite tik, kad būtų sausos ir nesutrūkinėjusios. Ypač atsargūs būkite su dėžėmis nuo bananų – jos dažnai būna drėgnos ir sugadina knygas ar drabužius. Taupyti ant dėžių galima, tik nekelkite jose sunkių daiktų, jei dėžės sienos minkštos.

Kaip teisingai supakuoti baldus, kad nepakenktų?

Čia yra vienas svarbiausių dalykų, kurį žmonės visada pamiršta. Negalima tiesiog įmesti stalo į vagoną be apsaugos, net jei jis ir yra iš masmedžio. Olandijos keliai geros kokybės, tačiau vairuotojas gali staigiai stabdyti, o tada stalas nulėkė kaip sviedinys. Naudokite burbuliukų plėvelę, o jei jos neturite, užklijuokite baldus antklodėmis ar senais drabužiais. Ypatingai dėmesį skirkite kampams – jie lūžta pirma. Kaina už pakavimo medžiagas gali atrodyti didelė, bet palyginti su suirusio vitrinos atstatymo kaina, tai yra peiliukas.

Ar galiu vežti tai, ką neįmanoma išardyti?

Kartais atsitinka, kad žmonės nori vežti didelius spinus, pianinus ar net sienų tapybas. Aš sakau taip: jei per didelis – nevežkite. Arba išardykite. Pianinas, pavyzdžiui, reikalauja specialių kilimų ir ne vieno vyrui jį pakelti. Jeigu bandoma jį įvežti pro laiptus be įrangos, galiu garantuoti, kad bus subraižytos sienos, o pianinas nukris. Jei turite ką nors labai neįprasto, paklauskite iš anksto. Kartais pigiau nupirkti naują spintelę Lietuvoje negu mokėti už priverstinį kėbulą ar specialų techniką Olandijoje.

Laikas ir maršrutas

Ar tikrai savaitgalis brangesnis nei darbo diena?

Tai yra mitas dalinę tiesos. Taip, kai kurios firmos ima papildomą mokestį už darbą savaitgaliais, nes vairuotojai turi poilsio laiką. Tačiau dauguma didelių kompanijų, tokių kaip mūsų, dirba kasdien. Kita vertus, jeigu jūsų išvykimas sutampa su Olandijos šventėmis, pavyzdžiui, Karaliaus diena arba Velykomis, tai gali būti problema. Tuose maršrutuose yra didelis eismas, o kainos degalams gali šokti. Jei galite, rinkitės antradienį arba ketvirtadienį – tada keliai ramūs, ir vairuotojas gali atvykti be neskubėjimo, kas tiesiogiai sumažina galimybę padaryti žalą.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

Geografiškai tai apie 1500–1700 kilometrų, priklausomai nuo to, kur esate – Hagoje arba netoli Vokietijos sienos. Esant idealiam scenarijui be eismo spūsčių ir poilsio laikų, tai trunka maždaug 18–20 valandų vairavimo. Tačiau vairuotojai turi griežtai laikytis poilsio režimo (tachografai). Todėl realiai tai trunka maždaug dvi dienas. Mes dažnai išvykstame vakare, pernakvojame Vokietijoje, o ryte jau esame Lietuvoje. Jei kas jums sako, kad atveš tą pačią dieną vakare, jeigu išvyksta tik ryte, tai arba meluoja, arba važiuos pažeisdamas taisykles. Toks rizikingas važiavimas gali baigtis baudomis ir uždelsimu.

Ar galima sekti savo daiktus realiu laiku?

Šiais laikais technologijos leidžia tai daryti, tačiau ne visos kompanijos siūlo šią paslaugą nemokamai. Aš visada rekomenduoju pasirinkti pervežėją, kuris turi GPS stebėjimą. Nedaug kas yra blogiau, nei kai žinoma, kad turi būti namuose antradienį, o jų nėra. Su GPS matote, kur yra jūsų krovinys – ar jis stovi prie Kauno, ar dar tik važiuoja pro Hanoverį. Tai suteikia ramybės, ypač kai kraustymasis iš Olandijos į Lietuvą vyksta žiemą, kai orai gali būti neprognozuojami.

Papildomi klausimai ir rizikos

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda pusiaukelėje?

Tai yra blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Per savo dvidešimt metų mačiau degalų bakų užšalimą, padangų plyšimus net magistralėje netoli Antverpeno. Jeigu kompanija profesionali, ji turi draudimą ir techninę pagalbą. Jūs neturėtumėte mokėti už tai papildomai. Tačiau jeigu pasamdate „vyrą su vagonu“ be sutarties, gali būti taip, kad jūs turėsite važiuoti gelbėti daiktų arba mokėti viešbučio vairuotojui, kol jis laukia detalių. Visada patikrinkite, ar įmonė turi techninę pagalbą priklausančią nuo jų, ar ne.

Ar verta drausti daiktus, ar tai tik pinigų švaistymas?

Kai kurie žmonės sako: „Aš važiuoju saugiai, ką gali nutikti?“ Aš jums pasakysiu – gali nutikti viskas. Nuo staigaus stabdymo automobilio priešais iki gaisro sandėlyje (retas atvejis, bet įmanomas). Kaina už draudimą paprastai svyruoja nuo 1 iki 3 procentų nuo daiktų vertės. Ar verta rizikuoti tūkstančiais eurų dėl to, kad nenorite sumokėti dešimties ar dvidešimties? Aš asmeniškai niekada nerekomenduoju važiuoti be KASKO tipo draudimo kroviniams. Ypač jei vežate brangią elektroniką ar šeimos relicvijas.

O dėl to, kad aš paslėpsiu keletą dėžių daugiau, nei nurožiau?

Nesiduokite pagundai. Mėgstate sakyti, kad turite 5 kubinius metrus, o užpildote 7. Vairuotojas tai pastebi akimirksniu, nes jis kasdien dirba su tais pačiais dėžėmis ir turi akį išmatuoti tūrį. Jeigu daiktų bus per daug, tiesiog netilps į vagoną, arba teks palikti ką nors kelyje. Tokiu atveju kompanija gali reikalauti papildomo mokesčio vietoj to, kad sutartų kitą, brangesnį transportą. Geriau būkite sąžiningas iš pradžių, gausite tikslų įvertinimą ir išvengsite nemalonių situacijų prie pat išvykimo.

Išvada

Galiausiai, noriu pabrėžti vieną dalyką – kraustymasis iš Olandijos į Lietuvą nėra kosminė misija, tačiau jis reikalauja planavimo. Dauguma pinigų išleidžiama ne dėl to, kad kuras brangus, o dėl to, kad klientai nenumato detalių: neįvertina iškrovimo vietos specifikos, netiksliai nurodo tūrį arba bando sutaupyti ant pakavimo. Aš mačiau tūkstančius sėkmingų kraustymosi, ir visi jie buvo paremti atviru bendravimu bei pasitikėjimu profesionaliu logistiku. Negailėkite laiko paruošimui, pasidomėkite rinkos kainomis ir klauskite, kiek tik norite. Tada šis kelias taps ne stresu, o naujo gyvenimo pradžia.