Kaip supaprastinti perkraustymą į Olandiją mikroautobusu: 20 metų patirties tiesa

Sveiki, gerbiamieji. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo tai, kaip žmonės bandydami sutaupyti, patys vežioja sofas balkonu, iki tų, kurie tiesiog pasiduoda ir sumoka už aukso kainą. Olandija, arba Nyderlandai, yra vienas populiariausių taškų mūsų tautiečių emigracijoje, bet kelyje į Amsterdamą, Roterdamą ar Eindhoveną dažnai pasitaiko nereikalingų nervų. Daugelis klausia, kaip supaprastinti perkraustymą į Olandiją mikroautobusu, kad nebūtų skauda galva ir piniginė. Atsakymas paprastas: viskas lemia pasiruošimas ir realumo suvokimas.

Nesigilinkite į tą marketingo šlamštą, kuris promise „be rūpesčių per 24 valandas“. Esu matęs per daug pavėluotų reisų per Vokietiją ir užstrigusių sunkvežimių priešais tunelius, kad galėčiau jums meluoti. Tikras perkraustymas – tai logistika, fizinis nuovargis ir biurokratija. Tačiau, jei viską suplanuote protingai, mikroautobuso pasirinkimas yra geriausias sprendimas mažesnėms šeimoms ar vienam žmogui. Jis lankstesnis už didelį sunkvežimį ir pigesnis už pilną konteinerį. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką išmokiau iš tūkstančių nuvažiuotų kilometrų, ir padėsiu išvengti tų pačių klaidų, kurias daro naujokai.

Pasiruošimas ir dėžių chaosas

Kiek dėžių tikrai reikės?

Niekada nesakykite „mažai“, kol viską neįsivaizduojate erdvėje. Vidutinio dydžio mikroautobuso, į kurį telpa apie 10–12 kubinių metrų (priklausomai nuo to, ar išardote baldus), dažnai užtenka vienkam butui, bet žmonėms visada trūksta vietos, nes jie neįvertina „tuščios“ erdvės tarp dėžių. Paskaičiuokite taip: vienam kambariui su baldais reikės maždaug 10–15 vidutinių dėžių, jei susitvarkote knygas ir drabužius. Jei dėžių bus per daug, jas teks dėti ant lovos ar viršuje, kas nėra saugu vairuotojui, todėl geriau turėti atsarginę planą arba išmesti šiukšles iš anksto.

Ar verta taupyti ant pakavimo medžiagų?

Galiu pasakyti tik vieną dalyką – taupyti ant buklių ir lipdukų yra prasčiausia investicija. Esu matęs, kaip brangus televizorius nukrito ant grindžių, nes buvo įvyniotas į senus laikraščius, kurie slysta. Naudokite kokybiškas storas dėžes, o ne tas, kurias gaunate iš parduotuvės su daržovėmis – jos yra drėgnos ir neturi struktūros. Tiesiog nusipirkite naujų dėžių arba jų nuomokitės, tai nepadidins sąskaitos taip smarkiai kaip sulaužyta servisas, kurį teks pirkti iš naujo Olandijoje, kur kainos yra dvigubai didesnės nei pas mus.

Ar reikia išardoti visus baldus?

Nebūtinai visus, bet tuos, kurie turi metalinių detalių ar yra labai masyvūs – tikrai taip. Olandiški namai dažnai turi siaurus laiptus ar netiesius koridorius, ypač senos statybos namuose Amsterdamo centre, todėl net ir tada, jei mikroautobuse baldas tilptų surinktas, neįsivaizduoju, kaip jį įvežsite pro duris. Išardykite stalus, lovas, spinteles nuimkite duris – tai sutaupys valandas įkėlimo vietoje ir išvengsite nereikalingo „laužymo“ galvos, kai vairuotojas sakys, kad tai neįmanoma įnešti.

Kelionės eiga ir vairuotojo darbas

Kiek laiko užtruksia kelionė ir kodėl ne visada pavyksta atvykti laiku?

Žmonės visada klausia „ar atvyksime rytoj?“ ir aš visada sakau „žiūrėsim, kas kelyje“. Maršutas Vilnius – Amsterdamas yra apie 1700–1800 km viena kryptimi, ir atrodo, kad tai 18–20 valandų važiavimo, bet yra vienas dalykas – vairuotojo poilsis. Jis negali vairuoti 24 valandas iš eilės, tai nelegalu ir pavojinga, todėl reikia numatyti sustojimus miegoti. Be to, Vokietijoje dažnai vyksta remonto darbai ar eina didžiuliai rūkai, o Belgijoje ir Olandijoje yra didžiuliai spūstys, dėl kurių galite pristigti valandą ar dvi. Geriau susitarti dėl atvykimo laiko su atsarga, nei verčia vairuotoją gundyti greičio ribas.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Taip, dauguma mūsų klientų taip ir daro, nes taip sutaupyti bilieto lėktuvu ir galite kontroliuoti savo daiktus. Tačiau turėkite omenyje, kad tai ne kelionė viešbutiniu autokaru – mikroautobuse bus garsu, vibravo, o vairuotojas nebus jūsų asmeninis gidas. Jis dirba, jo tikslas – nuvežti krovinių saugiai, todėl nedarykite jam triukšmo, kai jis bando susikoncentruoti prieš sunkų ruožą arba, jei jis ilsisi. Pasirūpinkite savo maistu ir vandeniu, nes sustojimai gali būti reti, o degalinėse kainos kandžios.

Kas nutinka, jei pasibaigia vairuotojo darbo laikas?

Tai vienas dažniausiai paininimų sukeliančių dalykų. Taisyklės griežtos – jei vairuotojas jau vairavo 4,5 valandas, jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų – 11 valandų poilsio. Jei atvykstate prie jūsų namų Olandijoje 22:00 valandą vakare, o vairuotojo laikas baigiasi 23:00, mes negalime jį versti iškrauti krovinio naktį, nes tai uždrausta įstatymais. Tokiu atveju reikės laukti iki ryto, o tai gali reikšti papildomų išlaidų už vairuotojo laukimą, todėl planuokite atvykimą darbo laiku.

Olandijos specifika: ką reikia žinoti prieš atvykstant

Ar sunku privažiuoti prie namų Amsterdamo centre?

Jūsų vairuotojas tikrai išgirs keiktis, jei bandysite įvežti 3,5 tonų mikroautobusą į „Grachtengordel“ (kanalų zoną) be specialaus leidimo. Ten gatvės siauros, kampai statūs, o viršuje yra tiltai, kurie gali per trumpi. Dažnai tenka iškrauti dėžes į mažesnį transportą arba vežti rankomis kelis šimtus metrų, nes sunkvežimis ar didelis krovininukas tiesiog negali privažiuoti. Būtinai patikrinkite iš anksto, ar yra „inrit“ (įvažiavimas) sunkiajam transportui, o jei ne – susitarkite dėl iškrovimosios vietos arčiau plačios gatvės.

Ką daryti su šiukšlėmis ir pakavimo medžiagomis?

Olandai labai griežtai laikosi tvarkos, o šiukšlių kaina čia astronomiška. Negalima tiesiog palikti pripildytų dėžių ir buklių gatvėje arba kieme, tikėdamiesi, kad kaimynas jas išmes. Jums reikės susirasti vietinę „afvalstation“ (šiukšlių perdirbimo stotį), kur galite nemokamai arba už nedidelį mokestį atiduoti kartoną ir plastiką. Jei paliksite savo senus baldus kieme be sutarimo su savininku, gausite didelį baudą iš savivaldybės, todėal geriau viską susiplanuoti iš anksto.

Ar reikia mokėti už išvykimo leidimus iš gyvenamųjų namų?

Tai labai svarbus dalykas, kurį dažnai pamirštame Lietuvoje. Jei gyvenate butuose ar namuose, kur yra bendri kiemai, Olandijoje dažnai reikia gauti „vergunning“ (leidimą) iš savivaldybės arba namų valdymo bendrovės, kad galėtumėte statyti transportą priekyje ilgiau nei 30 minučių. Be to, jei reikia užimti vietą gatvėje iškrovimui, gali tekti uždėti specialų ženklą arba net samdyti „verkeersregelaar“ (eismo reguliatorių), kuris užtikrina, kad kiti automobiliai nevažiuotų pro jūsų krovininuką.

Kainos ir sutartiniai niuansai

Kiek vidutiniškai kainuoja toks reisas dabar?

Nekalbu apie tą, ką buvo prieš penkerius metus, dabar situacija kitokia. Suskaičiuokite, kad vienas kubinis metras gabenimo iš Lietuvos į Olandiją (su degaliais ir vairuotojo užmokesčiu) kainuoja maždaug 80–120 eurų, priklausomai nuo sezono ir kuro kainos. Jei turite 10 kubinių metrų, tai bus apie 800–1200 eurų, bet tai be iškrovimo pagalbos Olandijoje, kur darbininkų valandinis įkainis yra apie 40–60 eurų. Būtinai klauskite, ar kaina yra „fixed“ (fiksuota) arba nuo ko ji priklauso, kad nesusipainiotumėte galutinėje sąskaitoje.

Ką daryti, jei sugedo baldas kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Jei dėl blogo prifixavimo mikroautobuse baldas nukrito ir susibruižė, turime draudimą, kuris tai padengia, bet viskas priklauso nuo to, ką parašėte „CMR“ sąskaitoje-faktūroje pristatimo metu. Jei pasirašote, kad „viskas tvarkoje“, o vėliau namuose pastebite įtrūkimą, draudimo kompanija jums nieko nevmokės. Todėl atidžiai patikrinkite kiekvieną daiktą vairuotojui esant vietoje, o jei pastebėsite žalą – užfiksuokite ją nuotraukomis ir parašykite pastabą dokumentuose.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad kaip supaprastinti perkraustymą į Olandiją mikroautobusu, nėra mokslo, o tiesiog protas ir patirtis.