Kaip supakuoti drabužius vežant iš Olandijos saugiai? Vadovas, kuris sutaupys Jūsų nervus

Sveiki, bičiuliai. Būna taip: gyvenat Olandijoje, dirbat, statote savo gyvenimą, o vėliau priima sprendimą grįžti į Lietuvą arba tiesiog perkelti dalį daiktų namo. Per tiek metų, kiek praleidau už vairo krovinių autobuse ir sunkvežimyje, maršruose „Amsterdamas – Vilnius“ bei „Roterdamas – Kaunas“, mačiau viską. Ir turiu pasakyti – dažniausiai problema ne tame, kad vairuotojas vairuoja blogai, o tame, kad žmonės tiesiog nežino, kaip elgtis su savo turto aprūpinimu pradžioje. Kai klausiate, kaip supakuoti drabužius vežant iš Olandijos saugiai, tai nėra tik apie tai, kad dėžutės neužplėštos. Tai apie tai, kad atvykus į Lietuvą Jums nereikėtų valyti musęs nuo drabužių arba siųsti brangius kostiumus į chemiją.

Olandija yra specifinė savo orais ir namų interjerais, čia daugiau drėgmės, o dažnai reikia nešti daiktus stačiais laiptais, senosiuose Amsterdamo namuose, kur neįvažiuoja liftas. Jei blogai supakuosite, vėliau gausite vieną didelį „gėrį“. Štai kodėl nusprendžiau pasidalinti savo patirtimi be jokio reklaminio šlamo, o kaip vienas vairuotojas kitam – tiesiogiai ir praktiškai.

Pagrindinės dėžių ir medžiagų paslaptys

Ar tinka senos parduotuvės dėžės?

Nerekomenduoju, jei tik jos nėra ypatingai tvirtos. Matęs esu, kaip Olandijos parduotuvėse, tokiuose kaip „Albert Heijn“ ar statybiniuose centruose, dėžės yra projektuotos vienkartiam naudojimui – laikyti lengvų prekių, o ne kelti 20 kilogramų svorį per 1500 kilometrų. Kai krauname į automobilį, tokios dėžės dažnai susilanko dėžės viduje, o Jūsų marškiniai gali būti sutraiškyti kitų daiktų. Geriau investuokite kelis eurus į naujas, dvigubos sienelės (double wall) kartonines dėžes, kurios specialios perkėlimui.

Kokio dydžio dėžes rinktis?

Būkite protingi ir nenaudokite milžiniškų dėžių, jei tik nešiojate pūkus. Didelė dėžė, pilna drabužių, svers kaip gyvulis, ir kai ją teks nešti laiptais trečiajame aukšte be lifto, Jūsų (arba mūsų krovikų) nugarai bus padaryta. Geriausiai veikia vidutinės dėžės, apie 50x40x40 cm, jose patalpinta apie 15-20 kg svorio yra idealus balansas, kurį lengva pakelti ir padėti ant vieno kito kamyšiuje.

Ar verta naudoti vakuominius maišus?

Tai viena geriausių išradimų tiems, kuriant nori sutaupyti vietos, tačiau yra vienas „bet“. Vakuominius maišus naudokite antklodėms, patalynėms, šiltiems megztiniams, kuriems nepavojus susiraukšlėti. Tačiau nenaudokite jų brangiems šilko suknelėms ar kostiumams, nes drėgmės trūkumo metu audinys gali labai susitempti ir ilgai neatsigaivti. Be to, atsimenu vieną atveją Eindhovene, kur klientas visa tai išsiurbė, o dėžės tapo tokios standžios, kad jas sunku buvo suimti – užpildykite jas tik tiek, kad dėžė išliktų šiek tiek minkšta.

Specialūs drabužiai ir jų apsauga

Ką daryti su kostiumais ir striukėmis?

Čia Jums padės specialios drabužių dėžės su strypu (wardrobe boxes). Jos atrodo kaip mini spinta, kurioje galima pakabinti drabužius ant kabyklos. Nupirkę šias dėžes, Jūsų kostiumai ir paltai keliaus tokiu pat būdu kaip ir spintoje – ne užmegzti, ne susiraukšlėti. Tai, žinoma, kiek brangiau, tačiau jei turite brangų „Hugo Boss“ ar „Armani“ kostiumų, investicija nusipelno, nes juos išlyginti Lietuvoje kainuos daugiau nei dėžė.

Ar reikia rūšiuoti spalvas?

Nebūtina taip griežtai kaip skalbiant, bet labai praverčia logistiškai. Jei supakuosite visus juodus drabužius į vieną dėžę, o baltus marškinius į kitą, atvykus bus daug lengviau išsidėlioti spintoje. Dar dažnai žmonės klausia apie skalbinius – jei vežate nešvarius drabužius, būtinai juos uždėkite į plastikinius maišus prieš dedant į dėžę, kad kvapas nepaplistų po visą krovinių automobilį.

Kaip apsaugoti aksesuarus ir batus?

Batai dažnai užima daug vietos, todėl patariu į kiekvieną batą įdėti po kojinę ar smulkių daiktų, taip taupydami vietą. O kas liečia papuošalus ar diržus – juos suvyniokite į burbuliukų plėvelę (bubble wrap) arba įkiškite į batų vidų, jei ten telpa. Niekada nedėkite tiesiog naked aksesuarų tarp drabužių, nes po vibracijos kelyje jie gali įsismigdyti į audinio šukas arba tiesiog pasimesti tarp kito krovinio.

Olandiškas oras ir kelionės specifika

Kas daryti, jei lyja pakuodami?

Olandija garsėja lietumi, tai ne paslaptis. Jei tą dieną, kai atvažiuoja mūsų krovinių automobilis, lauke liesa, būtinai pasirūpinkite, kad drabužiai nebūtų palikti kieme arba ant laiptinės grindų. Mes, vairuotojai, turime uždangas, bet Jūs turite būti pasiruošę: uždėkite dėžes ant paletų arba senų grindų kilimėlių pakavimo metu. Kartais net trumpas kontaktas su drėgna asfalte gali sugadinti apatinę dėžės dalį.

Ar drabužiai gali sušalti kelyje?

Pervežimas iš Olandijos į Lietuvą trunka vidutiniškai 2-3 dienas, net jei vairuotojas turi poilsio laikus. Net ir žiemą krovežiuose nėra taip šalta, kad drabužiai sušaltų taip, kaip lauke, tačiau temperatūros pokyčiai gali sukelti kondensatą. Būtina, kad dėžės būtų uždarytos ir užklijuotos ne tik viršuje, bet ir apačioje (jei dėžė naudota). Jei dėžės atidarytos ar perplėštos, drėgmė iš gatvės gali patekti vidun ir pakenkti audiniui.

Ką daryti su labai jautriais audiniais (šilkas, aksomas)?

Jei turite labai jautrių drabužių, geriausia juos nešti su savimi keleiviniame automobilyje, jei tokia galimybė yra. Krovinių pervežime, net ir pačiuje geriausioje dėžėje, vyksta vibracija, ir dėl to kai kurie ploni audiniai gali „nusėdėti“ ar susitraukti netinkamai. Jei visgi tenka vežti kroviniu, įdėkite juos į minkštas drabužių dėžes (soft suitcases) ir tuos lagaminus uždėkite į didesnę kartoninę dėžę, užpildant tarpus su pakavimo popieriumi.

Kainos, draudimas ir organizaciniai dalykai

Ar supakavimas įtakoja kainą?

Tiesiogiai taip. Mūsų versle kaina skaičiuojama pagal užimtą vietą krovežyje (kubinius metrus) arba svorį. Jei naudosite vakuominius maišus ir sutrauksite drabužius du kartus mažiau, Jūsų krovinis užims mažiau vietos, o tai gali sutaupyti 50–100 eurų, priklausomai nuo to, kiek daiktų vežate. Taip pat, jei dėžės yra tvirtos ir vienodo dydžio, mes jas galime sudėti labiau „tankiai“, kas taip pat optimizuoja kainą.

Kiek laiko užtrunka supakuoti visus drabužius?

Nenuostabu, kad klientai visada paskutine minute pradeda galvoti apie tai. Vidutiniškai dviejų kambarių buto drabužius supakuoti tvirtai ir kokybiškai užtrunka maždaug 4-6 valandas, jei tai daro vienas žmogus. Nesižiūrėkite į tai lengvai – reikia ne tik padėti, bet ir užklijuoti, pasirašyti. Patariu pradėti ruoštis savaitę iki planuojamos išvykos iš Olandijos, kad naktį prieš išvykimą nebevirtumėte nuo nuovargio.

Ar drabužiai yra draudžiami standartiniame draudime?

Čia yra svarbiausias klausimas, apie kurį dažnai pamirštama papasakoti. Standartinis krovinių pervežimo draudimas dažniausiai draudžia atsakomybę pagal svorį, o ne pagal drabužių vertę. Jei vežate 500 eurų vertės džinsus, o dėžė pradingsta arba sudrėksta, draudimo kompanija gali mokėti tik labai nedidelę sumą (pvz., 2 eurai už kilogramą). Jei turite brandinginius drabužius ar brangias furkutes, būtinai paskelbkite jų vertę draudimo polise už papildomą mokestį, arba vežkite juos su savimi.

Ar reikia numeruoti dėžes?

Būtinai, tai Jums patys padėsiau išvengti šaltos nakties išvykime. Kai atvykstate į Lietuvą ir pradedamos iškrauti dešimtys dėžių, be numerių Jūsų gyvenimas virsta chaosu. Parašykite ant kiekvienos dėžės ne tik numerį, bet ir trumpą užrašą, pvz., „1: Virtuvės rankšluosčiai“, „2: Vaiko drabužiai“, „3: Žieminės striukės“. Man kaip vairuotojui tai taip pat padeda padėti dėžes tinkamuose kambariuose, jei aptarnaujame su įkėlimu.

Ką daryti su drabužiais, kurių nebebešite?

Tai paprasčiausias patarimas, tačiau svarbiausias. Nenaudinga vežti iš Olandijos į Lietuvą drabužius, kuriuos nebesate nešioję jau metus. Kaina už krovinių pervežimą (pvz., iš Hagos į Klaipėdą gali kainuoti nuo 400 iki 800 eurų priklausomai nuo tūrio) nėra tas dalykas, kurį verta švaistyti šiukšlėms. Parduokite juos Olandijos „Marktplaats“ arba atiduokite labdarai – taip Jūsų drabužiai keliaus saugiai (nes jų nebus), o Jums reikės mažiau dėžių.