Kaip saugiai transportuoti baldus į Olandiją mikroautobusu: vadovas iš vidaus

Sveiki, draugai. Būna taip: gyvenate Lietuvoje, renkatės savo svajonių sofą ar senelės inherited spintą, ir staiga gyvenimas suka ratu – reikia keltis į Olandiją. Arba tiesiog nusprendėte pirkti-brauti baldus iš mūsų krašto į Nyderlandus, kadangi čia dar meistrų likę, kurie moka dirbti su medžiu, o ten daugiau „IKEA“ kultūros. Esu šioje srityje beveik dvidešimt metų – mažiau nebuvo. Per tą laiktą esu matęs viską: nuo puikiai supakuotų antikvarinių veidrodžių, kurie atvyko į Amsterdamą be jokios įbrėžos, iki tų atvejų, kai vairuotojas bandė užsegti „Mazda 6“ bagažinėje dubeniąją indų skalbyklę (nepavyko, aišku).

Kai kalbame apie tai, kaip saugiai transportuoti baldus į Olandiją mikroautobusu, čia nėra rocket science, bet yra gilių vandens sričių. Mikroautobusas – tai ne sunkvežimis su liftu, tai ne konteineris, o erdvė, kurioje reikia mokėti išnaudoti kiekvieną centimetrą, kad krovinys nevažiuotų kaip šokėjas diskotekoje. Olandijos keliai, nors ir geri, turi savo niuansų – vėjami tiltai, „griūvanti“ olandiška architektūra ir, žinoma, tas nemalonus momentas, kai reikia įvažiuoti į gatvę, kurios pavadinimas baigiasi „straat“, o plotis tik prilysta jūsų transporteriai.

Šiame straipsnyje nenoriu jums dėti „varinio“ šaukšto į burną su sausomis instrukcijomis. Noriu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus. Ką reikia žinoti, kad jūsų raudona sofa atvyktų raudona, o ne įplyšusiu audiniu. Mes kalbėsime apie pakavimą, fiksavimą, kelių nuostolių psichologiją ir tai, kodėl vairuotojas gali būti piktas, jei užsakote pervežimą be dėžių. Taigi, įsibėglėkime.

Ką daryti prieš vairuotojas atvyksta arba prieš važiuojant pats

Ar tikrai reikia išmontuoti baldus?

Dažnai klientai klausia: „Gal tiesiog užkelsime tą spintą?“ Žiūriu į tą spintą, tada į mikroautobuso duris (juos dažnai vadina „vokiškomis“, nors gali būti ir prancūziškos, ir kinietiškos) ir matau problemą. Jei baldas įeina pro duris aukščiu ir plotumi, tai dar pusė reikalo. Bet jei tai biuro spinta su vitrina arba didelė svetainės sekcija – išmontuoti privalu. Nėra nieko blogiau, nei kirsti baldus į gabalus, kai jie jau yra suburti. Išmontavus, elementus lengviau apvynioti, lengviau padėti ant grindų mikroautobuse ir, kas svarbiausia, jie neima tiek vietos aukštyje. Tegu vairuotojas nukelia 5 mažus dėžutes vietoje to, kad vienas didelis blokas užimtų pusę krovininės erdvės ir blokuotų kitus daiktus.

Kuo geriau uždengti baldus – plėvele ar gobtuvu?

Tai klasikinis klausimas. Plėvelė (streč) – tai pigu, greita, bet ji nelaiduoja orui, o jei baldas drėgna, po plėvele jis gali pradžiūti. Be to, plėvelė lengvai plyšta stačiampiuose kampuose. Gobtuvas – tai storas, audininis dangalas, kuris apsaugo nuo įbrėžimų. Mano patirtis sako: geriausiai veikia kombinacija. Pirmiausia – storas putų polietilenas (pūslė), ant jo – gobtuvas, o viršui, jei yra laisvos vietos, galima pririšti ir plėvelę, kad neišliptų drėgmė. Jei taupote ir vyniojate tiesiog į plėvelę, tikėkitės, kad pervežimo metu ant „Bosch“ indaplovės atsiras įbrėžimas nuo kaimyninio stalo kojos. Olandija toli, vibracijos didelės.

Ar verta pirkti brangias dėžes?

Kai sakau „dėžės“, klientai dažnai matai išlaidas. Bet pažiūrėkite į tai taip: dėžė kainuoja 10–20 eurų, o olandiškas „Design within Reach“ kėdė – 400. Ką pasirinksite? Aš asmeniškai visada rekomenduoju dėžes baldams, ypač kai transportuojame dalinius krovinius (kai viename mikroautobuse važiuoja trys klientų siuntos). Be dėžių, vieno kliento daiktai gali „prišaukšti“ kito, o tada prasideda kuriozi su drausžių ieškojimu. Dėžės suteikia struktūrą – galima dėti vieną ant kitos, užsegti juos juostomis (remenėmis) ir būti ramiam, kad net nukritus nuo 20 cm aukščio (kas, deja, kartais nutinka vairuotojui staigiai stabdant), baldas išliks sveikas.

Kelias, vairuotojas ir biurokratija

Kiek laiko trunka kelionė į Amsterdamą ar Roterdamą?

Teoriškai žemėlapyje rodo apie 1400–1600 km priklausomai nuo to, ar važiuojate į pietus (Maastricht), ar į šiaurę (Amsterdamas). Praktiškai su mikroautobusu, pilnu baldų, tai ne lenktynės. Vidutiniškai tai trunka apie 18–24 valandas važiavimo laiko. Bet čia nėra tiesioginis atsakymas, nes reikia skirti laikui poilsioui (tamstos taisyklės griežtos), o vokiškai autostrados (Autobahn) dažnai stovi kamščiuose, ypač netoli Eseno ar Duisburgo. Jei vairuotojas sako „atvyksiu rytoj“, o jis važiuoja šiandien, tai dažniausiai vėluoja ne dėl jo tinginystės, o dėl to, kad kažkas prieš jį užpuolė grįblio arba tiesiog užstrigo Varšuvos apvažiavime.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Tai labai dažnas klausimas, ypač kai žmonės keliauja į gyvenimą ir nori pasiimti šunį ar katę. Taip, galima, bet yra „bet“. Mikroautobuse dažniausiai būna tik du vietos – vairuotojas ir keleivis. Jei mikroautobusas yra „perkraustyminio“ tipo su dėžėmis (t.y., be langų gale), tai jūs sėdėsite tarp baldų, kas nėra labai patogiu. Be to, draudimo kompanijos turi savo reikalavimus – keleivis turi būti įrašytas į kelionės lapą (CMR), o jei įvyksi avarija ir keleivis sužeisiamas, gali kilti problemų su išmokomis. Geriau iš anksto pasikalbėti, nes kai kurie vairuotojai tiesiog nenori „keleivių“ – jie nori važiuoti ramiai, groti savo muziką ir nieko neklausyti.

Kas daryti, jei pasibaigia diena, o vairuotojas dar važiuoja?

Olandija yra pietvakariuose, taigi, jei išvykome ryte, tiesiogiai į Roterdamą nenuvažiuosime be sustojimų. Dažniausiai vairuotojai sustoja nakvynei Vokietijoje arba Belgijoje. Jei turite skubų pristatymą (pvz., statybose laukia plytų, o čia – baldai), reikia tai žinoti iš anksto. Negalima laukti, kad vairuotojas bus robotas. Jis turi miegoti. Esu matęs situacijų, kai klientai skambino vidurnaktį ir klausinėjo „kur jūs esate?“. Atsakymas paprastas būdavo: „Miegauju prie kelio, nes kitaip aš ir jūsų baldai galime pabaigti griuvėsiuose“.

Pinigai, rizikos ir „kas jeigu“

Kiek kainuoja toks pervežimas?

Nedarykime klaidos – pigu nebus. Kainą formuoja ne tik benzinas (kuris Olandijoje ir Vokietijoje brangesnis nei Lietuvoje), bet ir vairuotojo darbo užmokestis, kelionės išlaidos, mokesčiai už kelių naudojimą (vinjetės Vokietijoje, mokesčiai už tunelius ar tiltus, ypač jei reikia važiuoti per Belgiją). Vidutiniškai baldų pervežimas į Olandiją mikroautobusu kainuoja nuo 400–500 eurų už mažą kiekį (pvz., kelių dėžių siuntą) iki 1500+ eurų, jei reikia nuvežti visą butą ir reikia dviem vairuotojams (kad vienas padėtų krauti). Užklausos būtent tokios – „kainos“ – dažniausios ir sudėtingiausios, nes reikia matuoti tūrį (m3), o ne svorį.

Ar draudimas apima baldų sudaužymą?

Tai rūpestingiausias klausimas. Taip, turime draudimą (CMR draudimas), bet jis veikia tik tada, jei baldai buvo supakuoti tinkamai. Jei jūs padėjote indus į popierinę maišelį be putų, ir jie suskilo, draudimo kompanija pasakys „gaila, o kaltė – nekokybiškas pakavimas“. Aš visada sakau: jei vertinate daiktus, užsisakykite „Viso rizikos“ draudimą arba papildomą apsaugą. Standartinis draudimas dažnai apmoka tik pagal svorį (pvz., 10 SDR/kg), o tą „Retro“ staliuką, kuris sveria 20 kg bet kainuoja 1000 eurų, taip lengva nebus atlyginta. Skaitykite sutartį, prieš pasirašydami.

O jei aš pats vairuoju savo mikroautobusą, ką žinoti?

Tada jūs esate ir vairuotojas, ir ekspeditorius. Pagrindinė patirtis – užsekite viską. Ne tik kad „pastumėta“. Naudokite „remenių“ juostas (ratchet straps). Jas įsitempti taip, kad baldai nejudėtų net centimetru. Mikroautobuse sėdynės dažnai išimamos, bet grindys slidžios – padėkite gumines kilimėlius. Ir svarbiausia: Olandijoje griežtai stebi greitį. Jei važiuosite 120 km/h ten, kur leidžiama 100, ir sustabdys jus policija, ne tik bauda gausite, bet ir gali pristabdyti pristatymą, o pirkėjas (jei tai jau „eBay“ pardavimas) gali atšaukti sandorį dėl vėlavimo. Taip pat, nepamirškite „Eurovinietės“ Vokietijoje – be jos baudos didžiulės.

Kaip elgtis su gėlių ar gyvūnų pervežimu kartu su baldais?

Kartais klientai sako: „įmeskime ir šunį į galą, ir tą dėžę su indais“. Negerai. Gyvūnas gali būti stresuojamas, o jei sužeis ar ištrūks per važiavimą (pvz., kai atidarome duris Lenkijoje degalinėje) – bus katastrofa. Gyvūnai turi būti transportuojami transportinėse, užfiksuotos, kad jos nenukristų ant baldų. O gėlės? Jos mėgsta šaltą, bet ne peršalimą. Žiemą mikroautobuso gale gali būti minus 5 laipsniai, jei važiuojama be šiluminės dangos (termo). Gėlės tiesiog sušals. Jei transportuojate baldus ir gyvūnus – pasakykite iš anksto, reikės planuoti vietą ir temperatūrą.

Kas nutinka, jei pirkėjas Olandijoje atsisako priimti siuntą?

Tai blogiausias scenarijus, vadinamas „return to sender“. Vairuotojas važiuoja tuščiomis atgal (darbas veltui), degalai praeina, laikas prarandamas. Tokiu atveju dažniausiai reikia sumokėti dvigubą kainą – tiek važiavimą ten, tiek atgal. Prieš išvykdami užtikrinkite, kad pirkėjas tikrai yra namuose ir turi grynus pinigus (jei sutarta taip) arba yra pasiruošęs pervesti lėšas. Olandai yra disciplinuoti, bet kartais nutinka, kad pamiršta arba susiranda „nepageidaujamą“ siuntą (jei tai buvo pirkimas-pardavimas). Visada turkite atsarginį planą – arba žinokite, kur laikyti siuntą Olandijoje sandėlyje (tai kainuoja), arba turkite kontaktą, kuris gali priimti.

Ar verta rinktis didelį „Sprinterį“ ar mažesnį „Transitą“?

Jei baldų nedaug – 3–4 dėžės ir sofa, mažas mikroautobusas („Vivaro“, „Transporter“ klasė) gali būti pigesnis ir greitesnis ( lengviau įsivažiuoti į miesto中心). Bet jei pervežate visą svetainę ar virtuvės komplektą, reikalingas ilgas „Sprinteris“ (4–6 metrų kėbulo). Dideliame mikroautobuse lengviau pakrauti, sunkiau parkuotis Olandijos miestuose, kur gatvės siauros. Aš visada patariu matuoti ne tik baldus namuose, bet ir įsivaizduoti, kaip jie įeis į angą. Kartais ilgesnis mikroautobus reikalauja dviejų vairuotojų vien tam, kad vienas padėtų antram įvažiuojant į sunkią vietą.

Išvada

Galiausiai, kaip saugiai transportuoti baldus į Olandiją mikroautobusu, priklauso ne tik nuo transporto priemonės, bet ir nuo jūsų pasiruošimo.