Kaip saugiai pervežti dalinius krovinius į Olandiją?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, turiu pripažinti, klausimas apie tai, kaip saugiai pervežti dalinius krovinius į Olandiją, man pasirodo kasdien. Olandija – tai ne tik tulpių ir vėjinių malūnų šalis, tai ir didžiausias logistikos mazdas visoje Europoje. Čia susikerta keliai iš viso kontinento, o ypač intensyvus eismas vyksta tarp Roterdamo, Amsterdamo ir Vento (Venlo) regionų. Kai klientas sako „dalinis krovinys“ arba angliškai LTL (Less than Truckload), mano galvoje iš kyla šimtai scenarijų, kurie gali nutikti kelyje. Matęs esu viską – nuo paprastų dėžių, nukritusių nuo paletės, iki pilnai sudaužytų brangių mašinų detalių, nes kas nors pasigailėjo tvirtinimo juostų.

Svarbiausia, ką turiu pasakyti iškart: dalinis krovinys – tai ne tas pats, kas pilnas sunkvežimis (FTL). Kai nuvežate pilną furgoną, jūs užpildote visą erdvę, uždarote gatves ir važiuojate tiesiai į tikslą. Su daliniais krovinais viskas kitaip. Jūsų prekės keliauja kartu su kitų klientų siuntomis, dažnai yra perkraunamos tarpinėse sandėliuose (vadinamuose cross-docking centruose), ir kiekvienas toks prisilietimas padidina sugadinimo riziką. Tačiau iš baimės niekas neveikia. Žinodami pagrindinius niuansus, pasiruošę dokumentus ir tinkamai supakavę siuntą, galite būti ramūs. Šiame straipsnyje pasidelsiu ne ties sausu teoriniu aiškinimu, o priešingai – papasakosiu, kas iš tiesų vyksta kelyje ir kodėl tam tikri dalykai yra būtini, kad jūsų krovinys atvyktų į Olandiją toks pat, kokį jį padavėte.

Popierinės darbos ir pasiruošimas

O dokumentai kaip? Viskas sutvarkyta, ar kažką trūksta?

Dokumentai yra pusė sėkmės, ypač kai važiuojate į Olandiją. Ten muitinės ir inspekcijos yra labai griežtos, o jeigu trūksta bent vieno parašo prekių sandėlyje arba sąskaitoje faktūroje nurodyta neteisinga prekės kodą (HS kodas), viskas gali stovėti sienoje dienomis. Būtina turėti tinkamai išpildytą prekių sandėlį, kuris aiškiai nurodo, kas yra pakuočiama, koks svoris ir kiek jų yra. Be to, sąskaita faktūra turi būti ne tik lietuviškai, bet ir angliškai – olandai dažnai tiesiog nesupranta mūsų kalbos, o versti laiko neturi. Pas mane buvo atvejis, kai klientas parašė „metalas“ vietoje konkretaus rūšies pavadinimo, ir dėl to krovinys buvo užšaldytas trims dienoms, kol aiškinomės, ar tai nėra pavojingi atliekos.

Ar būtinas tas prekių ženklas ant dėžės?

Be abejo, ir tai ne vienas. Ant kiekvienos dėžės ar paletės turi būti aiškus ženklas su jūsų pavadinimu, adresatu ir, svarbiausia, siuntos numeriu (pvz., MBL arba HBL numeris). Įsivaizduokite situaciją: vairuotojas atveža 30 paletų į tarpinį sandėlį prie Roterdamo. Ten kuriai šakai priklauso 10 kitų siuntų. Jei jūsų dėžė be etiketės, ji nukeliaus į „nerašytų“ prekių kampą ir galėtų ten gulėti mėnesį, kol kas nors susirūpins. Gera etiketė tai tarsi asmens dokumentas – be jos neina praeiti per kontrolę. Naudokite tvirtas etiketes, kurios nenušlips nuo drėgmės arba trinimosi.

O EXW ar DAP – kas čia per abrikosai ir kuo geriau?

Tai labai dažnai painių situacijų šaltinis. Jeigu pasirašote EXW (ex works), tai reiškia, kad atsakomybė už prekių įkėlimą pas jus už jus neima pervežėjas – jis tiesiog atvažiuoja ir laukia, kol patys užkelsite. DAP (Delivered at Place) atveju pervežėjas atsako už visą kelią iki jūsų kliento durų Olandijoje. Mano patirtis rodo, kad didelės dalies klientų geriau rinktis DAP, jei nenorite galvos skausmo su muitinės procedūromis Olandijoje, tačiau tai kiek brangiau. Svarbiausia nesupainioti terminų sutartyje, nes paskui gali būti taip, kad siunta stovi sienoje, o kas ją turi išimti – niekas nebeprisimena.

Kaina, terminai ir tokie dalykai

Kelias dienas važiuos? Ar greičiau įmanoma?

Daliniai kroviniai į Olandiją (LTL) paprastai keliauja 2–4 dienas. Neišsivaizduokite, kad tai kaip kurjeris, kuris atvyksta rytoj. Vairuotojas turi surinkti krovinius iš keleto Lietuvos ar Latvijos vietų, pervažiuoti per Lenkiją ir Vokietiją, o paskui galbūt dar ir išsikrautyti keletui vietų pačioje Olandijoje. Aš dažnai sakau klientams – jei skubate, ieškokite ekspressinio transporto, o jei norite sutaupyti, kantriai laukite. Ypatingai pavojinga manyti, kad 600 km atstumas yra „priešais namus“ – keliuose yra darbų eiga, o Vokietijoje dažnai stovi eilės.

O kainos... kodėl tiek aukštai šokinėja?

Kainos formuojasi pagal daug faktorių: degalų kainą rinkoje, sezono metą (prieš Kalėdas viskas brangsta), taip pat ir vietą Olandijoje. Jeigu reikia vežti į tokią vietą kaip Amsterdamo centras arba per daug užstatytą pramonės zoną, ten gali būti taikomi papildomi mokesčiai už sunkvežimio įvažiavimą arba sunkų iškrovimą. Taip pat įtakos turi kuro priedai, kurie, žinoma, keičiasi kas savaitę. Negaliu tiksliai pasakyti kainos be konkretaus užklausimo, bet paprastai už vieną paletę vietą reikia susimokėti nuo 100 iki 200 eurų, priklausomai nuo tūrio ir svorio.

Ar galima kažkaip užsisakyti vietą tik vienai paletei?

Žinoma, tai ir yra dalinių krovinių esmė. Mums nėra svarbu, ar vežiate vieną paletę su obuoliais, ar dešimt paletų su metalu – mes suskaičiuojame, kiek vietos jūsų siunta užims kelyje (vadinamieji „running meters“). Vienai paletei taip pat galima rasti vietą bendrame furgone, tačiau reikia nepamiršti, kad tada jūsų krovinys gali būti perkraunamas daugiau kartų tarpiniuose punktuose, nei jeigu užpildytumėte pusę sunkvežimio.

Pakavimas – viskas arba nieko

Jeigu dėžės minkštos, kas bus?

Bus blogai. Tiesiogiai sakau – minkštos dėžės ant paletės yra receptas katastrofai. Vairuotojas gali staigiai stabdyti autostradoje prieš Roterdamą, o jei dėžės nėra sustiprintos ir užfiksuotos, jos tiesiog suspaudžia viena kitą arba iškrenta. Aš mačiau, kaip 2000 eurų vertės elektronika buvo supakuota į paprastas neperlamuojamas dėžes – rezultatas buvo trūkinėjimo lentos. Naudokite tvirtas, daugkartines dėžės („gofra“) ir užtikrinkite, kad viduje nėra tuščios vietos, kurią užpildytumėte putų polistirolo fragmentais.

Kas tas cross-docking? Ar mūsų krovinius niekas nebus lietęs?

Cross-docking tai yra procesas, kai krovinys atvežamas į sandėlį, iškraunamas, sutvarkomas ir po to pakraunamas į kitą mašiną, kuri važiuoja tiesiai prie kliento. Taip, jūsų krovinys bus „lietas“, t.y. jį reikės nuleisti nuo vienos mašinos ir užkelti į kitą. Ypač dažnai tai vyksta Vente ar tiesiogiai aplink Roterdamo uostą. Todėl pakavimas turi atlaikyti ne tik važiavimą keliu, bet ir kelis krovimo ciklus. Jei ant paletės nėra tinkamai uždėta „skrybėlė“ (viršutinė apsauga), kas nors gali pastatyti kitą paletę ant viršaus jūsų siuntos.

O jeigu aš neturiu paletės, kas tada?

Tuomet turėsite jas nusipirkti arba išsinuomoti pas pervežėją, kitaip mes negalime sutalpinti jūsų prekių. Standartinė EUR paletė (120x80x144 cm) yra valiuta šioje srityje. Jei turite savo nestandartines dėžes, praneškite apie tai iš anksto, nes reikės planuoti vietą kitaip. Kartais klientai bando užvežti prekes tiesiog „ant grindų“ sunkvežimyje – su daliniais krovinais tai yra griežtai draudžiama, nes kitų siuntų negalima padėti ant jūsų dėžių be paletės pagrindo.

Olandijos specifika ir vairuotojai

Olandijos keliai, ten gi visur blokuojasi?

Taip, intensyvus eismas ten kasdieninis, ypač „Randstad“ regione (Roterdamas, Haga, Utrechtas, Amsterdamas). Mūsų vairuotojai dažnai pasakoja, kad ten reikia kantrybės kaip niekur kitur. Tačiau tai nereiškia, kad jūsų siunta vėluos. Profesionalios transporto kompanijos planuoja maršrutus taip, išvengiant didžiausių spūsčių, arba važiuoja naktimis. Bet žinokite, jei adresatas yra centrinėje Amsterdamo dalyje, sunkvežimis gali ten patekti tik tam skirtu laiku, o vairuotojui gali tekti laukti eilėje, kad tik patektų į iškrovimo zoną.

Ar sunku susirasti vietą iškrovimui?

Kartais – taip. Olandijoje daug smulkių parduotuvių ar sandėlių, kurie turi labai siaurus kiemus arba neturi pakėlėjų (krautuvų). Jei jūsų gavimas neturi pakėlimo platformos, reikia pranešti iš anksto, kad atvyktų mašina su „keliamuoju bokštu“ (taip vadinamas vairuotojo rankinis kranas arba hidraulinė platforma gale). Be to, adresate turi būti kas, kas gali priimti krovinį – aš mačiau atvejų, kai vairuotojas stovėjo po valanda, nes niekas neatsiliepė į skambutį, o tai sukuria nervinę atmosferą.

Nesklandumai ir draudimas

Vairuotojas užkliuvo, krovinius sudaužė. Kas dabar?

Čia įsijungia draudimas ir CMR konvencija. Pirmiausia, niekada nepasirašykite pristatymo dokumentų, jei matote, kad yra žalos. Turite užrašyti pastabas „su rezervacija“ (pvz., „dėžės sutryptos“). Tada pradedamas draudimo išmokėjimo procesas. Bet čia yra vienas „akmuo“ – CMR draudimas dažnai padengia tik iki 8.33 SDR vieną kilogramą (tai apie 10-11 eurų), todėl jei vežate labai brangius daiktus, būtina susitarti dėl papildomo draudimo. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas nenurodė tikrosios vertės sąskaitoje, ir gavo vos penktadalį savo nuostolių.

Draudimas... ar tai ne pinigų švaistymas?

Dauguma klientų taip galvoja, kol nepatenka į bėdą. Mano nuomone, draudimas yra būtinas ypač tada, kai krovinys keliauja daliniu būdu. Rizika, kad jūsų paletė bus apgadinta kito krovinio (pvz., metalo konstrukcijų) nusileidimo metu, yra reali. Už keletą dešimčių eurų galite apsisaugoti nuo tūkstančių eurų nuostolio. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau pradžioje ir miegoti ramiai, nei vėliau gaišti lauką bylose su draudimo kompanijomis.

Išvada

Apibendrinant savo dvidešimtmetę patirtį, galiu pasakyti vieną: kaip saugiai pervežti dalinius krovinius į Olandiją priklauso ne tik nuo pervežėjo, bet ir nuo jūsų, kaip siuntėjo, pasiruošimo.