Kaip saugiai pervežti baldus į Olandiją mikroautobusu: vadovas be vandenų

Dvidešimt metų šioje srityje – tai ne tiek daug, kiek atrodo iš šalies, bet pakankamai, kad pamatytum viską. Mačiau, kaip buvo vežami prabangūs antikvariniai laikrodžiai, apvynioti tik senomis laikraščiais, ir kaip šiuolaikinės "Smart" sofos nukrito nuo atviras kėbulo sunkvežimio vilkiko. Olandija, arba Nyderlandai, yra viena populiariausių kryptų mums, lietuviams, ten dirbti ar keltis gyventi, bet kyla tas paties klausimas: kaip visa tai nuvežti sveika ir saugiai? Žodis "safely" čia yra raktinis, nes kelyje Vilnius – Amsterdamas arba Eindhovenas yra apie 1700 kilometrų, o vokiški greitkeliai neleidžia atsipalaiduoti.

Svarbiausia taisyklė, kurią per tą laiką įsisavinau, – tai ne apie tai, kaip greitai nuvažiuoti, o kaip kruopščiai užkrauti. Dauguma žmonių galvoja apie "Kaip saugiai pervežti baldus į Olandiją mikroautobusu" tik kaip apie vairavimo procesą, bet tikrasis darbas prasideda dar prieš užvedant variklį. Turime omenyje, mikroautobusas, būnant užpildytas iki pat lubų, tampa tikru judančiu šachmatų lenta, kur kiekvienas baldas – figūra. Jei viena pasislinks, visa partija gali baigtis pralaimėjimu, t.y. sulaužytais virtuvės kampais arba įbrėžta spinta.

Be to, reikia atsižvelgti į specifinę Olandijos infrastruktūrą. Ten neįsivaizduojami tokie platūs kvartalai kaip pas mus, o gatvės, ypač miesteliuose prie kanalų, yra siauros ir dažnai grįstos akmenimis. Tame tas triuksmas, kad ne visada galima tiesiog sustoti prie namų durų – reikia žinoti, kur leidžiama stovėti su 3,5 tonų sunkio transporto priemone, kad neparalyžiuoti viso eismo srauto ir nesulaužyti veidrodis įvažiuojant į "zoning" zoną. Štai kodėl reikia ne tik stiprių rankų, bet ir galvos ant peties.

Pasiruošimas ir techninė pusė

Ar tikrai verta išmontuoti baldus arba galima vežti surinktus?

Tai vienas dažniausių klausimų, ir mano atsakymas visada tas pats – jei galima išmontuoti, tai darome. Žinoma, kai kurie klientai sako: "o čia tiek vargo, vėl reikės rinkti", bet pasitikėkite, rinkti lengviau nei klijuoti išlaužtą kojelę ar šoninę plokštę. Išmontuota spinta užima mažiau vietos, ją galima apjuosti plėvele ir padėti ant grindų, o ne statyti į statusią padėtį, kuri yra labai nestabili vairuojant posūkiuose. Pavyzdžiui, vienas klientas nebuvo išmontavęs virtuvės komplekto, ir vairuotojas turėjo statyti tą statinę per visą kabiną, dėl ko negalėjo įdėti nieko kito, o transportavimo kaina padidėjo dvigubai.

Kokia medžiaga geriausia tinka baldų fiksavimui – plėvė, paketai ar pačiūžos?

Nebūkime sentimentalūs, senos antklodės ar drabužiai čia netinka, jei norite profesionalumo. Mums naudojama storos, 20-30 mikronų storioStretch plėvelė, kuri suveržia baldus į vieną bloką ir neleidžia jams atsiskirti. Prieš tai visi kampai ir jautrios vietos būtinai apklojamos "goferiu" – tai burbuliukų plastikas, kuris sugeria smūgius. Kartais, kai vežame labai brangius dalykus, naudojame ir kartonines plokštes, kad plėvelė neprtų tiesiog į baldų paviršių. Tarkime, pervežant odinę sofą, plėvelė gali palikti pėdsakus, jei bus labai įtempta, todėl tarp sofos ir plėvelės dedame paprastą blanką.

Kaip tinkamai išdėlioti krovinį mikroautobuse, kad jis nešoktų?

Čia yra visas mokslas, vadinamas "kubatūros valdymu". Pradedame nuo sunkiausių daiktų – šaldytuvų, skalbimo mašinų, metalinių spintų. Jie turi būti pažemi, idealiai priešakinėje sienoje (prie vairuotojo nugaros). Tada į tarpus įstatome lengvesnes dėžes, tada – kilimus, juos suvyniojus rulonu, ir tik tada viršų užpildome lengvais Baldais, pvz., kėdėmis ar pagalvėmis. Svarbiausia – nėra tuščių tarpų. Jei lieka tarpas tarp dėžės ir sienelės, įkišame ten pagalvę arba sukraustomą antklodę, taip sukuriant "spaudimą", kuris laiko viską vietoje.

Ar mikroautobusuose įrengti įtvirtinimo diržai (tarpinės) ir ar jie būtini?

Absoliučiai būtini, jei norite sužinoti, kaip saugiai pervežti baldus į Olandiją mikroautobusu be skaudulių. Mūsų "Mercedes" arba "Ford Transit" automobiliai yra aprūpinti specialiomis fiksavimo juostomis ir sienelėmis su metaliniais įtaisais. Mes užsegame diržus per kiekvieną eilę, ypač jei tai nėra "žaliasis" krovinys, t.y. jei baldai nėra užpildę viso ploto. Jeigu baldų mažiau nei pusė bakų, ir jūs juos neuprivate, jie taps svaidyklės sviediniais stabdant ant "Vokietijos" autostrados. Tai tas dalykas, kurį dažnai pamiršta savivežiai, o vėliau stebisi, kad spinta "nušoko nuo vietos".

Kelionės ir dokumentai

Kiek laiko paprastai užtrunka toks reisas ir ar reikia naktinio poilsio?

Standartiškai, jei važiuojame be didelių problemų, nuo Vilniaus iki, tarkime, Roterdamo arba Tilburgo užtrunkame apie 18–20 valandų gryno vairavimo laiko. Tačiau pagal tachografo taisykles, vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos ir 11 valandų poilsio po 9 valandų vairavimo. Taigi realiai, tai nėra viena diena. Mes dažnai išvažiuojame ryte, pailsime Lenkijoje arba Vokietijoje, ir ryte esame ties paskirties tašku. Skubėti čia neverta, nes pavojingi keliai ir daug "tirpalo" (polcijos patrulių) Vokietijoje.

Ar keldami sieną iš Lietuvos ar Vokietijos gali būti problemų su muitine?

Nors mes esame Schengeno erdvėje ir fizinės sienos nėra, muitinės kontrolė egzistuoja, ypač kai kalbame apie prekinių pervežimą. Jeigu tai yra tik turtas, keičiantis gyvenamąją vietą (perkeliantis gyventi), tai dažniausiai reikia pateikti deklaraciją arba pakrautimo sąrašą (packing list) anglų kalba. Jeigu tai yra nauji baldai, pirkti Lietuvoje ir vežami į Olandiją pardavimui arba remontui, tai gali kilti mokesčių klausimas. Vairuotojas visuomet turi tur�ti pasą, vairuotojo pažymėjimą ir CMR draudimo polisą, kuris patvirtina krovinio vertę.

Ką daryti, jei kelyje sugenda automobilis ar įvyksta avarija?

Tai blogiausias scenarijus, bet apie jį reikia galvoti. Visada turime techninę pagalbą draudime, tačiau su pilnu mikroautobusu tai nėra taip paprasta – sunkvežimis atveža tuščią automobilį, o krovinį reikia perkrauti. Čia svarbu pasirūpinti draudimu, kuris dengia ne tik automobilį, bet ir patį kroviny. Jeigu avarija įvykta Vokietijoje, vietinės tarnybos yra labai greitos, bet ir brangios, todėl geriausia rasti patikimą pervežėją, kuris techniškai patikrina automobilį prieš kelionę, o ne važiuoti "kaip ką nors".

Ar galiu susiplanuoti išsikraunymą savaitgalį arba naktį Olandijoje?

Galite, bet tai kainuos brangiau. Olandijoje yra griežtos darbo taisyklės, o gyvenamųjų kvartalų leidimai ("ontheffing") sustoti sunkiajam transportui dažnai galioja tik tam tikru laiku, pvz., nuo 8:00 ryto iki 18:00 vakaro. Jei atvyksite naktį į Amsterdamo centrą, jums gali nelepti iškrauti dėl triukšmo draudimų, o gatvėse gali būti daug automobilių, neturinčių kur pasislėpti. Todėl visada aptarinėjame laiką iš anksto – kartais pigiau ir saugiau palikti krovinį sandėlyje Olandijoje ir iškrauti ryte, nei mokėti baudas ar vairuotojo laukimo mokestį.

Olandijos specifika ir iškraunimas

Ar sunku važiuoti po Olandijos miestus su apkrautu mikroautobusu?

Sakyčiau, tai yra iššūkis. Olandai labai mėgsta dviračius, o dviračių takai dažnai eina šalia kelio, taip pat yra daug žiedinių sankryžų (roundabouts), kuriuose reikia nukrypti į reikiamą juostą iš karto. Krovininis mikroautobusas yra ilgesnis ir aukštesnis už įprastą automobilį, todėl "žemės" matymas yra blogesnis. Be to, daugelyje vietų yra "blokadų" – akmenų arba stulpelių, kad negalėtum važiuoti trumpais keliais. GPS kartais vedina pro tokius kelius, todėl vairuotojas turi būti patyręs ir žinoti, kur galiu važiuoti 3,5 tonų masės automobiliu, o kur ne.

Ką daryti su pakavimo medžiagomis ir šiukšlėmis po iškrovimo?

Niekada nepalikite to tiesiog gatvėje! Olandai yra labai disciplinuoti šioje srityje, o miesto valymo paslaugos veikia labai greitai. Mes visada sutarame su klientu, ar mes pasiimame šiukšles atgal (jei tai kartoninės dėžės, kurios nesudėtingos), ar klientas pats jas išmeta. Jeigu reikia išmesti baldus, kuriuos keičiate naujais, tai reikia nuvežti į specialią savaitės aikštelę ("afvalpunt"), kur gali tekti sumokėti už didelių daiktų priėmimą. Niekada nemeskite į paprastas šiukšliadėžes gatvėje – baudos yra kosminės.

Kaip apskaičiuojama kaina – ar tik pagal kilometrus?

Ne tik. Kaina susideda iš kelių dalių: benzinas (dyzelinas), kurių kaina Europoje svyruoja, mokesčiai už Vokietijos automobilių kelius (maždaug 100-120 eurų vienam kryžiui), mokesčiai už Belgijos ar Olandijos kelių naudojimą (Eurovignette), vairuotojo darbo užmokestis (dienpinigiai), bei paties krovinio paruošimo (pakavimo) darbas. Jeigu klausiate, kokia vidutinė kaina, tai reikėtų žiūrėti į kiekvieną atvejį atskirai, bet maždaug apie 1,5–2 euro už kilometrą galima sakyti kaip orientyrą, tačiau jis gali smarkiai keistis priklausomai nuo to, ar reikia vairuotojo pagalbos iškrovime.

Kodėl verta rinktis patikimą pervežėją, o ne pigiausią skelbimą?

Žinoma, visi nori sutaupyti, bet baldai dažnai būna brangesni už patį pervežimą.