Kaip rasti pigų perkraustymą į Olandiją greitai: vadovas iš vidaus

Es šioje srityje jau beveik dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kurie bandydami sutaupyti gabena sofas ant „VW Golf“ stogo, iki korporacinių gigantų, kurie perka visą kaimą ir veža jį į Eindhoveną. Žinoma, kiekvienam klientui svarbiausia yra dvi things: kaina ir greitis. Deja, logistikoje, kaip ir gyvenime, pigu ir greitai vienu metu būna tikrai retai. Tačiau neįmanoma tai nėra. Jeigu ieškote būdo, kaip efektyviai ir nebrangiai persikelti į Nyderlandus, turiu jums pasakoti, kur ieškoti ir ko labiausiai reikia vengti. Rasti pigų perkraustymą į Olandiją galima, bet tik tada, kai suprantate, kaip formuojama kaina ir kur slūgso didžiausios išlaidos.

Pradėkime nuo to, kad Olandija nėra toli, o „tolesnių“ krovinių kaina dažnai būna net mažesnė nei vietinių Lietuvoje. Vokietijos autostrados, Belgijos mokesčiai ir Olandijos ribojimai (pvz., Lenkų gatvės Roterdame, kur sunkvežimiams važiuoti negalima) daro savo. Tačiau rinka yra milžiniška. Kasdien iš Lietuvos į Amsterdamą, Roterdamą ar Hagą važiuoja šimtai sunkvežimių. Jūsų užduotis – „ušlipti“ į vieną iš jų. Dažniausiai žmonės susiduria su problema, kai renkasi ne ekspeditorių, o „vairuotoją draugą“, kuris pažada nerealiai mažą kainą, o paskui daro papildomus sustojimus arba reikalauja „priedų“ už įkėlimą liftu. Norėdami sutaupyti, turite tiksliai žinoti, kiek daiktų turite ir kada jums reikia, kad jie būtų pasiekti galutinės vietos. Tikslumas čia taupo pinigus labiau nei prekiaujimas.

Kainodaros niuansai ir paslėpti mokesčiai

Kodėl vieni prašo 500, o kiti 1500 eurų už tą patį kiekį?

Čia yra klasikinis klausimas, kurį girdžiu kasdien. Žiūrėk, čia dažniausiai susideda iš to, ką į kainą įtraukia paslaugos teikėjas. Vienas tik veža taškas į tašką, kitas užkrauna, iškrauna, pakuoda, duoda dėžes, o dar trečias tiesiog ieško papildomo krovinio, kad užpildytų mašiną. O ir patirtis skiriasi – senas vilkas sužino, kur tranzitas užstringa, ir nenuvažiuos tuščias 500 km atgal, todėl gali pasiūlyti geriausią pigų perkraustymą į Olandiją, nes jis jau ir taip važiuoja ten su prekėmis.

Ar brangiau vežti vasarą nei žiemą?

Absoliučiai taip. Žiemos sezonu, ypač sausį ir vasarį, rinka „miega“, o vairuotojų trūksta lemia tai, kad transporto kompanijos nuleidžia kainas, kad tik gautų užsakymus. Vasarą, kai visi grįžta iš atostogų arba vyksta statybose į Angliją per Olandiją, kainos šokinėja aukštyn. Jei galite susiplanuoti kelionę ne vasaros viduryje, sutaupysite iki 20-30 proc. sumos.

Kas yra tas „priedas“ už liftą ir kodėl jis brangus?

Daugelis klientų mane klausia, kodėl kaina padidėja, kai reikia lifto. Paprasta: ne kiekviena mašina turi liftą, o tos, kurios turi, dažnai yra didesnės ir brangesnės eksploatuoti. Be to, liftu kelti pianiną ar seifą reikalauja ypatingo įgūdžio, o ne tik fizinės jėgos, todėl tai laikoma papildoma paslauga, kurią įtraukti į bazinę kainą būtų neteisinga tiems, kurie turi tik dvi krepšys su drabužiais.

Ar galima sutaupyti, jei pats susirenku daiktus į dėžes?

Be abejo, tai vienas efektyviausių būdų sumažinti sąskaitą. Vairuotojo laikas yra pinigas – jei jis turi laukti, kol jūs susirenkiate indus, laikmatis vaikšto. Jei viskas paruošta ir supakuota, įkrovimas užtrunka valandą, o ne pusę dienos. Tokiu atveju galite derėtis dėl „tik transporto“ kainos, be įkėlimo paslaugų.

Ką daryti, jei turiu tik kelis baldus, o ne visą butą?

Tuomet jums nereikia samdyti sunkvežimio. Geriausia ieškoti dalinio krovinio (part load) pasiūlymų. T.y., ekspeditorius suranda mašiną, kuri jau važiuoja į Olandiją, bet turi laisvos vietos. Tokiu būdu jums mokate tik už užimtą erdvę kubiniais metrais, o ne už visą fūrą. Tai yra būdas, kaip rasti pigų perkraustymą į Olandiją tiems, kurie turi mažai daiktų.

Terminai: kada tikrai atvyks?

Ar jūs garantuojate pristatymą tą pačią dieną?

Atsakymas gali būti tik „greičiausiai taip“. Kelionė iki Amsterdamo ar Roterdamo trunka apie 18–20 valandų važiuojant be sustojimų. Tačiau mes turime vadovautis EB valandomis (Europos Bendrovėmis), kurios riboja vairuotojo darbo laiką. Jeigu vairuotojas išvyksta ryte, jis gali atvysti antrą dieną, tačiau naktį privalo ilsėtis. Nepaisant to, dažniausiai kroviniai pasiekia paskirties vietą per 24-48 valandas.

Kas nutinka, jei mašina sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet įvyksta. Geros kompanijos turi draudimą „Civilinės atsakomybės vežėjui“ (CR), tačiau tai neatkurs jūsų laiko. Tokiu atveju mes stengiamės perduoti krovinių kitai mašinai, kuri važiuoja tame pačiame maršrute – vadinamas „tranzitas“. Tai gali užtrukti dieną ilgiau, bet daiktai vis tiek pasieks tikslą.

Ar galima susiderėti dėl išankstinio pristatymo datos pakeitimo?

Taip, bet tai kainuoja. Logistika – tai grandinėlė, ir jei jūs sakote „ateityje po savaitės“, o tada skambinate „reikia rytoj“, mes turime permesti prioritetus. Jeigu tarpininkas (brokeris) gali rasti vairuotojui grįžtantį krovinį, jums gali pavykti, tačiau dažniausiai tai reiškia skubos mokestį.

Kodėl kai kurios kompanijos sako, kad reikia 2 savaičių?

Tie paprastai nėra tiesioginiai vežėjai, o tarpininkai, kurie renka „puzzle“ – ieško keleto klientų, kad užpildyti vieną fūrą. Jie laukia, kol susirinks pilnas kiekis. Jei jums svarbus greitis, ieškokite tiekiamojo (direct carrier), kuris turi fiksuotą grafiką, pvz., išvyksta antradieniais ir penktadieniais.

Praktiniai dalykai, kuriuos pamirštama

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – taip, jeigu mašina yra sukeista keleivinėmis vietomis (paprastai 3 vietos). Tačiau dauguma kompanijų vengia to dėl draudimo ir saugumo. Vairuotojas eina dirbti, o ne giduoti. Be to, 20 valandų sėdėti „Volve“ kabinoje nėra labai patogu, tikėkitės, nusibos greičiau nei per pirmąsias 100 km.

Kaip elgtis su muitinės formalumumis išvykstant iš ES?

Nesijaudinkite, Lietuva ir Olandija yra abi ES erdvėje, todėl muitinės kontrolės (deklaravimo) nėra, jei tai nėra komercinis siuntimas. Tačiau jeigu vežate daugiau nei asmeniniams reikmėms tinkančią kiekį (pvz., 5 vnt. visiškai naujų televizorių), muitininkas gali paklausti, ar tai ne prekyba. Asmeniniam pigiam perkraustymui į Olandiją dokumentai dažniausiai nereikalingi.

Ar verta drausti daiktus ir kas tai kainuoja?

Privalai tai padaryti, jei vežai brangius daiktus. Standartinis draudimas, kurį turi vežėjas, dažnai apdaro tik 1-2 EUR už kilogramą jeigu kas nutinka. Jei turi 1000 kg vertės daiktų, tai gautum tik 1000-2000 eurų. Pilnas visaverčis draudimas (All Risk) kainuoja apie 2-3 proc. nuo krovinio vertės, bet suteikia ramybės.

Kokios yra papildomos išlaidos Olandijoje, apie kurias niekas nesako?

Olandai griežtai reglamentuoja transporto priemonių stovėjimą miestuose. Jei sunkvežimis reikia įvažiuoti į centrą (pvz., Amsterdamo kanalų zoną), ten reikia specialių leidimų, o stovėjimas gali kainuoti ir 10-15 EUR per valandą. Be to, jei nėra galimybės pristatyti prie durų (pvz., namas centre su laiptais), reikės samdyti vietinius „krautuotojus“ su rankinėmis vežimėliais, o tai kainuoja dešimtimis eurų per valandą.

Išvada

Galiausiai, viskas sumakuojama ne iš pažado „pigiausia rinka“, o iš realių skaičių. Rasti pigų perkraustymą į Olandiją nėra rocket science, bet tai reikalauja kantrybės ir detaliųjų. Nepasiduokite pirmajam pasiūlymui „uik 300 eurų“ – klauskite, kas įeina į tą kainą, ar įtrauktas įkėlimas, ar yra liftas, koks yra pristatymo langas. Dauguma nesutarimų atsiranda ne todėl, kad kas nors nori apgauti, o todėl, kad klientas ir vežėjas skirtingai supranta terminus „įkėlimas“ ar „pristatymas“. Darbo patirtis sako, kad geriausia kaina yra ta, kuri užtikrina, kad jūsų daiktai atvyks sausiai ir laiku, o ne ta, kuri atrodo mažiausia pradžioje, bet vėliau auga kaip sniego kamuolys. Sekite logiką, ne emocijas, ir jūsų persikėlimas į Nyderlandus bus sklandus.