Kaip pristatyti daiktus iš Olandijos į Lietuvą laiku: vadovas iš vidaus

Esu šioje srityje jau virš dvidešimt metų. Per tą laiktą mačiau viską – nuo tada, kai vairuotojai nešiojo didžiulius ryšius su pinigais šalmuose, iki šiandieninių skaitmeninių siuntų sekimų. Olandija (Nyderlandai) visada buvo ir išliks vienas svarbiausių logistikos mazgų mums, lietuviams. Čia susikerta keliai iš viso pasaulio, o Roterdamo uostas – tai širdis, per kurią praeina didžioji dalis prekių, vėliau pasiekiančių mūsų lentynas.

Tačiau, nors atstumas tarp Amsterdamo ar Eindhoveno ir Vilniaus atrodo ne toks jau didelis žemėlapyje, praktikoje viskas daug sudėtingiau. Dažnai klientai skambina ir klausa, kodėl siunta, kuri turėjo būti rytoj, vėluoja, arba kodėl kaina šoktelėjo per savaitę. Norint, kad procesas būtų sklandus, reikia suprasti ne tik tai, kiek kainuja benzinas, bet ir tai, kaip veikia visa ši didelė mašina. Tiesiog pasakyti "pristatykite daiktus iš Olandijos į Lietuvą laiku" nėra pakanka – reikia žinoti, ką tas "laiku" reiškia logistikos kalboje.

Šiame straipsnyje pasidžiaugsiu savo patirtimi ir papasakosiu, kaip tiksliai tai veikia, ko tikėtis ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios kainuoja brangiai ir laiko, ir nervų.

Kas lemia greitą pristatymą ir maršrutą

Kiek laiko tikrai reikia nuvežti prekę iš Olandijos?

Standartiškai, kai kalbame apie dalinius krovinius (t.y. kai jūsų siunta keliauja kartu su kitų klientų prekėmis viename sunkvežimyje), terminas svyruoja nuo 24 iki 48 valandų, jei viskas vyksta gerai. Tai yra idealus variantas, kai krovinys surenkamas Olandijoje ankstyvą rytą ir jau sekančią dieną jis yra Lietuvoje. Tačiau tai nėra garantuota taisyklė, nes dažnai tenka laukti, kol sunkvežimis pasipildo iki 100 proc., prieš išvykstant į maršrutą.

Kodėl vairuotojai visada užstringa Vokietijoje?

Vokietija yra mūsų pagrindinė "knyga" ir didžiausias „butelio kaklelis“ čia tarp Olandijos ir Lietuvos. Nors keliai ten puikūs, bet eismą reguliuoja daugybė taisyklių, o penktadieniais ar prieš šventes automagistralės A1 ar A2 tarsi pavirsta stovėjimo aikštelėmis. Be to, ten griežtai kontroliuojamas vairuotojų darbo ir poilsio laikas (tachografai), todėl net jei atstumas nedidelis, vairuotojas gali privaloti sustoti pailsėti, kas automatiškai prailgina pristatymą.

Ar galima užtikrinti, kad siunta atvyks rytoj ryte?

Jei jums būtina, kad prekė būt�ite prie jūsų parduotuvės sandėlio tikslius laiką, reikia užsakyti neeilinę, o "skubią" expediciją arba tuo atveju, jei krovinys užpildo visą sunkvežimį (pilnas reidas). Tada vairuotojas važiuoja tiesiai be sustojimų tarpiniuose sandėliuose. Tačiau tai kainuoja gerokai brangiau, nes grįžtant tuščiu sunkvežimiu krovinio nėra.

Kainų formulavimas ir paslėpti mokesčiai

Kiek vidutiniškai kainuoja pristatyti daiktus iš Olandijos į Lietuvą laiku?

Kaina priklauso nuo to, kiek vietos jūsų prekės užima – ar tai tik viena padėkla (europadėklė), ar 20 padėklų. Šiuo metu, kai kuro kainos svyruoja, vienos padėkos pervežimas iš Olandijos vidurio gali kainuoti nuo 120 iki 160 eurų be PVM. Jei norite pristatyti daiktus iš Olandijos į Lietuvą laiku ir su papildomomis garantijomis, galite tikėtis kainos, kuri bus aukštesnė apie 20–30 proc., dėl greito surinkimo privalomumo.

Kas yra "ADR" kodas ir kodėl jis brangina siuntą?

ADR tai tarptautinis pavojingų krovinių gabenimo susitarimas. Jei vežate dažus, chemikalus, aerozolius ar bet kas, kas gali užsidegti ar sprogti, vairuotojas turi turėti specialias leidimus, o sunkvežimis – specialią įrangą. Tai ne tik brangiau dėl dokumentacijos, bet ir dėl to, kad tokius krovinius ne visiems pervežėjams nori imtis, dėl didesnės atsakomybės rizikos.

Ar kyla papildomų mokesčių už iškrovimą Lietuvoje?

Dažnai klientai pamiršta klausti apie tai, o vėliau staigiai nusteina, gaudami papildomą sąskaitą. Olandijos eksportuotojai dažnai nurodo kainą "EXW" (t.y. prekė pas sandėlį), bet užtikrina, kad vairuotojas ją paduotų tik iki pirmojo terminale Lietuvoje. Jei reikia išvežti iki jūsų kiemo, o ne tik iki Vilniaus ar Klaipėdos terminalo, tai kainuoja papildomai – vietinio pervežėjo paslaugas.

Dokumentacija ir krūvio paruošimas

Kokius dokumentus būtina paruošti norint greitai išvežti prekes?

Viskas prasideda nuo prekybinio dokumento (pakaitinio sąskaitos-faktūros) ir CMR konosamento. Be šių dviejų lapelių vairuotojas neišvažiuos iš Olandijos. Be to, jei prekės yra kilmės (pvz., tabakas, alkoholis ar maisto produktai), reikės sertifikatų, kurių trūkumas gali sustabdyti sunkvežimį pasienio punkte arba paties sandėlio vartuose.

Ar reikia rūpintis muitine, jei abi šalys yra ES?

Nors Olandija ir Lietuva yra Europos Sąjungos šalys, muitinės procedūros vis tiek egzistuoja, ypač jei vežate prekes iš trečiųjų šalių (pvz., iš JAV atėjusias krovinius per Roterdamą). Tuomet reikia atlikti importo deklaraciją. Jei pamiršite tai padaryti iš anksto, siunta gali likti "užrakinta" terminalo aikštelėje, o kasdienė saugojimo rinkliava Olandijoje yra kaip nukritęs dangus.

Kas daryti, jei CMR buvo užpildytas klaidingai?

Tai viena dažniausių problemų. Jei vairuotojas pasirašo CMR, kuriame nurodytas neteisingas svoris ar prekių kiekis, o paskui pasirodo, kad trūksta 5 dėžių, draudimo kompanija gali atmesti išmoką. Būtinai patikrinkite dokumentus dar prieš tai, kai vairuotojas užveda variklį.

Praktiniai dalykai, kurių nerasite vadovėliuose

Ar vairuotojas gali padėti pakrauti ar iškrauti prekes?

Pagal taisykles, vairuotojas yra atsakingas už vairavimą, ne krovinių manipuliavimą. Jei jūsų siunta yra 20 kilogramų dėžė, jis greičiausiai padės nuleisti ją ant žemės, bet jei tai yra 2 tonų metalo grotelės sužalotame krovejoui, vairuotojas teisėtai atsisakys tą daryti be specialios technikos. Olandų sandėliuose dažnai būna tik "autokrautuvės" (forklift), todėl įsitikinkite, kad jūsų pirkėjas Lietuvoje taip pat turi keltuvą.

Kas nutinka, jei pirkėjo sandėlis užsidaro, o sunkvežimis dar nevažiuoja?

Tai klasika. Vairuotojas važiuoja 1500 km, atvyksta į Kauną 17:30 valandą, o sandėlis užsidaro 18:00. Jei nebuvo susitarta dėl išankstinio pristatymo, vairuotojui tenka stovėti iki rytojo. Tas stovėjimas kainuoja – vairuotojui mokamas dienpinigis, sunkvežimiui – stovėjimo mokestis, o šią sumą galiausiai sumoka užsakovas.

Ar saugu vežti labai brangius kompiuterius ar elektroniką paprastame fure?

Nerekomenduočiau. Statinis furas (tents) yra lengvai pralaužiamas – pakanka paprasto peilio. Brangią elektroniką ar baldus geriau krauti į "Hardtop" tipo sunkvežimius (su metalinėmis sienomis) arba į "Mega" fūrus, kurie yra aukštesni ir saugesni, nors ir kiek brangesni.

Galima pristatyti daiktus į atokų kaimą, kur nėra asfalto?

Sunku bet kokia logistika. Į atokius kaimus be asfalto sunkvežimiai dažnai važiuoja tik vasarą, sausu oru, arba turi būti naudojami mažesni sunkvežimiai (7.5 tonų). Jei užsakovas nenurodė, kad kelys yra žvyrkelis, o atvyksta 24 tonų gigantas ir įstriga purve, atsakingas už technikos ištraukimą tampa būtent užsakovas, o ne pervežėjas.

Kaip vežia gėles ar maisto produktus, kad ne sugestų?

Čia kalbame apie šaldytuvus (reefer) arba ventiliuojamus fūrus. Ventiliuojamas furas nesaldo, bet jis pučia orą, kad padėklos nesuštigtų nuo drėgmės. Gėlėms iš Olandijos (o jos čia populiariausios) būtina nurodyti reikiamą temperatūrą – paprastai tai +2 iki +4 laipsnių. Jei vairuotojas nuspaudžs mygtuką "šaltas" (-20C), gėlės taps ledu, o jei "šiltas" – sugels.

Išvada

Po dviejų dešimtmečių šioje srityje galiu pasakyti vieną: logistika nėra tik kaina už kilometrą. Tai sudėtingas žaidimas, kur reikia numatyti rizikas, nuo Vokietijos spūdžių iki blogai užpildyto CMR lapelio. Norint sėkmingai pristatyti daiktus iš Olandijos į Lietuvą laiku, reikia ne tik pasirinkti pigiausią pasiūlymą, bet ir patikrinti, ar pervežėjas tikrai sugebs įvykdyti savo pažadus.

Bendradarbiaukite su patikimais ekspeditieriais, kuriems galite paskambinti ir išgirsti žmogų garsą, o ne robotą. Rūpinkitės dokumentais iš anksto ir būkite nuoširdūs su vairuotojais – jie tie, kuriais atkeliauja jūsų verslas. Tiksli organizacija ir sąžiningas komunikavimas yra raktas į tai, kad jūsų siunta neatvyktų vėlai ir nenukentėtų kelyje.