Kaip perkrauti didelius ir sunkius daiktus į Olandiją? Vadovas iš vidaus

Sveiki, draugai. Štai jau dvidešimt metų, kaip man tenka „sukti“ ratus tarptautinių pervežimų pasaulyje, ir tik sakysiu – kaskart atrodo, kad matau kažką naujo. Bet vienas dalykas lieka pastovus: kai klientas skambina ir klauso, kaip perkrauti didelius ir sunkius daiktus į Olandiją, jo balse visada girdimas tas pats nerimas ir nežinojimas. Ir kaltas nėra jis – kaltas tas chaosas, kuris vyksta aplink mus, kai reikia pergabenti brangų pramonės įrenginį, didelę safą ar netgi statybinių elementų partiją į Amsterdamą, Roterdamą ar Eindhoveną.

Olandija yra specifiska rinka. Čia geresni keliai nei Lietuvoje, čia greičiau vykdomi muitinės formalumai (jei viskas tvarkingai), bet čia ir griežčiausios taisyklės, kai kalbame apie krovinių fiksavimą ir svorio limitus. Per daugelį metų mačiau viską: nuo to, kaip vairuotojai sugebėdavo įsibrauti į gatves, kur ten net „fiatas“ nepraeis, iki to, kaip krisdavo dešimt tonų presai, nes kas nors taupė ant tempių. Todėl šiame straipsnyje nerašysiu sausų teorinių fakto iš vadovėlių. Kalbėsiu kaip žmogus, kuris yra „pabijęs“ savo odą, ir pasakysiu, kaip išvengti tų klaidų, kurios kainuoja brangiau nei patys pervežimai.

Svarbiausia taisyklė, kurią išmokau per šiuos metus, yra paprasta: kaip perkrauti didelius ir sunkius daiktus į Olandiją – tai ne tik fizinis darbas, tai ir galvos darbas. Čia svarbu ne tik tai, kokia mašina atvažiuoja, bet ir tai, kaip tas krovinys yra paruoštas jau pačiame sandėlyje, dar prieš vairuotojui užvedant variklį. Jei čia padarysite klaidą, Olandijos policija arba klientas prieš jums duris neatsidarys. Taigi, įsibėgėkime.

Dokumentai, legalumai ir tai, ką dažniausiai pamiršta

Kokius popierius reikia tur�t, kad nepristotų muitinėje arba ant sienos?

Kodėl visada pradedu nuo dokumentų? Nes be jų net geriausia technika stovės vietoje. Jei vežate techniką ar statybines medžiagas, būtinai turite turėti galiojančią eksporto sąskaitą faktūrą ir techninį krovinio pasą (jei tai naudojama technika). Dažnai klientai mano, kad jei važiuojame per ES, tai nieko nereikia, bet Olandijos muitinė (Customs) mėgsta pasitikrinti, ar tikrai krovinys atitinka deklaraciją. Dar vienas dalykas – jei krovinys yra ypatingas (pvz., per didelis standartiniam furgonui), reikės specialių leidimų, kuriuos mes, pervežėjai, turime užtikrinti iš anksto.

Ar tikrai reikia drausti kiekviena daiktą atskirai, ar užtenka bendros polisos?

Tai vienas populiariausių klausimų, ir atsakymas gali jums nustebinti. Bendra krovinio draudimo polisa (CMR draudimas) dažnai nedengia visko, ypač jei kalbame apie antros rankos techniką ar labai brangius elektronikos komponentus. Aš visada patariu klientams susitarti dėl „All risk“ draudimo, kuris apima ir kraunimo procesą. Praėjo metai, kai vienas klientas neįsisavino šio patarimo, ir kai kėblys nukrito nuo hidraulinės rankenos, draudimo kompanija atsisakė mokėti, nes buvo nurodyta „netinkamas tvirtinimas.

Kuo skiriasi eksportas iš Lietuvos ir importas iš trečiųjų šalių, kai važiuojame į Nyderlandus?

Skirtumas yra milžiniškas, nors maršrutas gali būti toks pats. Jei krovinys ateina iš Jungtinių Amerikos Valstijų ar Kinijos į Olandijos uostą (pvz., Roterdame) ir turi būti pergabentas toliau į gylį, mes tenka dirbti su T1 dokumentais ir transitu. Jei tiesiog vežate iš Vilniaus į Hagę, tai vidinė ES prekyba, ir viskas paprasčiau. Bet nepamirškite, kad Olandija yra didelė tranzito šalis, todėl ten dirba vieni griežčiausių muitininkų Europoje, kurie moka net 5 eurais baudos už neteisingai užpildytą laukelę.

Kas vyksta, jei vairuotojas neturi teisės vairuoti su sunkiu krovininiu automobiliu?

Tai tiesiog katastrofa, kurią galiu užtikrinti. Mes visada tikriname vairuotojo pažymėjimus (95 kodas) ir techninius apžiūros lapus prieš kelionę. Olandijoje policija dažnai sustabdo sunkvežimius tik tam, kad patikrintų, ar vairuotojas nepervažiavo poilsio laiko ar ar turi reikiamas kategorijas. Jei pasirodo, kad vairuotojas be „kortelės“ (Driver card) arba be teisės vairuoti 3,5 tonų viršijančią mašiną, mašina konfiskuojama vietoje. O tada jūsų krovinis stovi, ir kas jį išgelbės? Tas pats vairuotojas su draugais, kurie reikalingi dar papildomai pinigų.

Techninė pusė: krovimas, tvirtinimas ir technika

Kaip įkelti 4 tonų presą, jei nėra keltuvo ar kraninės?

Čia prasideda tikras logistikos magijos šou. Jei objekte nėra kraninės („žirafos“) ar vilkiko su hidrauline rankena (manipulatoriumi), mes naudojame specialias rampas arba sunkvežimius su galiniu liftu (taip vadinamas „autokrautuvo“ tipas). Kartais teko įsirengti laikinus medinius paslius, bet tai yra pavojinga ir brangu laiko atžvilgiu. Geriausias variantas – iš anksto pasakyti mums, kokie yra objekto sąlyigos. Mes tada pasiunčiame autokraną, kuris per 20 minučių padaro tai, ką keli vyrai su „virbais“ neįveiks per dieną.

Ar galiu padėti vairuotojai krauti, kad sutaupyčiau laiko?

Nėjimas, šitai daryti negalima, ir aš tai sakykau labai garsiai. Draudimo sąlygos beveik visada draudžia trečiosioms šalims (tai yra jums, klientui) dalyvauti krovimo procesuose. Jei paslydote ant rampos ir nukrentate su savo „dėže“ rankose, draudimas nebus mokamas. Be to, mūsų vairuotojai yra profesionalai, kurie žino, kaip užtikrinti savo saugumą. Jūsų pagalba dažniausiai tik trukdo ir sukuria papildomą riziką. Geriau stovėkite šalia ir gėrėkite kava.

Kiek stipriai reikia užsegti tą daiktą, kad jis nenukrito pirmame posūkyje?

Naudinga taisyklė, kurią naudoju: jei jums atrodo, kad pakankamai užsegete – užsekite dar kartą. Mes naudojame standartines tekstilines juostas (straps) ir grandines, kurios atlaiko tonas. Olandijos keliai lygūs, bet pasitaiko ir „duobių“, ir staigių stabdymų. Krovinys negali judėti net milimetro. Aš mačiau atvejus, kai prastai užsegta safė važiavo per kabiną po stabdymo ant autostrados A2. Užfiksavimas turi būti pagal DIN standartus, o ne „kaip nors, kad neliktų“.

Kas daryti, jei daiktas yra per platus standartiniam varteliui?

Tuomet mes naudojame vartus su „liftu“ (keliamomis ašimis) arba atviras platformas (tent trucks). Jei daiktas yra platesnis nei 2,5 metro, tuomet jau kalbame apie nestandartinį krovinį (oversize). Tada reikia gauti leidimus Olandijos kelių direkcijoje ir varyti su lydinčiu automobiliu. Prieš dvejus metus vežėme didelį orlaivių sparną į Leideną – teko ruošti visą maršrutą iš anksto, nes ne kiekvienas tiltas turi pakankamai aukščio. Tai brangu, bet vienintelis būdas.

Ar verta taupyti ant pakavimo medžiagų?

Absoliučiai ne. Vienintelis dalykas, kuris gali apsaugoti jūsų investiciją, tai geras pakavimas. Vakuuminės plėvelės, putos, medinės rėmės (karkasai) – tai būtina. Jei atvežate metalo konstrukcijas, kurios gali viena kitą įbrėžti, o jų neįsisegiate tarpusavyje, atvykus į vietą gausite nuobodulį. Olandų klientai yra labai reiklūs dėl krovinio išvaizdos – jei atvykstate su „griuvėsiais“, jums gali ne tik nemokėti, bet ir reikalauti atlyginimo už sugadintą prekės ivaizdį.

Olandijos specifika: kelių taisyklės ir klientų ypatumai

Kiek laiko užtrunka nuvežti didelį daiktą iki Amsterdamo centro?

Čia yra pagrindinis klipštas. Amsterdamas (kaip ir dauguma Olandijos miestų) turi griežtas apribojimas sunkvežimiams. Negalima tiesiog važiuoti į miesto centrą, kaip čia į Senamiestį. Reikia turėti „miesto leidimą“ (Stadsvergunning) arba iškrauti apylinkėse ir vežti mažesnėmis mašinomis. Maršrutas planuojamas pagal „milijonų“ schemą – gatvės, kuriose leidžiama važiuoti sunkiajam transportui, yra pažymėtos mėlynai. Jei vairuotojas užklysta į kanalų gatvelę, už kurią moka dviračininkai, bauda bus didelė, o atgal važiuoti nebus įmanoma.

Kodėl Olandijos klientai taip griežtai reikalauja pristatymo laiko (Time Window)?

Jie tiesiog taip susidarę. Jų logistika veikia kaip laikrodis. Jei sakome, kad atvažiuosime 14:00, tai reiškia 14:00, o ne 14:15. Jei vėluojame, jie gali tiesiog atsisakyti priimti krovinį, nes jų kranas ar sandėlio darbuotojai jau užimti. Olandai moka labai gerai, bet ir reikalauja precizumo. Todėl mes visada duodame laiko rezervą ir stebime eismo situaciją ties Briuseliu arba Vokietijos autostradose, kad informuotume klientą iš anksto, jei įvyko stichinė situacija.

Ar tikrai taip sunku rasti vietą stovėjimui prieš iškrovą?

Jūs net įsivaizduoti negalite, kaip Olandijoje trūksta vietos sunkvežimiams. Dažnai privažiuojame prie gamyklų ar sandėlių, kur nėra nėra kur pastatyti 16 metrų ilgio vilkiko. Vairuotojas turi rasti „stovėjimo aikštelę“ (truck parking) kelių atstumu ir laukti, kol jam praneš, kad galima važiuoti prie vartų. Kartais tai užtrunka valandą. Todėl, kai klausiate, kiek kainuoja pervežimas, mes tenka įskaičiuoti ne tik degalus, bet ir šį „lašą“, kurį vairuotojas praleidžia laukdamas savo eilės.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti vieną dalyką. Per šiuos dvidešimt metų supratau, kad sėkmės paslaptis nėra tame, kad turiš naujausią sunkvežimį ar greičiausią vairuotoją. Sėkmė priklauso nuo to, kiek gerai mes su jumis susikalbėjame dar prieš kelionę. Klientai dažnai slepia informaciją, sakydami „va, čia nedidelis daiktas“, o paskui atsiranda 5 tonų frezavimo staklės, kurios netelpa į liftą. Jei norite, kad viskas vyktų sklandžiai, tiesiog būkite sąžiningi dėl krovinio matmenų, svorio ir iškrovimo vietos sąlygų.

Tas klausimas, kaip perkrauti didelius ir sunkius daiktus į Olandiją, turi daugiau nei vieną atsakymą, bet pagrindinis jis vienas – reikia tai daryti su protu. Nenaudokite „lino“ juostų, kai reikia grandinių. Nerašykite „sofa“, kai vežate industrinę presą. Olandija – šalis, kurioje viskas veikia pagal taisykles, ir jei jas laikotės, jūsų krovinys pasieks paskirtį saugiai ir laiku.