Kaip palengvinti perkėlimą gyventi į Lietuvą iš Olandijos: Logistikos eksperto žinynas

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau virš dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo pasididžiavimo savimi „pakrausiu viską į „Volkswagen“ Golfą“ iki tų, kurie pervežia visus namų ūkio daiktus, įskaitant didelius XIX a. pianinus. Maršrutas tarp Olandijos ir Lietuvos man yra vienas brangiausių ir geriausiai pažįstamų, ne dėl to, kad jis toks trumpas, o dėl to, kad daugelis mūsų tautiečių sugrįžta namo būtent iš šios šalies. Žinoma, Olandija yra civilizuota šalis, keliai ten kaip veidrodis, tačiau patys perkėlimo procesai gali sukelti neaiškumų, ypač jei jums teko ten gyventi dešimtmetį ir daugiau, o Lietuvoje daugelis dalykų pasikeitė.

Kai klientai klausia, kaip palengvinti perkėlimą gyventi į Lietuvą iš Olandijos, aš visada sakau vieną dalyką – viskas prasideda ne nuo dėžių lipimo, o nuo galvos susitvarkymo. Esmė ne tame, kad nuvežtum daiktus iš taško A į tašką B, o kad tas procesas nevertų jums nervų ir sanarių. Žemiau pasidalinsiu savo patirtimi, gundysiu praktiškais patarimais ir atsakysiu į tuos klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu vairuodamas per Vokietiją arba iškraudamas konteinerius Roterdame.

Kas dažniausiai erzina keleivius ir vairuotojus

Šioje skiltyje aptarsime tuos niuansus, kurių nenurodys joks „Google“ maršruto planuotojas, o kuriuos žino tik tas, kas pravažiavo tą kelią šimtus kartų. Perkėlimas iš Olandijos turi savitumų, susijusių su pačia šalies geografija ir biurokratija.

Kiek laiko užtrunka nuvežti daiktus iš Amsterdamo iki Vilniaus?

Tai vienas populiariausių klausimų, ir atsakymas nėra toks paprastas kaip atrodo. Jei žiūrime grynąją vairavimo laiką be sustojimų, tai yra apie 18–20 valandų, priklausomai nuo to, iš kurio Olandijos krašto judate – ar tai yra pietūs prie Belgijos sienos, ar šiaurės Groningenas. Tačiau realybėje su sunkvežimiu arba net su dideliu tentu viskas vyksta kitaip – mes turiame laikytis poilsio režimo, vengti kamščių prie Hanoverio ir Berlyno, o be to, dažnai tenka užsukti į tarpinius punktus kitiems klientams. Paprastai toks reisas užtrunka nuo 1,5 iki 3 dienų, jei viskas eina pagal planą ir nėra didelių techninių gedimų ar uždarų kelių.

Ar brangu pervežti baldus iš Olandijos?

Kainos klausimas visada yra skausmingas, bet čia reikia žiūrėti ne į euro kursą, o į tūrį. Vidutinis vieno kubo metro pervežimas šiuo maršrutu kainuoja nuo 80 iki 120 eurų, viskas priklauso nuo to, kiek tai yra – ar tai tik kelios dėžės su asmeniniais daiktais, ar tai pilnas namų ūkis su minkštaisiais baldais, kurie reikalauja ypatingo įpakavimo. Pavyzdžiui, jei pervežate standartinį dviejų kambarių buto turinį, tai gali siekti 2000–3000 eurų, tačiau verta prisiminti, kad Olandijos darbo rankos ir kuras taip pat nėra pigūs, tad ši kaina atspindi realias išlaidas.

Ar reikia mokėti muito ar PVM, kai grįžtu į Lietuvą?

Daugelis žmonių bijo muitinės, tačiau šiuo atveju situacija yra ganėtinai palanki, jei grįžtate gyventi amžinai. Pagal ES taisykles, jei daiktus naudojote mažiausiai 6 mėnesius Olandijoje ir juos perkeliate į Lietuvą savo gyvenamosios vietos įrengimui, jie yra atleidžiami nuo muito ir PVM. Svarbiausia turėti tvirtą, detalią inventoriaus sąrašą, kuriame būtų nurodyta, kad daiktai yra naudoti, o ne pirkti prieš pat išvykimą su tikslu juos parduoti, kitaip muitinė gali tai traktuoti kaip komercinį siuntą.

Ką daryti su dviračiais, kurių Olandijoje turiu penkis?

Olandai myli dviračius, ir tai ne stereotipas, o kasdienybė, todėl dažnai tenka vežti po keletą dviračių vienai šeimai. Galima juos įdėti į sunkvežimį, tačiau reikia gerai uždengti rėmus, kad jie nebraižytų kitų daiktų, arba galima naudoti specialias dviračių laikikles ant automobilio, jei važiuojate patys. Sulenkiamus dviračius transportuoti kur kas paprasčiau, tačiau jei tai yra brangios „Gazelle“ ar „Batavus“ markės, patariu juos demontuoti – nuplėšti ratus ir sukrauti į dėžes, taip sutaupysite vietos ir išvengsite nuostolių.

Ar sunku rasti vietą sunkvežimiui Olandijos miestuose?

Tikrai taip, ir tai yra vienas didžiausių iššūkių, ypač jei gyvenate centruose, pavyzdžiui, Amsterdame ar Utrechte. Ten gatvės siauros, o vietos kvietimai labai griežti, todėl dažnai tenka reikalauti specialių leidimų iš savivaldybės arba krauti daiktus tam tikruose laikuose, pvz., ankstyvą rytą. Prieš daugelį metų aš pralepiau valandas laukdamas, kol gavau leidimą užvažiuoti į vieną gatvę Leidene, todėl visada dabar iš anksto klauskite kliento apie prieigos galimybes.

Kokį transportą pasirinkti – pilną konteinerį ar dalinį?

Jei turite nemažai daiktų, tarkime, virš 15 kubinių metrų, verta pagalvoti apie pilną 20 pėdų konteinerį, nes jis bus užrakintas ir saugus iki pat atvykimo į Lietuvą. Dalinis krovinys (palyginimas su kitais klientais) gali būti pigesnis, tačiau tuomet jūsų daiktai bus kelis kartus perkraunami tarpinėse sandėliuose, kas padidina sugadinimo riziką. Aš visada pasakau: jei galite sau leisti, imkite pilną mašiną, nervų taupytojui tai pigiau išeina.

Ar verta vežti senus minkštuosius baldus, ar geriau nusipirkti naujus Lietuvoje?

Turiu vieną klientą, kuris pervežė seną sofą su pjuvenomis, kurią jis vedė jau 15 metų, ir galiausiai Lietuvoje suprato, kad ji netilpti į naują butą. Minkštųjų baldų pervežimas brangus dėl jų tūrio, o Lietuvoje šiuo metu pasiūlas gana didelė ir kainos konkurencingos. Jei baldai yra su jumis emocinės vertės ar labai aukštos kokybės, vežkite, jei ne – geriau palikite Olandijoje arba atiduokite draugams, o Lietuvoje įsirengite naujus.

Kaip elgtis su vaistais ir maisto produktais?

Čia reikia būti labai atsargiam, nes muitinė turi griežtas taisykles dėl vaistų, ypač jei tai yra stiprūs, receptiniai preparatai. Būtinai turėkite gydytojo išrašą ir vertimą, jei reikia, o maisto produktų, ypač gyvūninės kilmės mėsos ar sūrių, geriau nevežti dideliais kiekiais. Vieną kartą mums teko sunaikinti visą siuntą su sūriais, nes klientas nusprendė parsivežti pusę Olandijos parduotuvės asortimento, o tai taikomos mokesčius.

Kokios problemos kyla su vairuotojų darbo laiku?

Mums, logistikoje, tai kasdieninė bėda, tačiau jums, kaip klientui, svarbu žinoti, kad vairuotojas negali vairuoti be poilsio. Jei reikalaujate, kad jis atvyktų būtent sekmadienio vakare pietų metu, gali būti, kad jis fiziškai negalės to daryti dėl tachografo apribojimų. Planuokite atvykimą darbo dienomis, rytais, taip išvengsite streso ir baudų už neatitikimą.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai tai galima, jei sunkvežimyje yra papildoma sėdynė (bunking seat), tačiau ne visos kompanijos to leidžia dėl draudimo ar vidaus taisyklių. Be to, kelionė su sunkvežimiu nėra labai patogi – jums teks miegoti vienoje kabinoje su vairuotoju, kuris dirba, o toks poilsis nebus kokybiškas. Geriau susitarti dėl konkretaus iškrovimo laiko ir patiems atvykti lėktuvu ar traukiniu.

Biurokratiniai ir psichologiniai niuansai

Kai kalbame apie perkėlimą, dažnai pamirštame, kad tai ne tik fizinis darbas, bet ir dokumentų tvarkymas bei psihologinė pasiruošimas.

Ką daryti, jei sugenda daiktai kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo retai susiduriame, bet jis įmanomas. Visada prieš pasirašant sutartį pasitikrinkite dėl draudimo – ar jis dengia „nuo durų iki durų“, ar tik transportavimą. Aš visada patariu klientams daryti nuotraukas brangiausių daiktų prieš pakrovimą, nes jei teks kreiptis į draudimo kompaniją, įrodymai bus neabejotini. Vieną kartą teko spręsti ginčą dėl išlūžusio vitrino, ir nuotrauka padėjo išvengti nemalonumų.

Ar galima pervežti automobilį, jei jis neįregistruotas?

Taip, dažnai grįžtantiesiems tenka vežti ir asmeninį automobilį, kuris dar nėra užregistruotas Lietuvoje. Tuo atveju reikia turėti „Red Number“ numerius (Olandijoje) arba laikinąją registraciją, taip pat galiojantį draudimą. Automobilis gali būti užvežamas kaip krovinys, tačiau vairuoti jį Lietuvos keliais be registracijos negalima, todėl reikia susitarti dėl pervežimo platformos arba tempimo.

Kaip susitvarkyti su adresu Lietuvoje, jei dar neturiu buto?

Tai dažnas dalykas, žmonės važiuoja „aštuonioliktą“, ieško būsto, o daiktai jau važiuoja. Tokiu atveju mes galime laikinai padėti daiktus pas mus sandėlyje, tačiau tai kainuoja papildomai. Geriau susitarti su draugais arba nuomoti trumpalaikę sandėliavimo vietą Vilniuje ar Kaune, kad išvengtumė dvigubo perkrovimo.

Ar verta rūpintis dėžėmis pats ar juos duoda firma?

Profesionalios firmos dažniausiai duoda standartines, tvirtas dėžes, kurios lengviau dedamos ant viena kitos (krepšiai). Aš stengiuosi įtikinti klientus naudoti mūsų dėžes, nes matęs esu, kaip griūva senos „Ikea“ dėžės, kai ant jų uždedamas 20 kilogramų svoris. Geriau pasidaryti dėžių kiekį iš anksto, nei vėliau siuvinėti sugadintus indus.

Kada geriausia viską suplanuoti?

Optimalus laikas yra mažiausiai mėnesis ir puse iki dviejų mėnesių prieš planuojamą išvykimą. Vasaros sezonas (birželis-rugpjūtis) yra karščiausias, tada kainos šokuoja, o vietų gali likti. Jei galite, perkilkite pavasario ar rudenio pabaigoje – keliames tuščiau, oras dar neblogas, o kaina gali būti net 15–20 proc. mažesnė.

Ar reikia gauti kokius nors dokumentus iš Olandijos savivaldybės?

Kai išsiregistruojate iš gyvenamosios vietos Olandijoje (užpildote formą savivaldybėje), gausite patvirtinimą, kuris gali praversti Lietuvoje registruojantis automobilį arba gaunant adresą. Nenuvertinkite to popieriaus, jis sutaupo nemažai laiko Regitroje, įrodant, kad automobilis nebuvo parduotas prieš pat išvykimą.

Kokios yra atsargumo priemonės su brangia elektronika?

Nešiojami kompiuteriai, telefonai, televizoriai – visa tai turi eiti ne į bendrą krovinią, o su jumis asmeniškai, jei įmanoma. Jei tenka vežti sunkvežimiu, įpakavimas turi būti „antishock“ – putomis, burbuliukais. Aš visada primenu, kad televizorių geriausia vežti vertikaliai, o ne gulėti, kaip jį dažnai padėti priemonėse, nes taip gali plyšti ekranas nuo vibracijos.

Ar galiu pasitikėti vairuotoju, kurį atsiunčia firma?

Didžioji dalis vairuotojai yra profesionalai, kurie dirba jau metus, tačiau visada verta pasitikrinti įmonės reputaciją. Jei vairuotojas atvyksta su „garažinės“ firmos be jokių ženklų mašina ir elgiasi įtartai, nebijokite skambinti į centrą. Mūsų srityje žodis ir nuotrauka iš vietos daug ką pasako.

Kas daryti, jei Lietuvoje neišsikrauna dėl sniego?

Žiemos pervežimai turi savo pavojų – jei atvykstate sausį, o Lietuvoje šaltas sniegas, sunkvežimis gali neįvažiuoti į privažiavimą. Tokiu atveju reikia turėti planą B – arba nuomoti mažesnę mašiną vietiniam pervežimui, arba laukti, kol išlydys kelią. Visada patariu pasirūpinti, kad asmeninis transportas būtų su žieminėmis padangomis, nes kitaip tiesiog nepavyks pasiekti namų.

Kaip apskaičiuoti, kiek dėžių man reikės?

Paprasta taisyklė – vienam kambariui (svetainė ar miegamasis) reikia apie 10–15 vidutinių dėžių, virtuvėms daugiau dėl smulkių daiktų. Jei naudojate mūsų dėžes, jos yra standartinio dydžio (apie 50x40x40), todėl lengviau suskaičiuoti tūrį. Nesistenkite visko sutalpinti į kelias milžiniškas dėžes – jos taps nekeliamos, o vairuotojas paprasys jas perpakavoti.