Kaip kraustytis į Olandiją su mikroautobusu efektyviai: Vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus. Per tą laiktą mačiau viską – nuo tų, kurie bandė susitraukti visus turtus į seną „Volkswagen Transporter“ ir užstrigo Kalnų Karabache (tai dar buvo laikai), iki tų, kurie profesionaliai organizuoja kraustymąsi į Olandiją su mikroautobusu kaip šveicarių laikrodžius. Nyderlandai mums, lietuviams, jau seniai ne svajonės, o antroji namie, todėl kelionės ten ir atgal yra kasdienybė. Tačiau kasdienybė nemano, kad viskas eina lygiai.

Kai klientas skambina ir klauso, kaip tai padaryti efektyviai, aš visada įsivaizduoju jam stovintį užpildytą kiemą. Olandija – šalis specifinė. Ten ne tik keliai kiti, bet ir žmonių mentalitetas, ir visi tie „milieu zones“ (aplinkos zonas), į kurias senas mikroautobusas gali tiesiog neįvažiuoti. Efektyvumas čia nereiškia tik greičio. Tai reiškia, kad jūsų baldai atvyks sveiki, o vairuotojas (ar jūs pats) nebus nukankintas nervų išsekimo vokiečių autobanuose ar olandiškose spūstyse prie Roterdamo.

Šiame straipsnyje neapsiriboš sausais faktais iš Vikipedijos. Pasakysiu taip, kaip tai yra iš tikrųjų – su visomis aštriais kampais, kuriuos reikia apvalinti, planuodami pervežimus. Jeigu planuojate kraustytis į Olandiją su mikroautobusu, turite žinoti, kad tai ne tiesiog įsijungimas pirmosios pavaražės ir važiavimas į saulėlydį. Tai sudėtingas logistinis mazgas, kurį reikia išspręsti dar prieš pakeliant rankinę už rankenos.

Kas daro šią kelionę ypatingą?

Pirmiausia, atstumas. Nors atrodo, kad Olandija netoli, kai mikroautobuse yra 3-4 tonos krovinio, kiekvienas kilometras jaučiamas. Antra, dokumentacija. Nors Schengen erdvėje sienos nėra, muitinės kontrolė yra realybė, ypač jeigu vežate naujus daiktus arba didelę vertę. Trečia, ir galbūt svarbiausia, – pats krovinio įkėlimas ir iškrovimas. Olandiški namai dažnai būna stačiakamiai, o laiptai – aukšti ir siauri. Be gero planavimo, tenka statyti baldus kieme, o tai ne visada įmanoma dėl lietaus, kuris ten lyg ir būna pasitaiko.

Taigi, kaip tai padaryti taip, kad ryte išvyktum iš Kauno ar Vilniaus, o vakare girtum kavą Amsterdame su ramia širdimi? Pasidalinsiu savo patirtimi, atsakdamas į klausimus, kuriuos man užduoda klientai kasdien. Kai kurie jų gali atrodyti keisti, bet tikėkite, kiekvienas turi savo logiką kelyje.

Logistika ir kelio niuansai: ką reikia žinoti vairuotojui

Ar į Olandiją su mikroautobusu važiuoja ilgiau negu su lengvuoju automobiliu?

Absoliučiai taip, ir čia nėra tik apie greitį. Mikroautobusu, ypač įkrautu, važiuojama lėčiau, o vairuotojui reikia daugiau poilsio. Be to, Olandijoje ir Belgijoje griežtai stebimi vairuotojo darbo laikai. Jeigu tai yra komercinis kraustymasis į Olandiją su mikroautobusu, turi būti naudojamas tachografas. Jeigu tai privatus reisas, taisyklės šiek tiek kitos, bet policija dažnai sustabdo tokius „sprinterius“ patikrinti, ar tikrai nevežate prekių už pinigus be leidimų. Įsivaizduokite situaciją: jus sustabdo Vokietijoje, o jūs neturite teisingų dokumentų vairuotojo darbo laikui. Tokia pauzė kainuos brangiau nei visi kuro sąnaudos.

Kokia yra pagrindinė klaida darant maršrutą?

Daugelis žiūri į žemėlapį ir renkasi trumpiausią kelią per Vokietijos centrinę dalį. Didelė klaida. Vokietijoje yra daug miestų, kurioje draudžiama važiuoti sunkesnėms nei 3,5 tonos transporto priemonėms (Umweltzone). Jeigu jūsų mikroautobusas sveria 3,2 tonos, jums teks važiuoti aplinkui, kas suvalgys valandas. Geriausia eiti per Lenkiją ir Vokietijos šiaurę arba per Belgiją, tačiau reikia žinoti, kad Belgijoje keliai yra prastai prižiūrimi, o mokesčiai keliais (toll) tenka mokėti beveik visur. Planuodami kraustytis į Olandiją su mikroautobusu, visada patikrinkite, ar jūsų maršrutas neveda pro miestus, kuriuose draudžiama.

Ar reikia mokėti už važiavimą Olandijoje?

Olandijoje nėra mokamų autostradų kaip Vokietijoje ar Prancūzijoje, bet yra keli mokesčiai už tunelius ir tiltus (pvz., Westerscheldetunnel). Be to, jeigu važiuosite per Belgiją, ten būtinai reikės „Viapass“ kortelės arba mokėti internetu, kitaip gausite didelį baudą į namus po kelių mėnesių. Tai vienas tokių niuansų, kuris pradžiugins neigiamai, jeigu apie jį nežinote.

Ar galima važiuoti pro Amsterdamo centrą su mikroautobusu?

Griežtai neikartokite. Amsterdamo centras yra zona, kurioje draudžiama važiuoti transporto priemonėms, viršijančioms 3,5 tonos, o dauguma mikroautobusų (pvz., Mercedes Sprinter, VW Crafter) su įranga ir keleiviais svyra šiai ribai arba ją viršija. Be to, ten siauros gatvės, daug dviračių, o vietiniai gyventojai yra labai agresyvūs, jeigu trukdyti jų judėjimui. Geriau išsikrauti miesto pakraštyje ir naudotis mažesniais transporto priemonėmis arba pasikviesti pagalbą vietinių.

Dokumentai ir teisiniai aspektai: kodėl reikia būti tikriam

Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi, kai veži daiktus?

Pagrindinis dalykas – tai krovinio manifestas arba sandėlio sąrašas (inventorius). Jis turi būti parašytas lietuvių, olandų arba anglų kalba. Muitinės pareigūnai gali sustabdyti ir paklausti, ką vežate. Jeigu sąrašo nėra, gali būti įtariamas kontabanda. Taip pat būtinas CMR draudimas, jeigu tai komercinis reisas. Jeigu kraustytis į Olandiją su mikroautobusu planuojate savarankiškai, CMR nereikia, bet inventorius pravers dėl draudimo atveju, jeigu įvyks avarija.

Ar reikia speciali vairuotojo pažymėjimas (95 kodas)?

Tai vienas populiariausių klausimų. Jeigu mikroautobuso masė viršija 3,5 tonas (o dažnai įkrautas „Sprinter“ viršija), ir jeigu tai yra komercinis vežimas (gaunate už tai pinigų), tai taip, jums reikia „95“ kodo kvalifikacinės pažymos. Jeigu važiuojate patiems save kraustyti (privatus reisas), 95 kodo nereikia, bet vairuotojo pažymėjimas turi būti tinkamos kategorijos (dažniausiai B, jeigu masė iki 3,5t, arba C1, jeigu viršija).

Kas dėl draudimo – ar mano Lietuvoje įsigyta KASKO apsaugos Olandijoje?

Daugelis mano klientų mania, kad KASKO veikia visur. Ne visada. Būtinai pasitikrinkite su savo draudiku. Ypatingai dažnai būna, kad KASKO neveikia, jeigu transporto priemonė naudojama komerciniais tikslais užsienyje be specialios žymos. Olandijoje civilinis atsakomybės draudimas (OCTA) yra privalomas, bet jis padengia tik žalą kitiems. Jeigu suversite mikroautobusą ant šaligatvio Olandijoje, be gerą draudimą jums teks mokėti ir savo, ir kito automobilio žalą iš savo kišės.

Pakavimas ir krovinių saugumas: kaip išvengti pykčių

Kaip užtikrinti, kad baldai nenukristų kelyje?

Esu matęs viską: nuo pianinų, uždėtų ant kėdžių, iki šaldytuvų, pririštų vienu rėmu. Pagrindinė taisyklė – sunkiausi daiktai turi būti apačioje, kuo arčiau ašies. Tarpumus reikia užpildyti puta, pledais arba specialiomis užpildomis. Negalima palikti tuščių vietų, nes krovinys „susėda“ važiuojant, o tada baldai pradeda šokti. Kai kraustytis į Olandiją su mikroautobusu, vairuotojas dažnai staigiai stabdo (olandai staigiai stabdo prieš šviesoforus), todėl neįtvirtintas baldas gali tapti „sviediniu“.

Ar verta nuomoti profesionalią įrangą (knygės, juostas)?

Absoliučiai taip. Paprastos gumos juostos iš prekybos centro nepadės, jeigu turite užsegti 2 tonų spintą. Reikia profesionalių „gembų“ (ratchet straps) ir pakavimo plėvelės (stretch film). Ši įranga kainuoja nedaug, bet sutaupo tūkstančius eurų, jeigu išvengsite sulaužytos virtuvės. Be to, profesionali įranga leidžia greičiau ir saugiau užsegti krovinį, kas taip pat svarbu efektyvumui.

Kaip elgtis su daiktais, kurie netelpa?

Jeigu turite ilgas lentes ar sofas, kuris neįeina į mikroautobuso ilgį, nenaudokite „išorinio“ krovinio (kažkas kyšo iš užpakalinės durys). Tai nelegalu ir pavojinga. Tokiu atveju geriau nuomoti priekabą (jeigu mikroautobusas turi vilkimo įrangą) arba rasti didesnį transportą. Bandymas „priversti“ daiktą tilpti su uždaromis, bet užlenktomis durimis, dažnai baigiasi tai, kad durys išlenda važiuojant 90 km/h greičiu.

Kainos ir efektyvumas: kiek tai kainuoja realiai

Ar brangu kraustytis su mikroautobusu palyginti su sunkvežimiu?

Čia yra toks niuansas. Mikroautobuso valdymo sąnaudos (degalai, padangos, techninė priežiūra) yra mažesnės nei sunkvežimio, tačiau krovinio talpa taip pat mažesnė. Jeigu turite 30 kubinių metrų daiktų, jums reikės dviejų mikroautobusų važiavimų. Tada sunkvežimis gali būti pigesnis. Tačiau jeigu turite 8-10 kubinių metrų ir norite atvežti tiesiai į kiemą, o ne į sandėlį (kur reikės perkrauti į mažesnį automobilį), tai kraustytis į Olandiją su mikroautobusu yra efektyviausia ir pigiausia variantas.

Kiek kainuoja toks reisas maždaug?

Kainos svyruoja priklausomai nuo degalų kainos (šiuo metu jų kaina Olandijoje ir Belgijoje aukšta), ir nuo to, ar samdate vairuotoją. Maždauginis skaičius – nuo 800 iki 1500 eurų vienam kryžiui, jeigu samdate profesionalią komandiją su transportu. Jeigu važiuojate patys, suskaičiuokite kuro sąnaudas (apie 10-12 litrų/100km užpildytas), kelionės trukmę (2-3 dienos vienam kryžiui su poilsiu) ir savo laiką. Dažnai žmonės pamiršta įskaičiuoti savo nervus.

Ar galima užsidirbti pargabenant daiktą atgal (backload)?

Tai yra būdas sumažinti sąnaudas. Yra specialūs portalai, kurie siūlo krovinius grįžtant. Tačiau čia reikia būti atsargiam. Jeigu grįžtate tuščia, tai ramiau. Jeigu imate keleivių arba krovinį, tikrinkite dokumentus. Dažnai pasitaiko aferų, kai reikalauja vežti nelegalius daiktus, o tuomet problema ne tik su muitine, bet ir su policija. Geriau grįžti tuščia, bet ramiai, nei užsidirbti šimtą eurų ir turėti problemų metų metus.

Išvada

Po šiek tiek ilgesnio pasakojimo galiu pasakyti vieną: kraustytis į Olandiją su mikroautobusu efektyviai įmanoma tik tuo atveju, jeigu viską suplanuojate iš anksto. Niekada nedarykite to „iš peties“, tą patį rytą. Olandija yra šalis, kurioje tvarka ir taisyklės yra virš visko, o jų pažeidimai baudžiamos labai greitai.

Geriausias patarimas, kurį galiu duoti kaip veteranas – pasiklauskite profesionalų arba pasidarykite „checklistą“.