Kaip kraustytis į Lietuvą iš Olandijos be streso?

Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti vieną: kraustymasis visada yra chaosas, bet jis neturi būti nervų likvidatorius. Per šį laiką esu matęs viską – nuo to, kaip žmonės bando susikrauti visą gyvenimą į „Fiat“ Doblo, iki tada, kai pilnas konteineris su namų apyvokos daiktais dingsta neaiškioje „techninės pertraukos“ fone. Bet jeigu kalbame apie maršrutą, kuris man yra kaip savo kiemo petnešos – tai yra kelias iš Olandijos į Lietuvą. Žmonės dažnai klausia, kaip kraustytis į Lietuvą iš Olandijos be streso, ir atsakymas nėra vienas žodis. Tai sudėtingas mechas, kurį reikia sudėlioti be panikos, tiksliai žinant, ką tiki pasiekti. Olandija yra disciplinuota šalis, o Lietuva – savas, jaukesnis, bet vis dar pervežimų srityje turintis savo niuansų. Norėjau pasidalinti tuo, ką esu išmokęs per tūkstančius nuvažiuotų kilometrų ir šimtus iškraustytų šeimų, kad jūsų kelionė nebūtų košmaras, o tiesiog dar vienas etapas gyvenime.

Pinigai, laikas ir organizacinės aistros

Kiek tai viskas kainuoja apytikriai?

Tai klausimas, kurį girdžiu pirmiausia, ir, tiesą sakant, kainos svyruoja kaip vėjas Urk-o polderiuose. Jeigu turite tik kelias dėžutes ir kėdę, galite susirasti dalinį krovinį (t.y. kai jūsų daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais) už 300–500 eurų, tačiau jeigu reikia vežti visą butą ar namą su pianinu, tai kainuos nuo 1500 iki 4000 eurų, priklausomai nuo tūkio kubinių metrų. Olandijoje darbo rankos yra brangios, tad jei reikia įkelti daiktus iš trečio aukšto be lifto, tai kaina augs akimirksniu. Verta prisiminti, kad pigiausiai ne visada būna geriausiai – kartais užsisakę „būrio“ paslaugas uostamiestyje galite likti be daiktų savaitę.

Ar galima kažkaip taupyti ant to, kad daiktų nėra daug?

Žinoma, dažniausiai taip ir daroma, vadinu tai „susirasti draugą su mikroautobusu“. Jeigu tūris mažas, pvz., iki 10–15 kubinių metrų, nėra prasmės samdyti sunkvežimio su keliomis hidraulinėmis liftomis, geriau ieškoti krovinių keleivio. Esu matęs, kaip studentai iš Amsterdamo susirašo su vairuotojais, važiuojančiais į Kauną tuščiais, ir susitaria už simbolinį mokestį, tik reikia prisiminti apie draudimą – tokiose privatiose sutartyse dažnai jo nebūna. Taupyti galima, bet rizikuojate likti be drabužių, jei vairuotojas nuspręs juos parduoti degalinėje prie A7 autostrados.

Kiek laiko užtrunka tas kelias?

Teoriškai atstumas nuo, tarkime, Roterdamo iki Vilniaus yra apie 1500 km, kas atrodo kaip 15–16 valandų važiavimo, tačiau praktikoje viskas kitaip. Vairuotojai turi poilsio režimus, tad sunkvežimis šį atstumą įveiks maždaug per 2–3 dienas, jei viskas vyksta sklandžiai ir nėra eismo įvykių. Jeigu kraustotės asmeniškai automobiliu, reikėtų planuoti bent vieną nakvynę Kelne arba Vokietijos-Lenkijos pasienyje, nes važiuoti be sustojimų pavojinga ir nelegalu. Žiemą keliais galiu pridurti dar vieną dieną, nes Lenkijoje ar Vokietijoje pasitaiko staigių audrų.

Kelionės niuansai: ką reikia žinoti apie kelią

Ar mums reikia susirūpinti kokiu nors specifiniu dokumentu ar leidimu?

Kadangi abi šalys yra ES erdvėje, tai muitinės deklaravimas paprastai nereikalingas, jeigu daiktai nėra nauji ir skirti asmeniniam naudojimui, o ne prekybai. Tačiau būtina turėti kruopštų daiktų sąrašą, vadinamąjį „packing list“, kurį greičiausiai paprašys vairuotojas ar logistikos brokeris. Esu matęs situacijų, kai lenkiškoje pasienio punkte neaiškumo dėl brangių elektronikos ar vaizdo įrašų aparatūros buvo aiškinamosi kelias valandas. Geriau turėkite paprastą Excel lentelę, kurioje parašyta „2 sofos, 4 dėžės su indais, 1 dviratis“, nei sakykite „kažkiek daiktų“.

Ar mums reikės mokėti už kelią Vokietijoje ar kitur?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį dažnai pamiršta – sunkvežimiai Vokietijoje privalo turėti mokamą „Maut“ vignetę, kuri kainuoja nemaloniai daug. Jeigu samdate pervežėją, ši kaina jau įskaičiuota į sąskaitą, tačiau jei važiuojate patys su nuomotu sunkvežimi, užtikrinkite, kad operatorius jums ją įjungė, kitaip gausite milžinišką baudą, kurią išsiųs paštu jau Lietuvoje po mėnesio. Lenkijoje keliai daugiausia nemokami, tačiau jų kokybė, ypač rytinėje pusėje, gali padaryti savo – ten reikės važiuoti lėčiau.

Kas daryti, jeigu vairuotojas užstringa ar vėluja?

Atsitinka, olandiškas oras sugenda sunkvežimio stabdžius, arba tiesiog atsiranda didelė spūstis prie Hamburgo. Pirmiausia – nepykite, nes emocijos čia nepadės. Profesionalių kompanijų vairuotojai visada turi dispetcherius, kurie su jumis susisieks ir praneš apie naują atvykimo laiką. Esu matęs, kaip klientai dėl to pradeda bylinėtis dėl nuomos praradimo, bet geriausia iš anksto susitarti dėl laiko rezervo – paskirkite pusę dienos laisvo between išsikraustymo ir naujo buto įsikraustymo. Nervingai laukti prie namų durų su dėžėmis ant rankų nėra geriausia pradžia naujai gyvenimui Lietuvoje.

Daiktai, baldai ir „kas jeigu“ scenarijai

O jeigu aš turiu labai daug knygų, ar tai keičia kainą?

Knygos yra vienas sunkiausių dalykų pervežimo prasme, nes popierius sveria milžiniškai daug, tačiau užima mažai vietos. Vieną kartą turėjome klientą, kuris sakė, kad turi „keletą dėžių“, o pasirodė, kad turi tris tonas knygų iš savo bibliotekos Olandijoje. Pervežėjai dažnai skaičiuoja kainą pagal tūrį ($m^3$), todėl, jeigu jūsų krovinys yra ypatingai sunkus (pvz., akmeninė viršelio knygų kolekcija, sporto inventoriaus rinkinys ar svarmenys), tai gali reikalauti specialaus sunkvežimio arba papildomo mokestinio. Geriau iš anksto papasakokite apie tokius dalykus.

Ar saugu vežti brangius daiktus, pvz., paveikslus ar tėvų antikvarą?

Brangūs daiktai visada kelia siaubą, bet tai yra kasdienybė mūsų darbe, jeigu juos tinkamai supakuojame. Paveikslus reikia įpakuoti į specialias dėžes su pūkeliu („bubble wrap“), o tėvų antikvarinį seklerį geriau pergabenti atskirai, ne šalia metalinių lentynų. Aš visada patariu tokias vertingesnes sendaiktes ar elektroniką vežti su savimi kajute arba automobilyje, jeigu galima, tačiau jeigu ne – tiksliai užfiksuokite jų būklę nuotraukose prieš kraunant. Tiesa pasakius, dauguma įmonių turi draudimą, bet jis dažnai apima tik visą krovinį, o ne atskirus, labai brangius daiktus, todėl reikia skaityti smulkmenas.

Kaip su tais olandiškais dviračiais – ar juos galima vežti taip pat?

Olandai myli dviračius, ir dažnai turi po porą, o net po penkis šeimoje, ir tai ne tik paprasti „miesto dviračiai“, o ir sunkios, brangios „Omafiets“ su rėmais. Taip, juos galima ir reikia vežti, tačiau jie turi būti išmontuoti (nuleisti vairas, nuplėšti pedalus) arba užkabinti ant specialių stovų sunkvežimio viduje. Negalima tiesiog mesti jų ant kėdžių krūvos, nes dviračio rėmas lengvai pasilenkia, o olandai tiksliai žino, kiek kainuoja geras dviratis, ir nekantriai lauks kompensacijos už įbrėžimą. Geriau pasirūpinkite, kad vairuotojas turėtų dviračių laikiklius.

Ar galima užsakyti, kad vairuotojas padėtų išnešti daiktus į butą Lietuvoje?

Standartinės paslaugos dažnai apima tik „duris į duris“, t.y. vairuotojas atveža daiktus iki jūsų namų pradžios ir juos iškrauna ant žemės. Jeigu jums reikia, kad jis užneštų sofos į penktą aukštą be lifto arba sudėliotų daiktus pagal kambarius, tai jau yra papildoma paslauga, vadinama „krovininių darbų“ atlikimu. Nenuostabu, kad olandiški vairuotojai dažnai atsisako to daryti, nes jie ne įgulos nariai, o vairuotojai. Jeigu reikia rankų, reikia tartis iš anksto, kad atvyktų ne vienas vairuotojas, o du ar trys vyrai su įrankiais.

Ką daryti su daiktais, kuriais nebebeinau naudotis, bet nešiu juos iš jausmų?

Tai klasika – žmonės veža senus sofas, kurie jau seniai neturi kelnių, tik todėl, kad „taip buvo pas senelius“. Mano patarimas kaip žmogui, kuris matęs šimtus butų: atsikratykite to dar Olandijoje. Krovinių pervežimas kainuoja pagal tūrį, o vežti seną spintą, kurią Lietuvoje iš karto reikės mesti į šiukšliadėžę, yra pinigų švaistymas. Olandijoje ypu puikios „afvalpunt“ (šiukšliadėžių) sistemos ir „kringloopwinkel“ parduotuvės, kur galite palikti daiktus nemokamai. Nenaudingų daiktų nevežimas yra pirmasis žingsnis link to, kaip kraustytis į Lietuvą iš Olandijos be streso, nes jūsų nauji namai Lietuvoje tikrai nereikia seno batų lentynos.

Išvada

Galiausiai, visi šie dalykai – kaina, laikas, draudimas, vairuotojų nuotaikos – tai tik techninės detalės. Svarbiausia yra nustatyti tikslą ir suprasti, kad kraustymasis yra puikus proga susitvarkyti gyvenimą. Per tuos dvidešimt metų esu matęs, kaip šis procesas suartina šeimas arba, atvirkščiai, parodo tikrąjį jų pobūdį, kai kažkur dingsta svarbi dėžė arba sulūžta mėgstama vaza. Jeigu pasirūpinsite planavimu iš anksto, nebusite išsigandę, kai vairuotojas skambins iš Vokietijos sakydamas, kad vėluoja dviem valandomis. Taigi, ramiu protu susidarykite planą, išmeskite nereikalingus daiktus dar Nyderlanduose, ir tada klausimas, kaip kraustytis į Lietuvą iš Olandijos be streso, taps nelabai aktualus, nes viskas vyks savaime. Lietuja laukia, o keliai, nors ir būna banguoti, visada veda į namus. Sėkmės kelyje ir saugių ratų!