Kaip greitai pristatomi daiktai į Lietuvą iš Olandijos? Logistikos veterano žinios

Šioje srityje jau bėganti dvidešimt metų esu matęs viską – nuo tų pačių gėlių, keliaujančių iš Nyderlandų dalgiausiai per naktį, iki sudėtingų industrinių įrengimų, kurie „užstrigdavo“ pasienio punktuose dėl vienos trūkstamos deklaracijos. Kasdien susiduriu su klientais, kurie stovi išsidėstę prie terminalų laukdami savo siuntų, ir klausia, kada galės važiuoti namo. Todėl noriu papasakoti ne iš vadovėlių, o iš realaus, grūdoto gyvenimo, kaip atrodo šis maršrutas iš vidinės pusės.

Dažnai kyla klausimas, kaip greitai pristatomi daiktai į Lietuvą iš Olandijos, nes verslas nemėgsta laukti, o asmeniniai daiktai visada svarbiausi. Atsakymas nėra tiesus linijinis brėžinys, tai yra labiau maze, kurį reikia įveikti su žiniomis. Pažiūrėkime į atstumus: nuo geležinkelio konteinerių mazvo Roterdame iki Vilniaus ar Kauno yra apie 1500–1700 kilometrų, priklausomai nuo to, kurį maršrutą vairuotojas pasirinks – ar eis per Vokietiją ir Lenkiją, ar bandys apeiti per Belgiją. Teoriškai sunkvežimis gali nuvažiuoti šį atstumą per 18–20 valandų, jei niekas nesugriūtų, tačiau realybėje yra kita. Ypač kai kalbame apie tai, kaip greitai pristatomi daiktai į Lietuvą iš Olandijos, reikia atsižvelgti ne tik į vairuotojo kojas, bet ir į dokumentacijos greitį, krovinių surinkimo terminaluose bei net orus ant autostradų.

Esu matęs, kaip puikiai suplanuotas pervežimas sužlugs dėl to, kad siuntintojas paskutinę sekundę nusprendė pridėti dėžę daugiau, arba dėl to, kad vokiškai policijai patiko per daug „užsitempęs“ vairuotojas. Todėl, kad jūsų lūkesčiai būtų realūs, turiu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kas tikrai veikia šiame maršrute, o kas – tik mitas. Svarbiausia yra suprasti, kad greitis dažniausiai priklauso nuo to, ar krovinys eina „direktyviniu“ reisu, t.y. pilnu furgonu tiesiai į jūsų sandėlį, ar jis keliauja kaip dalinis krovinius, kurį reikia perskrauti pervežimo centruose, pavyzdžiui, Tilburge ar Kaune.

Pagrindiniai dalykai apie laikus ir maršrutus

Ar įmanoma atvežti per 24 valandas?

Žinoma, kad įmanoma, ir mes tai darome dažnai, tačiau tai kainuoja. Jei jus domina, kaip greitai pristatomi daiktai į Lietuvą iš Olandijos ekspressiniu režimu, tai turime skirti specialų 3,5 arba 5 tonų furgoną, kuris važiuoja be sustojimų. Tokiu atveju vairuotojas paima krovinius pietų metu Amsterdame ar Eindhovene ir ryte jau jaučia Kėdainiuose ar Vilniuje. Praktiškai tai yra „taksi“ režimas, kai jūs mokate už visą automobilį, net jei jis tuščias. Tai puikus pasirinkimas, jei reikia skubiai pakeisti sugedusią gamybos linijos dalį, kad ne sustotų visas fabrikas, arba jei reikia atvežti brangų medicininį įrangą komplektą.

Kiek laiko užtrunka standartinis pervežimas?

Tarkime, jums nereikia skubėti, norite pigiau ir sutinkate palaukti. Tada kalbame apie 2–4 dienas, o kartais net 5, jei yra šventės ar didelės spūstys. Standartinis pervežimas dažniausiai vyksta daliniais krovinais, kai viename sunkvežimyje surinkta dešimt skirtingų siuntų įvairiems Lietuvos klientams. Vairuotojas pradeda krauti iš vakarų Olandijos pusės, važiuoja į surinkimo terminalą, ten laukia, kol visi kiti partneriai atveš savo dėžes, o tik tada leidžiasi į maršrutą. Čia kaip greitai pristatomi daiktai į Lietuvą iš Olandijos priklauso nuo to, kiek kitų klientų turi siuntų tame pačiame laike – kartais reikia laukti, kol furgonas užsipildo.

Kodėl kai kurios siuntos vėluoja net ir neperšalę?

Daugelis kaltina kelią, tačiau dažniausia priežastis yra pačiame pradžioje – Olandijos sandėliuose. Jei jūsų prekės nėra paruoštos laiku, o mūsų vairuotojas atvyksta prie durų ir laukia valandą ar dvi, tai neduoda jam laiko nuvažiuoti iki Lenkijos sienos iki nakties. Taigi, vėlavimas susiformuoja dar prieš išvažiuojant iš Nyderlandų. Be to, dažnai būna, kad dokumentai pateikiami vokiškai ar olandiškai, o mūsų muitinės pareigūnai reikalauja aiškesnio aprašymo, tad tenka sustoti pasienio punktuose, kad viską paaiškintume.

Biurokratija ir tai, kas slepiasi už dokumentų

Ar reikalingi muitinės dokumentai, jei mes ES šalyse?

Techniškai ne, tai yra vidaus rinka, tačiau praktiškai – visada reikia. Turiu omenyje prekių susietą su tabaku, alkoholiu ar vaistais, tačiau net paprastiems drabužiams ar baldams reikia tinkamai užpildytų prekių sandėliavimo lapų (CMR) ir sąskaitų-faktūrų. Esu matęs situaciją, kai viena neteisingai parašyta prekės kodų (CN) skiltis užstrigsdavo visą furgoną Kelne arba Vokietijos Lenkijos pasienyje. Nors klausiate apie greitį, dokumentai yra tas variklis, kuris leidžia šiam greičiui būti įgyvendintam. Be jų, kaip greitai pristatomi daiktai į Lietuvą iš Olandijos nebesvarbu, nes furgonas tiesiog nejudės iš vietos.

Kas daro įtaką greičiui be kelių?

Oro sąlygos, ypač žiemą, yra mūsų didžiausias nepasisakęs partneris. Vokietijos autobanai tampa slidūs, o Varšuvos aplinkkeliai – viena didelė spūstis. Taip pat tachografai – vairuotojai turi griežtai laikytis poilsio laikų. Jie negali tiesiog „nuspausti gazą“ ir važiuoti 20 valandų, nors mes to kartą pageidavome. Jei vairuotojui reikia 45 minučių poilsio, o jis randa poilsiui vietą tik po 20 minučių važiavimo laiptais, laikas pridedamas prie viso tranzito. Tai yra fiziniai apribojimai, kurie nulemia galutinį terminą.

Ar galima sekti krovinius realiu laiku?

Šiais laikais tai būtina, ir mes naudojame GPS sekimo sistemas, tačiau nenuvilkite. GPS parodo, kur furgonas yra prieš 10 minučių, bet neparodo, kad jis stovi eilėje prie sandėlio krautuvo. Esu patyręs, kad klientai žiūri į žemėlapį, mato furgoną stovintį Kaune ir skambina sakydami „ kodėl nepristatėte?“, o tiesą sakant, jis stovi eilėje iškrauti prieš kitus penkis sunkvežimius. Sekimas puikus, tačiau reikia suprasti kontekstą.

Kainos ir pasirinkimai – kaip taupyti neprarandant laiko

Ar brangiau pristatyti į mažus miestus?

Be abejo, taip. Jei jūsų krovinių paskirtis yra ne Vilnius ar Kaunas, o pvz., Zarasai ar Neringa, tai pridės laiko ir pinigų. Logistikoje vadiname tai „last mile“ arba paskutiniuoju kilometru. Vairuotojui reikia nukrypti iš pagrindinio koridoriaus, važiuoti mažesniais keliais, kur dažniau būna greičio ribojimai ir prastas kelias. Jei klausiate, kaip greitai pristatomi daiktai į Lietuvą iš Olandijos į atokius rajonus, pridėkite dar pusę dienos prie standartinio termino. Kartais pigiau ir greičiau klientui atsiimti prekes pačiame didmiesčio terminale.

Kiek kainuoja skubus pervežimas palyginti su standartiniu?

Skirtumas gali būti dvigubas ar net trigubas. Standartinis dalinis krovinys gali kainuoti, tarkime, 150–200 eurų už palepę, o ekspressinis furgonas – 500–800 eurų. Viskas priklauso nuo svorio ir tūrio. Tačiau vertinkite savo nuostolius – jei dėl tos dėžės su detalėmis stovi milijonų vertės gamybos linija, tuomet 500 eurų yra niekas. Mano patirtis rodo, kad ilgainiui klientai išmoksta brangiai ir renkasi optimalų, o ne pigiausią variantą.

Ar verta rinktis dalinius krovinius (groupage)?

Jei jums nereikia jūsų prekių rytoj, tai absoliučiai verta. Tai ekologiškiau ir pigiau. Tačiau čia tas patas kaip su autobusu – jis sustoja kiekvienoje stotyje. Daliniuose kroviniuose daiktai gali būti perskraunami 2–3 kartus, pvz., iš mažo furgono į didelį sunkvežimį centre Nyderlanduose, o paskui vėl išskirstomi Lietuvoje. Kiekvienas perkrovimas yra smūgis greičiui ir smegenų laikui, tačiau taip išlieka kainos konkurencingos.

Specifiniai niuansai, kuriuos vertina tik „savieji“

Kas daryti, jei prekė atvyko sugadinta?

Tai blogiausia diena bet kuriam logistikos vadovui. Pirmiausia, nerašykite atsisakymo ant CMR sąskaitos kol viską neištyrinėjote. Esu matęs, ka klientai pasirašo, kad viskas tvarkoje, o vėliau skambia, kad dėžės dugno nėra. Reikia iš karto fotografuoti pažeidimus vairuotojo buvimo vietoje ir pranešti mums. Tada mes galime ieškoti kaltės – ar tai buvo blogai užfiksuota Nyderlanduose, ar vairuotojas staigiai stabdė Kauno žiede. Greitas reagavimas čia lemia, kaip greitai gausite kompensaciją iš draudimo.

Ar galima siųsti keleivinį mikroautobusu?

Ne, legaliai tai yra draudžiama, jei tai nėra asmeninis daiktų pervežimas, kai vairuotojas ir keleivias tas pats žmogus. Dažnai klientai sako „aš turiu draugą, kuris važiuoja furgonu“ – taip, tai veikia, tačiau jei sustos Vokietijos policija, konfiskuos ir furgoną, ir prekes dėl nelegalios komercinės veiklos. Geriau pasirinkti patikimą pervežėją su licencija, nei taupyti ant rizikos prarasti visą krovinius.

Kaip pasiruošti siuntai, kad ji nueitų greičiau?

Pakuokite tvarkingai. Jei dėžės suirusios, vairuotojas atsis krauti dėl saugumo. Uždėkite aiškias etiketes su adresu ir telefono numeriu. Stovi keletą kartą per metą situacijų, kai etiketė nukrito ar buvo parašyta neteisingai, ir siunta važiavo ratu po visą Europą, kol sugrįžo atgal. Jūsų pasiruošimas yra puse sėkmės.

Kodėl kartai siunta atvyksta, bet ne iš karto išvežama?

Tai vadinamas „krovinio pristatymo langas“. Mūsų sandėliai dirba pagal tvarkaraštį – jei vairuotojas atvykta 23:00 valandą naktį, niekas jo neiškraus, nes tai kainuoja per didelius naktinius viršvalandžius. Jis palieka furgoną prie vartų, o ryte jį iškrauna. Nors techniškai siunta jau Lietuvoje, ją gauti galite tik kitą darbo dieną ryte.