Kaip greitai persikraustyti į Olandiją su mikroautobusu: Vadybininko patarimai

Sveiki, draugai. Šiandien norėčiau pakalbėti apie tai, kas daugeliui kelia ne tik malonumo, bet ir didelio streso. Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų, per akis pramačiau šimtus tokių persikraustymų, ir galiu pasakyti viena – persikraustyti į Olandiją su mikroautobusu yra vienas efektyviausių būdų, jei viską gerai suplanuojate. Dažnai žmonėms kyla klaustulų: kiek tai užtruks? Ar saugu? Kaip su dokumentais? Čia nėra rocket science, bet yra smulkmenų, kurios gali nulemti visos kelionės sėkmę arba sukelti nemažai nemalonių staigmenų.

Olandija – Nyderlandai – šalis, kurioje viskas veikia kaip laikrodis, tačiau ir reikalavimai čia griežti, ypač kai kalbame apie transportą. Jei jūs planuojate perkelti gyvenamąją vietą iš Lietuvos (ar kitos šalies) į Amsterdamą, Roterdamą, Eindhoveną ar kurį nors mažesnį miestelį, mikroautobusas yra idealus sprendinys. Jis talpiau už paprastą automobilį, bet daug lankstesnis už sunkvežimį – galite važiuoti greituoju keliu, lengviau rasti vietos parkavimui mieste ir, svarbiausia, dažniausiai viskas vyksta greičiau nei laukiant didelio krovininio.

Tačiau, kad šis procesas būtų sklandus, reikia žinoti keletą dalykų, kuriuos aš išmokiau per savo praktiką. Ne visada tiesiog įsijungiate navigaciją ir važiuojate. Yra dokumentai, kelių mokesčiai, vairuotojo poilsio režimai (nors su mikroautobusu ir lengviau, bet policija tikrina) ir, žinoma, pati krovimo organizacija. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, kad jūsų kelionė į Olandiją būtų ne tik greita, bet ir ramybei.

Būtini dokumentai ir kelio tvarka

Ar galiu važiuoti su B kategorijos vairuotojo pažymėjimu?

Tai vienas dažniausių klausimų, ir atsakymas nėra toks paprastas kaip „taip“ ar „ne“. Jei jūsų mikroautobuso maksimali leidžiama masė neviršija 3,5 tonos, o sėdimų vietų yra ne daugiau kaip 9 (įskaitant vairuotoją), tai taip, B kategorijos pilnai užtenka. Tačiau čia yra vienas „puodas“ – daugelis šiuolaikinių „Ford Transit“ ar „Mercedes Sprinter“ mikroautobusų, kurie atrodo kaip paprasti furgonai, techninėse charakteristikose turi viršyti 3,5 tonos. Jei tokį automobilį užpildysite baldais iki lubų, svoris viršys 3,5 t, ir tada jau reikės C kategorijos bei vairuotojo kortelės. Vokietijoje ir Olandijoje policija mėgsta sverti tokius automobiliels ant specialių svarstyklių, tad geriau žiūrėkite į techninį pasą.

Kokius dokumentai reikia tur�ti su savimi, kad nepraleistų pasienyje?

Nors Lietuva ir Olandija yra Schengeno zonoje, ir fizinės kontrolės dažniausiai nėra, dokumentai turi būti tvarkingi. Būtinai turėkite vairuotojo pažymėjimą, techninį pasą (REGISTRACIJOS LIUDIJIMAS) ir galiojantį draudimo „žaliąją kortelę“. Jei važiuojate ne savo automobiliu, būtina turėti notariškai patvirtintą vadybininko ar savininko rašytinį leidimą vairuoti. Be to, jei transportuojate daiktus, kurie nėra jūsų asmeniniai (pavyzdžiui, draugų ar darbdaviio), gali tekti parodyti CMR kontraktą arba prekių eksporto/invoicing dokumentus. Geriau turėti viską dėklėje ir paruošta, o ne ieškoti po visą automobilį, kai pareigūnas prašo parodyti.

Ar reikia įsigyti specialius vinietai Vokietijoje ir Olandijoje?

Olandijoje viničių nėra – ten keliai mokami pagal nuvažiuotą atstumą (toll), jei važiuojate sunkesniu transportu, bet mikroautobusui, kuris sveria mažiau nei 3,5 tonos, dauguma kelių yra nemokami, išskyrus keletą tiltų ir tunelių (pvz., Westerscheldetunnel). Vokietijoje situacija kitokia – ten būtina įsigyti vinietę (vignette), kuri vadinama „Autobahn vignette“ arba tiesiog mokama „Umweltplakette“. Be šios žalios kortelės negalima važiuoti į daugelį miestų centrų („žaliosios zonos“), o jei jos nėra – baudos didelės. Sutaupyti 10 eurų čia neapsimoka, gausite baudą už 80 eurų ir daugiau.

Krovimo organizavimas ir logistika

Kiek daiktų realiai telpa į mikroautobusą?

Čia visada yra kompromisas. Standartinis ilgas mikroautobuso furgonas turi apie 13-15 kubinių metrų tūrio. Tai pakanka apie 1-2 kambarių butui įrengimui, jei nėra didelių sofų ar spintų, kurias neima išardyti. Aš dažnai sakau klientams: jei galite išardyti spintą – išardykite. Tai ne tik sutaupys vietos, bet ir apsaugys baldus nuo pažeidimų. Krovimas turi būti kaip šachmatuose – sunkiausios dėžės į apačią, į priekį, o lengvi daiktai viršuje. Jei bandysite įstumti šiuolaikinę „L“ formos sofos be išardymo, prarasite pusę mikroautobuso vietos.

Kaip užtikrinti, kad daiktai nenukrito važiuojant pro Olandijos kanalus?

Olandijos keliai, ypač šiaurės rytuose ir prie pakrantės, gali būti vėjuoti, o kai kurie tiltai turi staigius posūkius arba „bangas“. Nieko nebevargsite taip, kaip girdėti, kaip jūsų brangus televizorius skrenda per visą furgoną. Naudokite tvirtinimo juostas (ratchet straps) – ne paprastas virves, kurios įsitempia ir gali įpjaustyti baldus, o ožines su mechanizmais. Užsemkite krovą bent dviem juostomis skersai ir viena išilgai. Taip pat, tarp baldų dedkite užpildus – putų polistirolo plokštes, senus antklodes ar tiesiog pagalves, kad nebūtų tarpo, iš kurio prasideda judesiai.

Kur geriau važiuoti – per Lenkiją/Vokietiją ar per Belgiją?

Įprastai maršrutas būna toks: Lietuva -> Lenkija -> Vokietija -> Olandija. Tai greičiausias ir patogiausias variantas dėl gerų kelių. Važiuojant per Belgiją (jei startuojate piečiau), taip pat galima, tačiau ten gausu greičio kamerų ir kelių darbų, o degalai dažnai brangesni. Vokietijoje autobanai leidžia važiuoti greitai (jei nėra ribojimų), bet vargu ar su pilnu mikroautobusu verta kelti greitį didesnį nei 110 km/h – padidėja degalų suvartojimas ir stabdymo kelias. Mano patirtis sako, kad geriau keliauti per Vokietijos A2 autostradą, ji tiesiog veda į Olandiją ir yra techniškai labai gerai išlaikoma.

Olandijos specifika ir išlaidos

Kiek kainuoja degalai ir ar verta juos vežti su savimi?

Degalų kainos svyruoja, tačiau Vokietijoje ir Olandijoje jos dažniausiai aukštesnės nei Lietuvoje. Tačiau vežti degalų bakuose (kanistruose) neapsimoka ir yra saugumo pažeidimas. Olandijoje degalinės stovi kas 20 kilometrų, ypač prie didelių miestų. Naudokitės „Van der Valk“ ar „Tank & Rast“ degalinėmis – jos brangios, bet švarios ir saugios. Jei norite sutaupyti, nusileiskite iš autostrados į mažesnes degalines, tačiau ten kainos gali skirtis tik keletą centų. Skaičiuokite, kad vienai krypčiai (pavyzdžiui, iš Vilniaus į Amsterdamą) degalams kels apie 300-400 eurų, priklausomai nuo mikroautobuso suvartojimo.

Ar yra kokių nors ypatingų taisyklių važiuojant Olandijos miestuose?

Taip, ir čia reikia būti labai atidžiamas. Olandijoje griežtai stebimi „žaliųjų zonų“ (milieuzones) reikalavimai. Daugelyje miestų centre (Amsterdamas, Roterdamas, Utrechtas, Haga) negalima važiuoti senais, taršą keliančiais automobiliais. Nors jūs važiuojate nauju arba vidutinio amžiaus mikroautobusu, vis tiek patikrinkite, ar jis atitinka „Euro 4“ ar aukštesnį standartą – dažniausiai tai nėra problema, jei mašina ne senesnė nei 10-15 metų. Be to, Olandijoje labai griežtai baudžiama už vairavimą įskaitant skambinant telefonu (net ir su „hands-free“, jei jis neįrengtas automobilyje). Policija maskuojasi ne tik automobiliuose, bet ir dviračiais.

Kiek laiko užtruks toks persikraustymas realiai?

Jei važiuojate vienas vairuotojas, tai atstumas nuo Lietuvos sienos iki Olandijos centro yra apie 1200–1400 km. Teoriškai be sustojimų tai galima nuvažiuoti per 12-13 valandų, tačiau realiai – tai neįmanoma ir nelegalu. Reikia poilsio. Tad realus laikas yra apie 18-20 valandų vairavimo su pertraukomis arba 1,5 – 2 dienos, jei norite važiuoti ramiau ir pernakvoti viešbutyje. Jei turite du vairuotojus, galima nuvažiuoti ir per parą, keičiantis prie vairo. Neskubėkite – pavargęs vairuotojas Olandijoje, kur eismas labai intensyvus, yra pavojingiau nei bet kokia kita vieta.

Ką daryti, jei pasibaigia galiojimo laikas techniniam apžiūrai?

Tai klasikinė situacija, kurią matau kasmet. Žmonės sako: „Galva ant pečių, važiuojam, Olandijoje nesustos“. Neapsisukite. Olandų policija turi prieigą prie visų Europos duomenų bazių. Jei techninis pasibaigęs, ne tik kad gausite didelę baudą (gali siekti 350-400 eurų), bet ir gali būti uždrausta toliau važiuoti. Automobilis bus nuvežtas į saugykla, o jums teks ieškoti kitos transporto priemonės. Geriau šiek tiek pavėlinkite ir padarykite techninę Lietuvoje, nei prarasite savaitę ir pinigus Olandijos saugykloje.

Ar verta drausti krovinius ir kaip tai veikia?

Dauguma mano klientų mano, kad „žalioji kortelė“ draudo ir daiktus viduje. Tai didelis klaidingas supratimas. Kasko draudimas (jei turite) gali padengti žalą automobiliui, bet jei staiga užsidegs ir sudegs jūsų visa baldai, draudimo kompanija jų neatlygins. Norint apsisaugoti, būtina sudaryti krovinio draudimo sutartį (Cargo insurance).