Kaip greitai gauti siuntinį į Lietuvą iš Olandijos? Eksperto Vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, sukaupiama patirtis leidžia matyti logistikos ne kaip paprastą prekių judėjimą iš taško A į tašką B, o kaip sudėtingą, tačiau sužavėjimą keliantį mechanizmą. Vienas aktyviausių ir dažniausiai užduodamų klausimų, su kuriuo susiduriame kasdien, yra susijęs su prekių gabenimu iš Nyderlandų (Olandijos) į Lietuvą. Šis maršrutas nėra ilgas geografiškai, tačiau jo efektyvumas priklauso nuo begalės detalių.

Olandija – tai vienas didžiausių logistikos centrų visoje Europoje. Amsterdamo uostas, Roterdamo terminalai ir išvystyta kelių infrastruktūra verčia manyti, kad siuntos turi judėti be trukdžių. Tačiau praktika rodo, kad norint gauti siuntinį į Lietuvą kuo greičiau, būtina ne tik pasirinkti teisingą vežėją, bet ir tinkamai paruošti pačią siuntą, suprasti muitinės niuansus (net jei ir esame ES erdvėje) bei numatyti galimas rizikas. Šiame straipsnyje, remiantis daugiamete patirtimi, išsamiai aptarsime visus aspektus, padėsiančius jūsų siuntai nukeliauti kuo greičiau ir saugiau.

Svarbu suprasti, kad „greitai“ kiekvienam klientui gali reikšti kitką. Vieniems tai yra 24 valandos, kitiems – savačiė. Mūsų tikslas šioje analizėje yra padėti jums suprasti, nuo ko priklauso šie terminai ir kaip juos galima optimizuoti. Nesvarbu, ar perkate prekes iš „Bol.com“, arba siunčiate verslo dokumentus iš Amsterdamo, žemiau pateikta informacija padės išvengti nereikalingų delsimų ir streso.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiame išsamų atsakymų į 10 klausimų, kurie labiausiai rūpina klientams, norintiems greitai gauti siuntas iš Olandijos.

1. Koks yra greičiausias būdas pergabenti siuntinį iš Olandijos į Lietuvą?

Jei kalbame apie absoliutų greitį, neabejotinai lyderiauja aviacinis transportas. Tačiau dėl Olandijos ir Lietuvos geografinio artumo bei išvystytos kelių transporto sistemos, oru siunčiamos siuntos dažnai būna neefektyvios dėl aukštų kainų ilgesniems atstumams (pvz., reikia važiuoti į oro uostą, užtikrinti pervežimą ant žemės ir t.t.). Tiesioginis kelių transportas (express kurjeriai) šiuo atveju yra geriausias pasirinkimas.

Didžiosios kurjerinės kompanijos, tokios kaip DHL, UPS ar FedEx, siūlo „Next Day“ arba „Express“ paslaugas. Esant idealioms sąlygoms, siunta iš Amsterdamo ar Roterdamo gali pasiekti Vilnių ar Kauną per 24–48 valandas. Tačiau čia būtina atsižvelgti į tai, kad tai yra verslo dienos. Jei užsakymate pirmadienį ryte, siunta gali atvykti trečiadienį (neįskaitant galimų muitinės procedūrų ar kitų neplanuotų sustojimų). Praktiškai, standartinis „ekspresinis“ automobilių maršrutas per Vokietiją ir Lenkiją yra efektyviausias metodas, užtikrinantis optimalų balansą tarp greičio ir kainos.

2. Ar siuntos greitis priklauso nuo to, iš kurio Olandijos miesto jos keliasi?

Taip, absoliučiai priklauso, nors skirtumas gali atrodyti nedidelis žemėlapyje, logistikoje jis yra reikšmingas. Didžioji dauguma siuntų centro yra Roterdame ir aplinkiniuose miestuose, nes ten yra pagrindiniai krovinių terminalai ir skirstymo centrai. Jei siunta išsiunčiama iš Roterdamo ar netoli esančio Hagos, ji greičiau patenka į pagrindinį rūšiavimo konvejerį ir pradedama gabenti link Lietuvos.

Jei siunta keliasi iš mažesnių miestų, pavyzdžiui, iš Groningeno šiaurėje ar Maastrichto pietuose, pradedamas nuo „pirmojo kilometro“ trukdžių. Prieš pradedant tarptautinį maršrutą, siunta turi būti nuvežta į artimiausią terminalą, o iš ten – į pagrindinį centrą. Tai gali užtrukti papildomą pusę dienos. Taigi, siunčiant iš didmiesčių, esančių arba netoli Randstad aglomeracijos (Amsterdamas, Roterdamas, Utrechtas), procesas paprastai yra greitesnis.

3. Kokios yra pagrindinės siuntos vėlavimo priežastys šiame maršrute?

Per dvidešimt metų darbo stebiu, kad dažniausiai vėlavimus sukelia ne blogi keliai, o organizaciniai ar dokumentiniai nesklandumai. Pirmoji ir dažniausia priežastis – neteisingai ar nepilnai užpildyti siuntimo dokumentai. Nors Olandija ir Lietuva yra Europos Sąjungos šalys, ir prekių judėjimas tarp jų laisvas, tam tikros prekės (pvz., alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, kai kurios medicinos priemonės arba didelės vertės siuntos) gali būti apribotos arba reikalauoti ypatingo deklaravimo.

Antroji priežastis – vairuotojų darbo ir poilsio laiko apribojimai. Maršrutas eina per Vokietiją ir Lenkiją. Jei vairuotojas pasiekia savo darbo laiko limitą arba įvyksta eismo įvykis viename iš šių šalių, visa kolona užstringa. Trečia priežastis – netinkamas išpakavimas. Jei siunta yra pažeista pervežimo metu dėl blogo įpakavimo, ji gali būti sustabdyta tarpiniame terminale žalos įvertinimui, kas uždelsta pristatymą kelias dienas.

4. Kaip tinkamai įpakavti siuntą, kad ji ne užstrigtų muitinėje ar terminale?

Įpakavimas – tai ne tik apsauga, bet ir greičio garantas. Siunta turi būti pakrauta taip, kad išorinė dėžė nebutų pažeista. Jei dėžė susmulksta, etiketės nuskaito nebegali būti, ir siunta „užstringa“ terminale, laukiant rankinio įvedimo į sistemą.

Svarbu naudoti kokybiškas, naujas dėžes, o ne senas, kurios jau buvo naudotos ir prarado standumą. Tarpas tarp prekės ir dėžės sienelių turi būti užpildytas burbuliukų plėvele, putomis arba smėliu. Taip pat būtina uždėti bent dvi etiketes – vieną viršuje, kitą ant šono. Tai leidžia sandėlio darbuotojams nuskaityti barkodą nepašalinus siuntos iš krūvos. Jei siunta yra lengva, bet didelė (pvz., pagalvės), būtina tai pažymėti, nes vairuotojai gali neteisingai įvertinti svorį ir krovinio vietą.

5. Ar reikia mokėti PVM ar muito, siunčiant prekes iš Olandijos į Lietuvą?

Nors abi šalys yra ES erdvėje, tai nereiškia, kad apie mokesčius galima užmiršti. Jei prekės perka fizinis asmuo iš verslo subjekto (pavyzdžiui, užsisakote prekes iš Olandijos el. parduotuvės), taikoma PVM principas. Jei prekių vertė (su siuntimu) neviršija 150 eurų, PVM apskaičiuojamas ir sumokamas parduotuvės šalyje (Olandijoje), o jums prekės atkeliauja be jokių papildomų mokesčių.

Jei vertė viršija 150 eurų, PVM gali būti taikomas Lietuvoje pagal importo procedūras (dažnai šią procedūrą atlieka paštas ar kurjerinė tarnyba, o jums tada reikia susimokėti pristatymo metu). Dėl to, kad ši procedūra reikalauja papildomo administravimo (siunta sustojama, apskaičiuojamas mokestis, išsiunčiamas pranešimas gavėjui), pristatymas gali užtrukti 1–2 dienas ilgiau. Norint greičiausio pristatymo, verta pasirinkti tiekėjus, kurie taiko „IOSS“ sistemą, leidžiančią apmokėti PVM pirkimo metu, taip išvengiant muitinės procedūrų Lietuvoje.

6. Kuo skiriasi siuntimas į namus (Door-to-Door) nuo siuntimo į terminalą (Terminal-to-Terminal)?

Jei jūsų tikslas – greitis, „Door-to-Door“ (iki durų) paslauga yra vieninteliai logiškas pasirinkimas. Ši paslauga reiškia, kad kurjeras paims siuntą tiesiogiai iš siuntėjo adresą Olandijoje ir pristatys tiesiai į gavėjo rankas Lietuvoje. Čia nėra tarpinių sandėliavimo etapų, kuriuos reikėtų valdyti gavėjui.

„Terminal-to-Terminal“ (į terminalą) paslauga yra pigesnė, bet lėtesnė. Siunta paimama iš siuntėjo, vežama į didelį sandėlį Olandijoje, ten laukiama, kol susiformuoja pilna mašina į Lietuvą. Atvykus į Lietuvą, siunta nukeliama į vietos terminalą (pvz., Vilniuje ar Kaune), kur ji laukiama, kol ją atsiims gavėjas. Šis procesas gali užtrukti papildomas 2–3 dienas prie standartinio tranzito laiko. Be to, jei gavėjas nepasirodo terminale laiku, siunta gali būti grąžinta atgal.

7. Ar galima sekti siuntos judėjimą realiu laiku, ir kiek tai tikslu?

Modernioje logistikoje be sekimo neįsivaizduojama. Visos didžiosios kompanijos siūlo „Tracking“ numerius, kuriais galima sekti siuntos būklę. Tačiau svarbu suprasti šios informacijos ribas. Realiu laiku (kaip GPS navigacijoje) sekamos tik tam tikros, brangios siuntos arba specialios tarnybos (pvz., same day courier).

Daugeliui atvejų sekimo sistema rodo būsenas: „Siunta priimta“, „Išsiųsta iš terminalo“, „Atvyko į tarpinį terminalą“, „Vyksta pristatymas“. Šios būsenos atsinaujina kai kuriais etapais, o ne kas minutę. Pavyzdžiui, jei sistema rodo, kad siunta yra Vokietijoje, tai gali reikšti, kad ji jau važiuoja, bet gali reikšti, kad ji gulės sandėlyje Kelne 12 valandų, kol bus užkrauta į kitą maršrutą. Nepaisant to, sekimas yra būtinas, kad žinotumėl, kada tiksliai reikia būti namuose arba kada pradėti ieškoti siuntos, jei ji neatsiranda laiku.

8. Kokios siuntos (pvz., baldai, technika) reikalauja ypatingo dėmesio greičiui užtikrinti?

Didelio dydžio ar netipiškos siuntos, tokios kaip baldai, dviračiai ar didelės buitinės technikos prietaisai, visada yra iššūkis greičiui. Standartiniai kurjeriai (DHL, UPS) dažnai tokias siuntas laiko „negabaritinėmis“ ir jas perveža lėčiau, dažniau keisdami transporto priemones.

Jei reikia greitai pergabenti baldus ar techniką, geriau kreiptis į specializuotas krovinių pervežimo kompanijas, kurios siūlo „dalinius krovininius“ (LTL) ar net pilnaverčius krovininius (FTL) automobilius. Nors tai brangiau, tačiau tokiu atveju siunta nėra perkraunoma iš vienos mašinos į kitą 3–4 kartus kaip tai būna standartinių kurjerių atveju. Kiekvienas perkrovimas yra ne tik rizika pažeisti prekes, bet ir prarastas pusės dienos ar visos dienos laikas. Tiesioginis krovininis iš Olandijos į Lietuvą gali atvykti per 1–2 dienas, tuo tarpu per kurjerius tai gali trukti savaitę.

9. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, kad išvengti „pradingusių“ siuntų?

Rinka pilna įvairių tarpininkų, todėl pasirinkimas gali būti sunkus. Mano patarimas, remiantis ilgamečia patirtimi: žiūrėkite ne tik į kainą. Peržiūrėkite įmonės reputaciją, ar ji turi fizinį adresą Lietuvoje, ir, kas svarbiausia, ar ji naudoja patikimus partnerius Olandijoje.

Dažnai pasitaiko atvejų, kai pigūs brokeriai surenka siuntas, o paskui ieško, ką jas vežti. Tai sukelia didelius vėlavimus. Pasirinkdami didžiąsias, žinomas bendroves arba specializuotas Lietuvos logistikos kompanijas, kurios turi savo atstovybes arba ilgamečius partnerius Nyderlanduose, jūs sumažinate riziką. Patikimas pervežėjas visada pateiks aiškų sutartį, galimybę apdrausti siuntą ir aiškiai apibrėžtas atsakomybės ribas. Jei pervežėjas vengia draudimo klausimų arba sako, kad „viskas bus gerai“, geriau ieškoti kitos.

10. Ką daryti, jei siunta vėluoja, o sekimo sistema nebeatsinaujina?

Tai viena įtinų situacijų, su kuriomis susiduria klientai. Pirmasis žingsnis – nesijaudinti. Dažnai sekimo sistemos gali vėluoti dėl techninių klaidų. Jei vėlavimas trunka ilgiau nei 2 dienas nuo paskutinės atnaujintos būsenos, reikia veikti.

Kreipkitės į siuntos numerio savininką (tą, kuriam jį išdavė – parduotuvę arba logistikos brokerį). Jie turi galimybę kreiptis tiesiogiai į terminalus. Jei siunta „užstrigo“ Vokietijos ar Lenkijos terminale (kas dažnai būna), vietinis atstovas gali „pajudinti“ procesą, pareikalavus vizualinio patikrinimo. Kartais vėlavimas gali būti tiek paprastas kaip nuskendęs etiketės barkodas. Tokiu atveju be tiesioginio kontakto su terminalo administracija neįmanoma išspręsti problemai. Negailėkite laiko rašyti el. laiškus ar skambinti – aktyvus klientas dažniau gauna greitą atsakymą.

Išvada

Siuntos gabenimas iš Olandijos į Lietuvą yra procesas, kuris, atrodo, turėtų būti paprastas dėl trumpo atstumo ir bendros rinkos, tačiau praktikoje jis reikalauja sisteminio požiūrio. Greitas pristatymas – tai ne tik greitas vairuotojas. Tai derinys tarp teisingai parinkto pervežimo būdo, kokybiško įpakavimo, tikslių dokumentų ir protingo pasirinkimo tarp kainos bei laiko.

Remiantis daugiau kaip 20 metų patirtimi šioje srityje, galiu teigti, kad sėkmės formulė paprasta: planuokite iš anksto, pasirinkite patikimus partnerius ir visada sekti savo siuntą. Nors nepageidaujamų situacijų visada pasitaiko, profesionalus požiūris ir informuotumas leidžia jas išspręsti minimaliomis žalos laiko pinigų atžvilgiu. Sekite šiais patarimais, ir jūsų siuntos iš Olandijos pasieks Lietuvą greičiau ir saugiau.