Kaip efektyviai persikraustyti į Olandiją su mikroautobusu: Vadovas iš vidaus

Sveiki, gerbiami. Šiandien norėčiau su jumis pasidalyti tuo, ką per daugiau kaip dvidešimt metų šioje srityje esu išmokęs ne iš vadovėlių, o iš tūkstančių nuvažiuotų kilometrų ir dar daugiau sukalbėtų valandų su klientais. Dažnai žmonės klauso: „Kaip efektyviai persikraustyti į Olandiją su mikroautobusu?“ Tai klausimas, kuris atrodo paprastas, tačiau detaliuose planuose slepiasi daugybė smulkmenų, kurios gali padaryti jūsų kelionę arba malonia nuotykiu, arba tikru košmaru.

Dirbu su tarptautiniais pervežimais jau nuo tada, kai Lietuvoje telkšojo didelės „Volvo“ su varikliais priekyje, o Olandijoje dar nebuvo tiek griežtų aplinkos apsaugos zonų. Esu matęs viską – nuo to, kaip žmonėms sekėsi perkraustyti vos per vieną dieną, iki tų atvejų, kai krovinys liko strigęs pasienio punkte dėl vieno trūkstamo parašo. Šiame straipsnyje neapsiriboš sausais faktais, o papasakosiu, kaip visa tai vyksta iš tikrųjų, kas reikia daryti, kad persikraustymas į Olandiją būtų sklandus, ir kodėl mikroautobusas dažnai yra geriausias pasirinkimas.

Kodėl mikroautobusas? Todėl, kad tai auksinis vidurkis. Jūs netenkate viso savo gyvenimo kaip dideliame sunkvežimyje (kuris negali važiuoti į kiekvieną kiemą Amsterdame), tačiau turite daugiau vietos nei keleiviniame automobile. Be to, logistiškai tai dažnai išeina pigiau ir greičiau. Tačiau, kad taip būtų, reikia žinoti keletą niuansų.

Dokumentai, teisiniai smulkmenos ir vairavimas

Ar galiu vairuoti savo mikroautobusu, jei neturiu C kategorijos?

Tai vienas dažniausių klausimų, ir atsakymas nėra tiesioginis „taip“ ar „ne“. Jei jūsų mikroautobuso maksimali leidžiama masė neviršija 3,5 tonos, o sėdimų vietų yra ne daugiau kaip aštuonos (įskaitant vairuotoją), tuomet jums pilnai pakanka įprastos B kategorijos vairuotojo pažymėjimo. Tačiau čia yra vienas „bet“ – dažnai žmonės perka tokias transporto priemones, kurios techniniuose duomenyse užrašytos kaip 3,8 ar 4,2 tonos, nors jos atrodo kaip įprasti „Ford Transitai“. Tada jau be C kategorijos arba 79 kodėlių (leidžiančių vairuoti sunkvežimius su priekaba) neisušsite, o policija Vokietijoje ar Olandijoje to nepraleis. Visada patikrinkite techninį pasą prieš perkant arba nuomodamiesi automobilį.

Ar reikia kažkokios specialios licencijos ar leidimo vežti daiktus į ES šalis?

Jei tai yra jūsų asmeniniai daiktai ir persikraustote į gyvenamąją vietą, jums nereikia jokios specialios transporto licencijos, kuri būtų būtina komerciniams pervežėjams. Esate laisvas žmogus, kuris veža savo stalą ir lovę. Tačiau labai svarbu turėti galiojantį techninį pasą ir draudimą, kuris apimtų ne tik Lietuvą, bet ir visą kelią – „Zalia karta“ (Green Card) arba bendrosios civilinės atsakomybės draudimas, galiojantis visoje Europos Sąjungoje. Be gero draudimo, jei įvyks įvykis Vokietijos autostradoje, mokesčiai už gelbėjimo darbus gali viršyti jūsų krovinio vertę.

Ką daryti su CMR sąskaita, jei aš ne firma, o paprastas žmogus?

Nors jūs ir neįmonė, aš visada patariu tur�ti užpildytą CMR krovininę sąskaitą-faktūrą. Kodėl? Tai ne tik muitinės dokumentas. Tai jūsų apsauga. CMR sąskaitoje užrašykite, ką vežate (nurodykite „Asmeniniai daiktai, perkraustymas“), nurodykite apytikslę vertę (pvz., 3000 Eur) ir kelionės tikslą. Jei, Dievo valia, krovinys dings ar bus pažeistas pervežimo metu, turite dokumentą, kuris įrodo, kad kažkas iš tikrųjų buvo vežama. Be to, kai kuriuose pasienio punktuose muitininkai gali klausti, ką vežate, ir popierius su jūsų parašu greičiau įtikins, nei žodžiai.

Kelias, muitinė ir techninės problemos

Ar dažnai sustoja Olandijos policija ir tikrina lietuviškus mikroautobusus?

Pradedu nuo to, kad Olandijos policija yra labai technologinga. Jie naudoja skenerius, kurie važiuojant 120 km/h greičiu „nuskaito“ viską apie automobilį – nuo draudimo galiojimo iki techninės apžiūros datos. Taip, jei jūsų mikroautobusas pasirodys įtartas (pvz., per daug apkrautas, tamsinti stiklai, arba vairuotojas kalbėjosi į telefoną), jie sustos. Tačiau jei viskas tvarkoje – jie nesustos tiesiog „pasižiūrėti“. Didžiausia problema būna su apkrova – jei vežate 4 tonas kroviniu į 3,5 tonos mašiną, ir tai pastebės, baudos čia milžiniškos, o toliau važiuoti neleis tol, kol nepakrausite dalies krovinio.

Kokia geriausia maršrutas pasirinkti – per Vokietiją ar per Belgiją?

Esu važiavęs abiem keliais nenuosekliai, jei tiesiai sakant, ir visada rekomenduoju eiti per Vokietiją (A1, A2 autostradomis), nors ten ir reikia mokėti už aplinkkelius (vignettes) arba mokesčius už emisijas (tol, jei mašina ne Euro 6 standarto). Belgija yra kaip loterija – keliai dažnai remontuojami, ypatingai naktį, o degalų kainos ten gali būti šokiruojančios. Vokietija, nepaisant mokesčių, yra labiau nuspėjama, o kelių kokybė leidžia taupyti amortizaciją. Be to, jei kils nesklandumų, Vokietijoje lengviau rasti pagalbą.

Ar reikia sustoti Vokietijos ar Olandijos muitinėje su asmeniniais daiktais?

Jei keliaujate iš Lietuvos (ES nario) į Olandiją (kita ES narė), vidinės ES sienos muitinės kontrolės teoriškai nėra. Jūs tiesiog važiuojate. Tačiau yra „bet“. Jei važiuojate pro taip vadinamą „žaliąją zoną“ (tarp Vokietijos ir Olandijos pasienio, kur nėra stogų), gali būti judriosios kontrolės. Jie dažniausiai domisi ne jūsų sofa ar drabužiais, o tabaku, alkoholiu ar pinigais (jei vežate daugiau nei 10 000 Eur grynaisiais). Jei viskas kasdieninis – važiuokite ramiai, sustoti deklaruoti nereikia.

Kainos, organizavimas ir praktiniai patarimai

Kiek maždaug kainuoja toks reikalas su kuru ir viskuo?

Sakykime taip: jei važiuojate iš Vilniaus iki, tarkime, Eindhoveno ar Amersfoorto, viena kryptis su mikroautobusu (priklausomai nuo to, kiek jūsų mašina „geria“ degalų) šiuo metu kainuos apie 250–350 eurų tik degalams. Prie tą pridėkite Vokietijos automagistralių mokesčius (jei mašina senesnė, gali tekti mokėti apie 10–15 Eur už emisijas viena kryptį). Taigi, apytiksliai 400 Eur viena kryptį turėtumėte įsiskaityti. Tai gerokai pigiau nei didelis sunkvežimis, ir tikrai pigiau nei pirkti naujus baldus Olandijoje, kur ten kainos daugiau nei pas mus.

Kaip supakuoti, kad šaldytuvas ar indai nesužlūžtų posūkiuose?

Čia yra mano mėgstamiausia dalis. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad jei įkiša viską į vidų, tai viskas laikysis. Ne. Taisyklė paprasta: sunkiausia eina į apačią ir į galą (tiesiai prieš galinę duris). Ką daryti su šaldytuvu? Jis turi stovėti vertikaliai. Jei jį gulsčiai įkišate, kompresoriaus alyva gali patekti į cirkuliacijos sistemą, ir jis suges pirmąją kartą įjungus. Naudokite tvirtinimo diržus – raktinis žodis. Įsigykite kelių metrų ilgio „krokodilų“ (raktinius diržus) ir pririškite krovinius prie grindų kilpos mikroautobuse. Kitaip, pirmajam stabdžiui prieš raudoną šviesą, visa jūsų virtuvė nuslys į priekį.

Ar verta imti antrą vairuotoją ar išsiversiu pats?

Jei jums 25 metai ir jaučiatės kaip „Formulės-1“ pilotas, gali atrodyti, kad išsiversite pats. Tačiau kelionė į Olandiją trunka apie 18–20 valandų gryno važiavimo time. Tai yra pavojingai ilgas laikas be poilsio. Esu matęs, kaip žmonės užmiega prie vairo po Vokietijos pasienio. Jei įmanoma, paimkite draugą arba žmoną, kuris gali pakeisti. Jei ne – planuokite nakvynę. Vienos naktinės nakvynės kaina (apie 50–70 Eur) nėra niekis lyginant su gyvybe arba avarija dėl mieguisto vairuotojo.