Kaip apskaičiuoti siuntos pervežimo kainą iš Olandijos? Eksperto vadovas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbu tarptautinių krovinių pervežimo srityje, ir galiu drąsiai teigti: vienas dažniausiai pasitaikančių klientų klausimų, išgirstų pačiame darbo pradžioje, yra „Kiek tai kainuos?“. Atrodo paprasta klausimas, tačiau Olandija – tai ne tik tulpių ir vėjinių malūnų šalis, bet ir vienas intensyviausiai funkcionuojančių logistikos mazgų visoje Europoje. Siuntos pervežimo kainos apskaičiavimas iš šios šalys yra sudėtingas procesas, kuris priklauso ne tik nuo atstumo tarp siuntėjo ir gavėjo, bet ir nuo dešimčių kitų, mažiau akivaizdžių veiksnių.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip susiformuoja galutinė kaina. Nenuvilkime nieko – profesionalus logistikos ekspertas nėra burtininkas, kuris magiškai pavadina skaičių. Kaina yra matematikos, fizikos ir ekonomikos rezultatas. Suprasdami šiuos mechanizmus, Jūs ne tik galėsite tiksliau planuoti savo biudžetą, bet ir galėsite kritiškai įvertinti gautas pasiūlymas, išvengiant per mokamo už paslaugas arba, dar blogiau, nepageidaujamų nepageidaujamų staigmenų vėliau.

Svarbu suprasti, kad Olandijos geografinė padėtis ir infrastruktūra turi savo ypatumų. Šalis yra kompaktiška, tačiau viena tankiausiai apgyvendintų Europoje, o jos uostai, ypač Roterdamas, yra svarbiausi šiaurės vakarų Europos vartai. Krovinių srautai čia milžiniški, kas daro didelę įtaką kainodaros principams. Toliau nagrinėsime pagrindinius komponentus, lemiančius, kiek Jums teks mokėti už prekių pristatymą iš Olandijos į Lietuvą ar kitą šalį.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt detaliausių atsakymų į klausimus, kurie leidžia pažvelgti į kainos sudėtį iš vidaus. Tai ne tik teorija, o praktiniai paaiškinimai, paremti ilgamete patirtimi.

1. Kokie pagrindiniai veiksniai įtakoja galutinę pervežimo kainą?

Kai gaunu užklausą, pirmiausia įsivaizduoju krovinių pervežimo kaip mozaiką. Kainos formavimasis dėl to primita sudėtingą lygtį. Pagrindiniai veiksniai yra aiškūs: tai atstumas ir rūšis. Tačiau po šia paviršiumi slepiasi daugiau. Pirma, tai kuro kaina, kuri, kaip žinome, svyruoja priklausomai nuo pasaulinių rinkų tendencijų. Antra, tai vairuotojų darbo užmokestis ir poilsio režimai – Europos Sąjungos reglamentai griežtai riboja vairavimo laiką, kas reiškia, kad ilgesnėms kelionėms gali prireikti dviejų vairuotojų, o tai tiesiogiai padidina išlaidas.

Trečias, dažnai nepastebimas veiksnys, yra kelių mokesčiai. Vairuojant per Vokietiją ar Belgiją (maršrutai iš Olandijos dažnai kerta šias šalis), mokesčiai už automagistrales gali sudaryti nemažą dalį sąskaitos. Be to, įtakos tai paklausos ir pasiūlos balansas. Jeigu Olandijoje vyksta didelės prekybos mugės, pavyzdžiui, „Horecava“ arba „Intertraffic“, laisvų sunkvežimių skaičius smarkiai sumažėja, o kainos šoktelėja. Taigi, kaina tai ne tik fizinis atstumas kilometrais, bet ir ekonominis kontekstas, kuriame vyksta pervežimas.

2. Kaip siuntos svoris ir tūris (matmenys) veikia kainą – kas svarbiau?

Tai vienas esminių dalykų, su kuriuo susiduria kiekvienas. Naujokai dažnai mano, kad sunkesnis krovinys visada brangesnis. Tačiau logistikoje egzistuoja sąvoka – „tūrinis svoris“ arba „užpildomoji galia“. Sunkvežimis turi fizinę svorio ribą (pavyzdžiui, 24 tonos), tačiau jo kėbulo talpa (priklausomai nuo aukščio) yra apribota tūriu – dažniausiai tai apie 85-90 kubinių metrų (puspriekabėje su tentu) arba 33 europaletes (EPAL).

Kai pervežate plonos, bet didelės prekės (pvz., putŗs polisterolo, vata, baldus), sunkvežimis gali būti pilnas tūriu, bet tuščias svoriu. Tokiu atveju mokate už užimtą vietą, o ne už tonas. Priešingai, jeigu pervežate plieną ar statybines medžiagas, svorio riba pasiekiama greičiau nei tūris. Apskaičiuodami kainą, ekspeditoriai visada lygina realų svorį su tūriniu. Tūrinis svoris apskaičiuojamas dauginant ilgį, plotį ir aukštį (metrais) ir dalijant iš standartinio koeficiento (paprastai 3000 arba 5000, priklausomai nuo pervežėjo metodikos). Jeigu tūrinis svoris viršija realųjį, kaina skaičiuojama pagal tūrinį. Todėl, klausdami kainos, būtinai nurodykite ne tik svorį, bet ir tikslius prekių matmenis.

3. Kas yra dalinis krovinys (LTL) ir kaip jo kaina skiriasi nuo pilno krovinio (FTL)?

Ši sąvoka yra kritiškai svarbi smulkiems ir vidutiniams verslams. FTL (Full Truck Load) reiškia, kad Jūs užsakote visą sunkvežimį sau. Tada kaina yra fiksuota – sumokate už maršrutą, nepriklausomai nuo to, ar vežiate 1 paletę, ar 26 (jei telpa svorio atžvilgiu). LTL (Less Than Truck Load) arba dalinis krovinys reiškia, kad Jūsų siunta keliauja kartu su kitų klientų siuntomis tame pačiame sunkvežimyje.

Kaip tai įtakoja kainą? LTL kainos skaičiuojamos pagal užimamą erdvę (už kiek vietų arba kiek kubinių metrų mokate). Nors vieno vieneto kaina (už 1 paletę) gali atrodyti didesnė nei dalijant visos mašinos kainą, bendrai LTL yra pigu, jeigu neturite pakankamai prekių pilnam sunkvežimiui užpildyti. Tačiau čia yra savas niuansas – LTL reikalauja daugiau laiko, nes sunkvežimis turi sustoti įvairiose vietose (krovinių konsolidacijos sandėliuose Olandijoje ir paskirstymo centruose Lietuvoje), kad iškrauti ir įkrauti kitas siuntas. Taigi, pasirinkdamas LTL, Jūs taupote pinigus, bet aukoju laiku. FTL – brangiau, bet greičiau ir saugiau (krovinys niekur neperkraunamas).

4. Ar siuntos rūšis (pavojingos kros, šaldytuvai, permainingos prekės) gali drastiškai padidinti kainą?

Absoliučiai taip. Standartinis krovinių pervežimas (sausos prekės, pakavamos ant paletės) yra „pagrindinis patiekalas“. Bet jei Jūsų siunta yra specifinė, kaina gali šokti net 30–50 proc. Pavojingų krovinių (ADR) pervežimas reikalauja specialaus sertifikatą turinčio vairuotojo, specialios įrangos ir papildomo draudimo. Kiekviena ADR kategorija (sprogmenys, degiosios medžiagos, nuodingosios medžiagos) turi savo apribojimus ir reikalavimus, kurie apsunkina maršruto planavimą.

Kitas pavyzdys – temperatūrinis režimas. Jeigu reikia pervežti maisto produktus, vaistus ar gėles, reikalingas šaldytuvas arba vėdinamas sunkvežimis. Tokių transporto priemonių techninė priežiūra brangesnė, o jų yra mažiau rinkoje. Be to, šaldytuvo režimas reiškia pastovų kuro suvartojimą šaldymo įrenginiui, net kai sunkvežimis stovi. Taip pat brangesniais būna „permainingi“ kroviniai (angl. fragile), reikalaujantys specialaus užtvirtinimo (fiksavimo) ir ypatingo elgesio. Paprastas „neišmesk jį į maišą“ approach čia neveikia – reikia įrangos, laiko ir atidumo, kas užmokestį didina.

5. Kaip tikslus adresas Olandijoje ir Lietuvoje įtakoja galutinę sumą?

Adresas nėra tik lentelės su užrašu – tai konkreti logistinė koordinatė. Olandija yra labai urbanizuota šalis. Įvažiavimas į Roterdamo centą ar į Amsterdamo „Red Light“ distriktą su 16 metrų ilgio sunkvežimiu yra tikras iššūkis, o dažnai ir neįmanomas be specialių leidimų. Jei Jūsų tiekėjas yra mažame miestelyje, siaurose gatvėse, gali tekti samdyti mažesnę transporto priemonę (pavyzdžiui, 7,5 tonos sunkvežimį su kranu arba liftu) vietiniam prekių paėmimui ir jas pervežti į didesnį sandėlį konsolidacijai. Tai vadinama „pirmosios ir paskutinės mylios“ problema, ir ji kainuoja.

Tas pats pasakytina apie pristatymą Lietuvoje. Pristatymas į logistikos parką prie Vilniaus ar Klaipėdos, kur yra geros privažiavimo sąlygos, krautuvai ir aukštos paklotos, bus pigesnis nei pristatymas į privažiavimo neturintį ūkį kaimo vietovėje, kur sunkvežimui reikia atsukti, o vairuotojui gali tekti rankiniu būdu iškrauti siuntas. Be to, kai kurie rajonai gali būti „neįveikiami“ standartinio sunkvežimo dėl tiltų aukščio ar svorio apribojimų, todėl reikalingas perkrovimas, kas irgi brangina paslaugą.

6. Kokios papildomos paslaugos gali būti įtrauktos į sąskaitą ir kaip jų išvengti?

Daugelis klientų stebisi, matydami papildomas eilutes sąskaitoje-faktūroje. Kokios tai paslaugos? Vienas dažniausių – „manipuliavimas kroviniu“ arba „krovimo darbai“. Standartinė kaina dažniausiai apima tik tai, kad vairuotojas atvažiuoja ir stovi prie sunkvežimo, o Jūs (ar Jūsų sandėlio darbuotojai) kraunate ir iškraunate. Jeigu reikia, kad vairuotojas padėtų krauti, naudodamas rankas ar „vilnias“ (rankines vežimėlis), tai papildoma paslauga.

Kita paslauga – laukimas. Standartinės iškrovimo ar įkrovimo trukmės yra nustatomos (pavyzdžiui, 1 valanda įkrovimui ir 1 valanda iškrovimui). Jei sandėlyje eilės ir procesai užtrunka 3 valandas, už kiekvieną praleistą valandą virš normos mokamas baudas mokestis (standoff fee). Taip pat gali būti mokestis už dokumentų tvarkymą (pvz., EX1 deklaracijos, jei prekės vyksta ne ES vidaus prekybos tvarka, nors iš Olandijos į Lietuvą dažniausiai tai nereikalinga, neb tai yra tranzitas į trečiąją šalį) ar už užsakymo pakeitimą (pvz., nusprendėte nebevežti krovinius, kai mašina jau važiuoja). Norint išvengti šių mokesčių, būtina iš anksto tiksliai suderinti sąlygas su tiekėju ir gavėju bei užtikrinti, kad sandėliai bus pasiruošę dirbti laiku.

7. Kodėl kuro kainų svyravimai keičia pervežimo kainą ir kaip tai įtraukiama į sąskaitą?

Kuras yra „kraujas“ logistikos sistemoje. Sunkvežimiai suvartoja dešimtis ar net šimtus litrų dyzelino per 100 kilometrų (priklausomai nuo krovinio svorio). Nors kuro kaina Lietuvoje ir Olandijoje gali skirtis, tarptautiniuose maršrutuose dažnai taikomas kuro priedas (angl. fuel surcharge). Tai procentinė dalis nuo pagrindinės pervežimo kainos, kuri kinta kartu su kuro rinkos kaina.

Ekspeditoriai stebi kuro kainas (pavyzdžiui, pagal „Diesel Brent“ indeksą arba vidines Vokietijos/Olandijos kainų statistikas). Jeigu kuras brangsta 5 proc., kuro priedas taip pat automatiškai padidėja. Todėl gavę pasiūlymą „fiksuota kaina“, visada patikrinkite, ar ji yra įtraukta, ar kuro priedas bus skaičiuojamas atskirai ir priklauso nuo dienos, kai vyksta pervežimas. Mano patirtis rodo, kad ilgesnių kontraktų atveju, kuro priedas yra būtinas apsaugos elementas tiek pervežėjui, kad nebankrotu, tiek klientui, kad kaina nebūtų pernelyu padidinta iš karto, atsižvelgiant į galimas rizikas.

8. Ar sezoniškumas turi įtakos kainodarai pervežimams iš Olandijos?

Žinoma, ir tai vienas svarbiausių factorių, kurį dažnai pamirštame planuodami. Logistika kaip ir kiti verslai turi savo aukštąs ir žemas sezono banges. Pavyzdžiui, rugsėjo–spalio mėnesiai ir gruodis yra ypatingai aktyvūs. Prieš Kalėdas visi nori parsivežti prekių, kad parduotuvėse būtų pilna lentynų. Tokiu laikotarpiu paklauga viršija pasiūlą – vietų sunkvežimuose trūksta.

Olandija, kaip prekybos šalis, ypač jaučiama šiuo laikotarpiu. Jeigu Jūsų prekės nėra kritiškos ir gali laukti, verta planuoti pervežimus „ankstesniame“ ar „vėlesniame“ laikotarpyje (pavyzdžiui, sausio mėnesį, kai rinka ramenėja). Tada kainos gali būti iki 20–30 proc. žemesnės. Taip pat reikia atsižvelgti į Olandijos šventes (Karaliaus diena, Velykos) bei Lietuvos šventes, nes šiomis dienomis vairuotojai nedirba, o už užsakymą atlikti šventę reikia mokėti papildomai (už viršvalandžius arba šventinį darbą). Proaktiškas planavimas čia yra geriausias būdas taupyti.

9. Kokie dokumentai ir mokesčiai (PVM, akcizas) gali įtakoti galutinę kainą?

Nors Olandija ir Lietuva yra ES narės, ir dažniausiai prekės keliauja ES vidaus prekybos tvarka (be muitų), dokumentų tvarkymas turi savo kainą.