Kainų palyginimas perkraustymui į Lietuvą iš Olandijos: Kas formuoja galutinę sumą

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų ir, turiu pripažinti, maršrutas tarp Nyderlandų ir Lietuvos yra vienas dažniausių mano praktikoje. Per tą laiką mačiau viską – nuo studentų, vežančių tik kelias krepšelius su daiktais, iš visai Eindhoveno, iki didelių šeimų, išsikeliančių iš didelių namų netoli Amsterdamo su pilnu konteineriu baldų. Kiekvienas kartas yra unikalus, bet vienas dalykas visada sukelia daugiausia audros – tai kaina. Dažnai klientai skambina ir klausia: „Kodėl kainos toks skirtumas?“, nes viena firma siūlo už 500 eurų, kita – už 1500. Čia nėra jokios magijos ar noras apgauti, tiesiog kainų palyginimas perkraustymui į Lietuvą iš Olandijos reikalauja suprasti, iš ko tas mokestis susideda. Aš jums paaiškinsiu taip, kaip kalbėčiau su savo draugu prie alaus – be jokios reklaminei kalbai būdingos „vatos“, o grynai iš praktinės pusės.

Jei dar niekada nesidėjote į tarptautinius pervežimus, gali pasirodyti, kad tai tiesiog „nuvažiuoti ir parvežti“. Tačiau realybėje yra šimtai veiksnių, kurie lemia, kiek galiausiai sumokėsite. Nuolatos kainuoja kuras, kurio kainos svyruoja kaip lunatikas, kelių mokesčiai Vokietijoje, kuriuos privalu mokėti sunkvežimiams, o ne automobiliams, darbo rankos Lietuvoje ir Olandijoje, draudimas, ir dar daugybė smulkių dalykų. Būtina suprasti, kad pigiausias variantas visada neapsimoka, jeigu norite, kad jūsų tėvų servizetas atvyktų sulūžęs į tris dalis. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindinius kainos formavimo aspektus, padėsime suprasti, kaip teisingai atlikti kainų palyginimą perkraustymui į Lietuvą iš Olandijos, ir atsakysime į klausimus, kurie dažniausiai kyla planuojant šį sudėtingą, bet įdomų kelionės etapą.

Bendrosios kainos ir tai, kas įtakos biudžetui

Pradėkime nuo to, kad kaina niekada nėra fiksuota ir nulemta vieno dalyko – pvz., tik atstumo. Atstumas tarp, tarkime, Roterdamo ir Vilniaus yra maždaug 1500–1700 km, priklausomai nuo maršruto, bet tai tik bazė. Pagrindinis kainos formavimo komponentas yra tūris arba svoris. Pervežimo firmos dažniausiai dirba su „kubiniais“ metrais (m3). Jeigu turiu 5 m3 daiktų, tai galiu juos įkrauti į mažesnę mašiną kartu su kitu kliento kroviniu (taip vadinamas „dalinis krovinys“ arba „share load“), o jeigu turiu 30 m3, reikės atskiro sunkvežimio. Čia ir prasideda tas pirmas didelis skirtumas. Taip pat labai didelę įtaką turi tai, ar reikia pakavimo paslaugų – kartai žmonės net neįsivaizduoja, kiek laiko užtrunka sukrauti porą šimtų knygų ar sudėti lūžtančius indus į specialią pūslę. Dar vienas dalykas – sezonas. Vasarą, kai visi grįžta iš užsienio arba kraustosi, kainos šokteli kaip pagaliaus, o žiemą galima susiderėti gerokai pigiau. Taigi, kai atliekate kainų palyginimą perkraustymui į Lietuvą iš Olandijos, visada pasidomėkite, ar į kainą įskaičiuotas kuras, ar yra fiksuota kaina, ar tai bus priklausomybė nuo kuro kainos rinkoje.

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą?

Žiūrėk, jeigu kalbame apie mažą kiekį daiktų, pvz., 10–15 m3, ką tikrai galima sutalpinti į didelę furgoną su kėbulu, tai kaina svyruoja nuo 800 iki 1300 eurų. Jeigu kalbame apie pilną namą, kur reikalingas 20 ar daugiau kubinių metrų sunkvežimis, tai turėtumėte numatyti biudžete nuo 1500 iki 2500 eurų, o kartais ir daugiau, jeigu yra labai sunkių daiktų, pvz., pianinas ar masyvus seifas. Verta prisiminti, kad šios sumos yra labai apytikslės, nes viskas priklauso nuo to, iš kurio Olandijos miesto keliaujate – iš šiaurės ar pietų – ir į kurį Lietuvos miestą reikia nuvežti.

Kodėl viena firmą kąsą už 500, o kita už 1200 eurų?

Tai yra klasikinis klausimas, kurį girdžiu kasdien, ir atsakymas paprastai glūdi paslėptuose mokesčiuose ir rizikoje. Pigi kaina dažnai reiškia, kad tai yra vairuotojas „savaitgalinis“, kuris tiesiog važiuoja į Lietuvą tuščia ir nori uždirbti šiek tiek pinigų, todėl jis gali vairuoti 20 valandų iš eilės, kas yra nelegalu ir pavojinga, arba jis neturi tinkamo draudimo. Brangesnė kaina įtraukia profesionalų komandą, kurios yra ne vienas, o du ar trys žmonės, tai greičiau įkrauna ir iškrauna, taip pat yra pilnas krovinių draudimas, kuris apsaugo jūsų turtą, jeigu įvykus avarijai sudegs viskas.

Ar verta laukti kito, kad padalinti kainą?

Kartais tikrai verta, ypač jeigu esate studentas ar turite tik kelias dėžes ir neskubate. Tokiu atveju mes, pervežėjai, susirenkame keletą klientų viename maršrute, pavyzdžiui, paimame daiktus iš Hagos, tada iš Utrechto ir važiuojame į Kauną bei Vilnių, taip kainą padalindami tarp visų. Tačiau čia yra savas rizikos faktorius – reikia laukti, kol surinksime pilną mašiną, tai gali užtrukti savaitę ar dvi, o jūsų daiktai bus laikinai sandėliuojami Olandijoje, už ką gali būti taip pat imamas atskiras mokestis.

Ar kaina keičiasi priklausomai nuo to, kiek aukštai butas?

Be abejo, ir tai dažnai būna pagrindinė priežastis, kodėl galutinė sąskaita išauga palyginti su įvertinimu. Jeigu Olandijoje gyvenate name su liftu, tai viena, bet jeigu tenketu nešti sofas per 4 aukštus be lifto, o Lietuvoje dar ir siauros laiptinės, tai darbas užtrunka kelis kartus ilgiau. Daugelis firmų turi fiksuotą kainą už pakrovimą/iškrovimą pirmąją valandą, o po to kiekviena kita valanda kainuoja brangiau, todėl sunkiai nešami daiktai aukštai gali padidinti sąskaitą dar šimtu eurų.

Techninės pusės niuansai: kelių mokesčiai ir transportas

Dabar šiek tiek technikos, nes dažnai klientai mano, kad kelią įveikti nemokamai. Sakyčiau, kelių mokesčiai Vokietijoje (Maut) yra tikras košmaras sunkvežimių vairuotojams. Už kiekvieną kilometrą tenka mokėti, ir tai nėra nedidelės sumos, be to, reikia turėti specialią įrangą, kuri fiksuoja nuvažiuotą atstumą. Taip pat jeigu maršrutas eina per Belgiją arba Prancūziją, ten taip pat yra mokesčiai už kelių naudojimą arba reikia įsigyti vinietes. Dar vienas dalykas – keltas. Jeigu keliaujate per Švediją arba Daniją, keltų kaina gali būti tiesiog astronomiška, todėl dažniau renkamasi maršrutu per Vokietiją ir Lenkiją, nors jis ir ilgesnis. Taip pat svarbu transporto tipas – senas „Volvo“ sunkvežimis suvaro daugiau degalų nei naujas „Scania“ su Euro 6 varikliu, o tai taip pat atsispindi kainoje, nes degalų sąnaudos sudaro didžiąją dalį pervežimo išlaidų.

Ar reikia mokėti už keltą ar jis įskaičiuotas į kainą?

Dauguma profesionalių firmų įtraukia keltų kainą į savo pasiūlymą, jeigu maršrutas yra standartinis, pvz., per Kylą arba Sassnitzą, tačiau visada reikia tai patikslinti. Jeigu pasikeičia maršrutas dėl oro sąlygų ar kitų priežasčių, pvz., tenka važiuoti per kitą uostą, gali kilti papildomi kaštai, kuriuos turi padengti klientas. Geriausiai yra, kai kaina yra „all inclusive“ (viskas įskaičiuota), tada jums nereikia galvoti apie tai, kiek kainuoja bilietas vairuotojui per keltą.

Ką daryti, jeigu turiu labai sunkų daiktą, pvz., pianiną?

Tai yra atskira istorija, nes ne kiekviena mašina turi „keliamąją“ (hidraulinį kraną) arba lifto platformą gale. Pianino ar masyvių seifų nešimas rankomis yra labai pavojinga ir brangu, todėl tokiems atvejams reikalinga speciali technika. Tokiu atveju kaina gali padidėti 200–300 eurų vien dėl to, kad reikia užtikrinti specialią įrangą ir papildomus žmones, kurie padės saugiai perkelti tą daiktą nebraižant grindų.

Kiek laiko trunka tas kelionės į Lietuvą iš Olandijos?

Įprastai, jeigu viskas vyksta sklandžiai ir vairuotojas keičiasi pagal tvarkaraštį (du vairuotojai vienoje mašinoje), tai kelionė trunka apie 18–24 valandas. Tačiau jeigu vairuoja vienas žmogus, jis privalo daryti poilsio pertraukas, ir tada kelionė gali užtrukti iki 2–3 dienų, be to, dar reikia įskaičiuoti laiką pakrovimui ir iškrovimui, tai papildomai dar 4–6 valandų abiejuose galuose. Taigi, neskubėkite laukti pristatymo kitą dieną po pakrovimo, geriau planuokite savaitės atsilikimą.

Ar galiu važiuoti savo mašina su vairuotoju?

Kartais žmonės klauso, ar galima važiuoti toje pačioje mašinoje, kad nereikėtų skristi lėktuvu.