Ką žinoti apie namų perkraustymą į Lietuvą iš Olandijos: Vadovas iš vidaus

Dirbu šitoje srityje jau virš dvidešimties metų ir galima sakyti, kad mažai ką gali mane nustebinti, bet kai susitinku su klientais, kurie grįžta iš Olandijos, visada matau tą patį – sumaištį ir, žinoma, šiek tiek streso. Olandija yra nuostabi šalis, gyvenimas ten tikras, tačiau kai ateina laikas sugrįžti arba persikelti į Lietuvą, logistika tampa tikru košmaru, jeigu žinai tik tiek, kad „reikia iškviesti sunkvežimį“. Aš ne čia dabar dėl to, kad girtindamasis savo patirtimi, o todėl, kad noriu jums atidaryti akis. Kas tas namų perkraustymas į Lietuvą iš Olandijos iš tikrųjų reiškia? Tai ne tik baldų įkėlimas. Tai dokumentai, kuriuos privalote turėti, tai specifiniai Olandijos keliai, kuriuose sunkvežimis ne visada užvažiuos, ir tai tūkstančiai kilometrų per Vokietiją ir Lenkiją. Esu matęs viską – nuo to, kaip žmonės bando susikrauti visą butą į „VW Transporter“ ir vėliau verčia juos griebti kelią, iki to, kaip dėl blogai parengto inventoriaus sąrašo muitinėje sulaikomas visas krovinys. Todėl, jeigu planuojate šį žingsnį, geriau pasiruoškite iš anksto, o ne tikėkite, kad „kažkaip ir išeis“.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu tuo, ką per tiek metų išmokau gatvėje. Mes kalbėsime ne apie sausas teorines gairių, o apie tai, kaip visa tai vyksta praktiškai – nuo to, kiek tai gali kainuoti, iki to, ką daryti, jeigu turiite senovinius pianinus ar brangų vyno rinkinį. Rūpintis namų perkraustymu į Lietuvą iš Olandijos reikia atsakingai, nes klaidos čia būna brangios. Olandijoje dauguma gyvena stačiakampiuose namuose arba butuose su labai siaurais laiptais, o Lietuvoje dažnai laukiama, kad viskas atvyks lyg iš pasakos. Tarp šių dviejų taškų – daugybą valandų vairuojant, įkraunant ir iškraunant. Sėkmė – tai ne atsitiktinumas, o geras planavimas.

Pinigai, laikas ir organizacinės ašaros

Kiek man tai viskas kainuos apytiksliai?

Tai pirmasis klausimas, kurį girdžiu, kai tik pakeliu ragelį. Žinoma, nėra vienos kainos, nes visi perkelia skirtingus daiktus, bet aš galiu duoti realių skaičių orientyrus. Jeigu perkeliate standartinį dviejų kambarių buto turinį (tarkime, apie 20–25 kubinius metrus), tai kaina svyruoja nuo 1800 iki 2800 eurų priklausomai nuo to, ar reikia įrenginėti liftą, ar ne. Olandijoje darbų rankos yra brangios, tad jeigu reikės mokėti už kelias vyras su kėlimo mechanizmais Amsterdame senamiestyje, kur automobiliu neprivažiuosi, kaina šoktels aukštyn. Taip pat turėkite omenyje kuro kainas – maršrutas per Vokietiją nėra trumpas, o dyzelino kainos šokinėja kaip nori. Geriausia visada kreiptis dėl išsamių apskaičiavimų, kai jau tiksliai žinote, kiek daiktų turite, o ne spėlioti.

Ar galima numatyti tikslią datą, kai atvyksite?

Žmonės visada klauso: „Ar spėsite prieš šventes?“ arba „Ar galite būti man rytoj?“. Pažvelkime tiesiai į akis – tarptautiniai pervežimai nėra taksi. Kelionė iš Roterdamo ar Eindhoveno iki Vilniaus ar Kauno trunka apie 20–24 valandas gryno vairavimo laiko, tačiau tai be poilsio, be muitinės ir be galimų spūsčių. Mes vairuojame pagai taisykles, tai reiškia, kad vairuotojas turi privalomus poilsio intervalus. Tad jei mes išvykstame pirmadienį ryte, dažniausiai esame Lietuvoje trečiadienį arba ketvirtadienį. Be to, Olandijoje dažnai būna taip, kad vienoje dienoje reikia padaryti kelis iškrovimus, o tai viską uždelsia. Geriau planuokite savo atvykimą su savaitės ar dviejų atsarga, nei vadovaukitės kalendoriumi kaip traukinio tvarkaraščiu.

Kodėl man reikia užpildyti kokį inventoriaus sąrašą? Ar negalima tiesiog vežti?

Tai man dažniausiai sukelia juoką ir pyktį vienu metu. Klientai sako: „Aš turiu tris kėdes ir stalą, kodėl turiu tai rašyti?“ Pažvelkite, ką sakau: be detalaus inventoriaus sąrašo (packing list), kurį pasirašo ir vairuotojas, ir jūs, draudimas neveiks. Jeigu sunkvežimis užsidegs arba jeigu kažkas nukris per vairavimą ir susilaužys jūsų brangų televizorių, be to popieriaus draudimo kompanija jums nenošų nė cento. Be to, jeigu kelyje sustos Lenkijos ar Vokietijos policija, jiems reikės įrodymų, kad tai ne prekybinis krovinys, o asmeniniai daiktai, todėl sąrašas turi būti parengtas tiksliai. Geriau praleisti valandą rašant sąrašą, nei mėnesius bylinėjantis dėl nebegyvenamo sofos.

Dokumentai, muitinė ir „uždrausti“ dalykai

Ar aš turiu mokėti muito ar PVM, jeigu grįžtu gyventi?

Tai vienas geriausių dalykų ES erdvėje. Jeigu esate gyvenę Olandijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar galutinai grįžtate į Lietuvą, jūsų asmeniniai daiktai yra atleidžiami nuo muitų ir mokesčių. Viskas, ką naudojote kasdien (baldai, drabužiai, buitinė technika), gali būti įvežta nemokamai. Yra vienas „bet“ – jūs negalite tuos pačius daiktus pardavinėti iš karto po atvykimo, tai būtų laikoma verslu. Taip pat reikia parengti specialų dokumentą – TFS formą, kurią tvirtina muitinė. Be šios formos gali būti nep malonių pokalbių su muitininkais Lietuvos pasienyje, tad geriau tai padaryti iš anksto.

Ką daryti su mano vyno rinkiniu? Aš turiu daug butelių.

Olandijoje žmonės mėgsta gerą vyną, tai aš žinau. Tačiau kai kalbame apie namų perkraustymą į Lietuvą iš Olandijos, čia pasitaiko pavojingų momentų. Asmeninis poreikis leidžia įvežti tam tikrą kiekį alkoholio be mokesčių, bet jeigu turite 200 butelių kolekciją, tai jau gali būti įvertinta kaip prekybinis kiekis arba reikės sumokėti akcizą. Geresnis variantas – išsivežti labiausiai brangius butelius savo automobiliu, o likusius palikti arba susitarti dėl specialaus pervežimo. Nekelkite į bendrą krovinią tūkstančių eurų vertės vyno be konsultacijos, nes muitinėje gali tekti rinktis tarp to mokesčio mokėjimo ir to, kad jūsų vyną „suskandins“ biurokratijoje.

Ar galima vežti maisto produktus, pavyzdžiui, specifinius sūrius?

Žinoma, kad kiekvienas nori parsivežti ką nors skanaus, sakyčiau, tą originalų olandišką sūrį ar prieskonius. Tačiau taisyklės dėl gyvūninių produktų yra griežtos. Negalima vežti mėsos, pieno produktų (išskyrus kai kuriuos specialius atvejus su pažymomis) dideliais kiekiais į kitą ES šalį, net jei tai yra viduje ES. Tai atrodo keista, tačiau taip yra dėl veterinarinių kontrolės taisyklių. Galite vežti džiovintus produktus, konservus, bet šviežią mėsą ar kibirą sūrio geriau suvalgyti prieš išvykdami, nei rizikuoti, kad visą krovinį griešianti inspekcija nukreips į šiukšlinę.

Techniniai niuansai ir fizinis darbas

Ar reikia man pati dėti dėžes į sunkvežimį?

Kai kurie žmonės nori sutaupyti ir sako: „Mes patys įmesime viską į sunkvežimį, jums tik reikės nuvežti“. Tai geras būdas susižaloti nugarą arba sugadinti baldus. Profesionalios ekspedicijos komandos ne tik vairuoja, jos ir moka įkelti taip, kad niekas nešoktų kelyje. Mes turime specialias juostas, pleistrus, kėlimo diržus. Jeigu bandysite tai daryti patys be įrangos, o vėliau kelias tarp Amsterdamo ir Kauno bus banguotas, gausite „baldų švedų stalą“ vietoj normalaus valgomjojo. Pasitikėkite profesionalais – už tai, ką jie moka, jums nereikės gydyti stuburo.

Ar spėsite paimti mano dviratį? Jis labai brangus.

Olandijoje dviračiai – tai ne pramoga, o gyvenimo būdas, todėl dauguma nori parsivežti savo „Gazelle“ ar „Batavus“. Taip, mes vežame dviračius, bet jie turi būti tinkamai paruošti. Negalima tiesiog mesti dviračio ant krovos tarp sofos ir šaldytuvo. Juos reikia išardyti (pašalinti pedalus, nuleisti vairą, apvynioti apsauginę plėvelę). Jeigu dviratis kainuoja tūkstantį eurų, jį reikia tvirtai užfiksuoti, kad jis nebraižytų kitų daiktų. Dažnai įdedame juos į specialias dviračių dėžes arba tvirtiname ant specialių sienelių. Taip pat, jeigu turite elektrinį dviratį, svarbu pasirūpinti akumuliatoriumi, nes yra griežtų taisyklių dėl ličio baterijų pervežimo lėktuvais (jeigu siuntote oru), bet keliuose tai paprasčiau, bet vis tiek reikia apsaugoti nuo trumpojo jungimo.

Kas jeigu mano namuose Olandijoose yra labai siauri laiptai?

Tai klasikinė problema, ypač Amsterdame, Haagoje arba Utrechte. Ten namai statyti prieš 300 metų, o laiptai taip siauri, kad netgi normalus lovos čiužinys pro juos nepraeis. Esu matęs situacijų, kai tekdama iškelti baldus pro langą ar naudoti specialią kraninę techniką gatvėje, kuri kainuoja šimtus eurų. Jeigu gyvenate tokiame name, būtinai pasakykite mums iš anksto, mes nusiimsime specialią įrangą arba susitarsime dėl išorinio kėlimo. Negalima tikėtis, kad du vyrai sušoks su soja aukštuose namuose pro sieną – tai fiziškai neįmanoma be papildomos technikos.

Rizikos ir draudimas

Ar mano daiktai apdrausti automatiškai?

Tai didžiausias mitas. Klientai maniau, kad jei samdo pervežėją, tai viskas yra apdrausta. Ne. Yra pagrindinis draudimas, kuris dažniausiai padengia tik labai mažą sumą, pavyzdžiui, 10 eurų už kilogramą arba apskritai ribojamas iki tam tikros sumos (pvz., 5000 eurų visam sunkvežimiui). Jeigu pervežate brangią elektroniką, juvelyrinius dirbinius ar meno kūrinius, turite pasakyti apie tai ir sudaryti „All Risk“ (visų rizikų) draudimą. Be to, vertė turi būti įrodyta – pirkimo čekiai ar vertinimo aktai. Nekelkite pinigų ar brangiausių daiktų be pranešimo, nes jeigu dingsta, gausite tik nugarų patarimus.

Kas nutinka, jeigu sunkvežimis sugenda kelyje?

Tokios situacijos nutinka, net jei mes turime naujus sunkvežimus „Volvo“ ar „Scania“. Padanga gali sprogti Vokietijos autobane arba gali užgęsti variklis. Esu šioje srityje 20 metų, todėl turiu kontaktus visoje Europoje – pagalba atvyksta per valandą. Tačiau tai reiškia vėlavimą.