Ką reikia žinoti apie siuntas į Olandiją dabar: eksperto žinios iš pirmų rankų

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – logistika niekada nemiega, o Olandija yra vienas svarbiausių mazgų visoje Europoje. Per tą laiką mačiau viską: nuo pasimestų paletės kampo iki milžiniškų sandėlių, kurie prilygsta mažiems miesteliams. Tačiau, jei jums reikalingos siuntos į Olandiją, dabartinė situacija skiriasi nuo to, ką matėme prieš penkerius ar dešimt metų. Rinka pasikeitė, tapo labiau digitalizuota, tačiau ir biurokratiniai reikalavimai, ypač susiję su muitinės procedūromis ir aplinkosauga, tapo griežtesni. Dažnai klientai klausia, kodėl kainos šoktelėjo arba kodėl siunta užtrunka dieną ilgiau, nei planavome. Atsakymas paprastas – sudėtingesnė geopolitinė situacija, degalų kainų svyravimai ir vis griežtesni reikalavimai vairuotojams darbo laiko apskaitos atžvilgiu.

Šiandien kalbėsime ne apie sausas teorines gairių, o apie tai, kas vyksta iš tikrųjų kai krovinys išvyksta iš Lietuvos ir keliauja į Amsterdamą, Roterdamą ar Eindhoveną. Svarbiausia suprasti, kad siuntos į Olandiją dabar reikalauja ne tik tikslaus adreso, bet ir gerai paruošto dokumentinio pagrindo, net jei prekės keliauja tik tarp šalių narių. Olandai yra labai disciplinuoti ir techniškai apgalvoti partneriai, todėl net mažiausia klaida sąskaitoje faktūroje arba neteisingai užpildytas eksporto CMR raštas gali sukelti nemažai galvos skausmo. Šiame straipsnyje bandysiu išdėstyti tas svarbiausias vietas, apie kurias dažniausiai pamiršta pasikalbėti prieš užsakant transportą, ir pabandyti paaiškinti, kaip visa ši mašina veikia šiandien.

Muitinės ir dokumentų chaosas (arba jo nebuvimas)

Ar man tikrai reikia EX1 dokumento, jei aš siunčiu į Olandiją iš Lietuvos?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas gali būti dviprasmiškas priklausomai nuo to, iš kur tiksliai keliauja jūsų prekės. Jei prekės yra iš Lietuvos ir jos keliauja tiesiai į Olandiją, tai nereikia jokio eksporto muitinės išleidimo, nes abi šalys yra ES erdvėje, tačiau jei krovinys atkeliauja iš trečiosios šalies, tada be EX1 niekur neišsiversite. Vieną kartą turėjau klientą, kuris bandė išsiųsti dalis iš Baltarusijos per Lietuvą į Olandiją be tinkamo tranzito, ir tas kroviniai stovėjo pasienyje beveik savaitę. Muitinės sistemos dabar sujungtos, ir jei tranzitas neatitinka taisyklių, sistema automatiškai užblokuoja galimybę tęsti kelionę iki pat gavėjo sandėlio Venle.

O kas dėl to vadinamojo „brexito“, ar tai paveikė mus, jei važiuojame tik per Vokietiją?

Tiesiogiai Lietuvos ir Olandijos prekybai Brexit nepaveikė taip smarkiai kaip Jungtinei Karalystei, tačiau netiesiogiai įtakos tikrai yra, ypač jei jūsų krovinys yra dalis didesnės grandinėlės. Dažnai siuntos į Olandiją yra persiunčiamos toliau į Britaniją, o Roterdamo uoste vyksta papildomi tikrinimai, kurie gali uždelsti net ir tuos krovinius, kurie yra skirti Olandijos rinkai. Esu matęs situacijų, kai vairuotojas atvažiuoja į sandėlį, o ten jį laukia nesėkmė, nes sistemoje pasirodė klaida dėl kinų prekių, kurios keliavo tuo pačiu laivu. Taigi, nors dokumentai gali būti tvarkingi, visada verta pasidomėti, ar nėra jokių papildomų sankcijų ar apribojimų, susijusių su prekių kilmės sertifikatais.

Ką daryti, jei pamiršau įrašyti taros numerį (SSCC) į dokumentus?

Tai klasikinė klaida, kuri kainuoja brangiai, nes Olandijos sandėliai, ypač didieji kaip „Albert Heijn“ ar „Jumbo“ tiekėjai, priima krovinius tik su griežta GS1 standartų tvarka. Jei vairuotojas atvyksta be etikečių arba jos nuskaitymo negalima, jį tiesiog nusiunčia atgal su tuščia priekaba, o viską turi sutvarkyti siuntėjas iš naujo. Pats geriausias būdas išvengti šito nusivylimo yra dar sandėlyje Lietuvoje susitikti su vairuotoju ir kartus patikrinti, ar visos etiketės skaitytinos, ar SSCC kodas atitinka tą, kurį įvedėte į Advance Shipping Notification (ASN) sistemą.

Ar tikrai reikia tiek daug detalių apie prekes sąskaitoje faktūroje?

Absoliučiai taip, ir aš negaliu pakankamai pabrėžti, kad „mašina su dalimis“ arba „buitinė technika“ nebeužtena aprašyti. Olandų muitinė ir logistikos partneriai reikalauja, kad būtų nurodytas prekės pavadinimas, medžiaga, svoris, prekės ženklas ir net panaudojimo tikslas. Prieš metus vienas klientas dėl tokių trumpų aprašymų neteko svarbaus kontrakto, nes krovinys buvo sustabdytas tikrinimui, o gavėjo atstovai atsisakė mokėti už sandėliavimą tol, kol dokumentai nebus sutvarkyti. Geriau parašyti per daug, nei per mažai – tai yra auksinė taisyklė.

Pinigai, terminai ir vairuotojų kasdienybė

Kodėl kaina siuntimui į Olandiją pastaruoju metu taip svyruoja?

Žiūrėk, čia viskas susikerta į vieną tašką – degalų kainos ir eurošalių trūkumas rinkoje. Vokietijoje ir Olandijoje yra griežti apribojimai dėl vairuotojų poilsio, kas priverčia keisti maršrutus, o tai reiškia daugiau darbo valandų. Prieš savaitę skaičiavome, kad vienos dienos kelionės kaina gali šoktelėti net 30 proc., jei reikia užsisakyti paskutinę minutį. Taip pat įtakos turi ir sezonas – prieš šventes ar vasarą, kai visi vežia atostogaujančius daiktus, vietos sunkvežimiams ant kelių tiesiog nebėra.

Ar įmanoma atvežti siuntą į Olandiją per vieną dieną?

Teoriškai – taip, jei kalbame apie mažą kiekį dalinės krovininės transporto (part load) priemonėse ir jei vairuotojas startuoja anksti ryte iš Kauno ar Vilniaus. Tačiau praktiškai visada verta planuoti bent vienos dienos atsargą, nes vokiečių autostradose (Autobahn) dažnai vyksta remonto darbai arba avarijos, kurios sukuria spūstis už šimtus kilometrų. Aš asmeniškai visada sakau klientams – jei prekės skubios, geriau pasirinkti ekspress reisą, kur kaina aukštesnė, bet garantija, kad vairuotojas nebus įstrigęs eismo užstatyme prie Hanoverio.

Kas nutinka, jei vairuotojas atvyksta į sandėlį, o jis uždarytas?

Tai, deja, nėra retas atvejis, ypač jei kalbame apie mažesnes privačias įmones, kurios dirba tik iki 16:00 valandos. Tada vairuotojas turi rasti vietą stovėjimui, o kas Olandijoje nėra pigu, ir laukti iki ryto. Kai kurie sandėiai taiko vadinamas „late gate“ baudas, jei krovinys nėra atvežtas nurodytu laiku, pvz., iki 12:00. Todėl visada prašome klientų duoti ne tik adresą, bet ir darbo laiką, o jei tenka važiuoti vėlai – pranešti mums iš anksto, kad galėtume suderinti vairuotojo grafiką.

Ar galiu sekti savo siuntą realiu laiku?

Dabar, kai beveik visi sunkvežimiai turi GPS stebėjimo sistemas, tai yra standartas, kurį siūlome be papildomo mokesčio. Mūsų sistemoje galite matyti, kur yra mašina, ar ji sustojusi poilsio zonoje, ar jau iškrauna. Tačiau verta prisiminti, kad GPS signalas gali prasti užsandėliuotuose terminaluose, pavyzdžiui, Roterdamo uosto zonoje, todėl kartais atrodo, kad mašina „nuskrido“ vienoje vietoje. Jei mataite, kad mašina stovi vienoje vietoje ilgiau nei 4 valandas, tuomet verta skambinti mums – gali būti techninė problema arba dokumentų neatitikimas.

Specifika ir smulkmenos, kurios lemia sėkmę

Ar sunku rasti vairuotoją, kuris norėtų važiuoti į Olandiją?

Gana sudėtinga, ne apie tai, kad jie nemėgsta šios šalies, o dėl to, kad Olandijoje labai griežtai stebimi vairuotojų darbo laiką ir poilsio režimai. Vairuotojai bijo baudų, todėl dažnai atsisako reisų, kurie reikalauja greito įvežimo be pertraukų. Be to, Olandijoje labai daug važiuoja dviračių, kas miestuose sukuria papildomą stresą vairuotojams, ypač manevruojant didelėmis mašinomis siaurose gatvėse. Mes stengiamės dirbti su patikimais, patyrusiais vairuotojais, kurie žemi šiuos niuansus.

Ką daryti, jei prekės atvyko su defektu?

Pirmiausia – jokios panikos, bet ir jokio pasirašymo, kad viskas tvarkoje, kol nepatikrinote. CMR konvencija sako, kad pristatymo metu reikia patikrinti būklę, jei matomi pažeidimai. Jei dėžės sutrupėjusios, turime užfiksuoti tai nuotraukomis ir parašyti pastabą į kurjerinę sąskaitą. Tada mes pradedame draudimo išmokos procesą. Esu matęs atvejų, kai klientai pasirašo dokumentus, o vėliau skambina ir sako, kad buvo sulūžęs stiklas – tuomet padėti beveik neįmanoma, nes įrodymų nebėra.

Ar galima siųsti maistą arba chemines medžiagas?

Taip, bet čia jau visai kita istorija – reikia ADR sertifikatų vairuotojui ir specialių leidimų, o maisto produktai turi atitikti HACCP reikalavimus ir turėti tinkamas galiojimo datas. Olandai ypač griežtai žiūri į šviežumo datas, ir jei prekės galiojimas baigiasi po savaitės, gali tiesiog neleisti įvežti. Vieną kartą teko grąžinti visą sunkvežimį su konservais, nes buvo neteisingai nurodyta partijos numeracija, o tai buvo įtariama kaip neteisėta prekyba.

Kodėl verta rinktis patikimą partnerį, o ne pigiausią variantą rinkoje?

Nes siuntos į Olandiją – tai ne tik fizinis pervežimas iš taško A į tašką B, tai garantija, kad jūsų verslas nebus sustabdytas dėl biurokratinių spąstų. Pigūs pervežėjai dažnai taupo ant vairuotojų kvalifikacijos, techninės būklės arba draudimo. Per savo dvidešimt metų darbo mačiau, kaip įmonės išleidžiančios šimtus tūkstančių eurų marketingui, susmukdavo dėl to, kad jų prekės nepasiekė parduotuvės laiku. Užtikrintas, patikimas ir skaidrus logistikos procesas yra tas raktas, kuris leidžia augti, o ne nuolat spręsti krizes.

Išvada

Apibendrinant visą šią patirtį, noriu pasakyti, kad sėkmingas krovinių gabenimas į Nyderlandus priklauso nuo trijų pagrindinių dalykų: tikslumo dokumentuose, realaus laiko planavimo ir pasitikėjimo savo logistikos partneriu. Rinka taps vis sudėtingesnė, o reikalavimai – didesni, todėl tiekėjai turi būti vienas žingsnis priekyje. Niekada nebijokite klausti ekspertų patarimo, net jei klausimas atrodo paprastas, nes būtent tas paprastas klausimas gali išgelbėti nuo didelių nuostolių. Siuntos į Olandiją gali būti paprasta ir sklandi rutina, jei viskas nuo pradžių padaryta teisingai ir su atsakomybe.