Ką daryti kraustantis iš Olandijos į Lietuvą sklandžiai? Vadovas be vandenų

Sveiki, draugai. Būna taip, kad gyvenimas meta iššūkius, ir vienas didžiausių – tai sprendimas grįžti namo arba persikelti į naujus gyvenimo etapus po daugelio metų praleistų Olandijoje. Aš šioje srityje esu jau virš dvidešimties metų. Mašina važinėju maršrutu Amsterdamas–Vilnius (ir atgal) tiek dažnai, kad galiu pažvelgti į kelią ir pasakyti, kur yra geriausia kavine ar kur dažniausiai sustoja greitieji. Per šį laiką mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų kraustymosi iš Olandijos į Lietuvą procesų, kai viskas vyksta kaip pažadintas laikrodis, iki tų situacijų, kai norėtųsi plaukti galva sienose. Žinoma, aš ne konsultantas, kuris rašo sausus straipsnius biure, aš tas vyras, kuris nešia jūsų sofas per trečią aukštą be lifto.

Todėl nusprendžiau parašyti šią gidsą, kad jums būtų lengviau. Kraustantis iš Olandijos į Lietuvą reikia ne tik stiprių rankų, bet ir galvos. Čia ne tik apie tai, kaip užkrauti dėžę į sunkvežimį. Čia apie dokumentus, apie tai, kaip Olandijos keliai skiriasi nuo mūsų, ir kodėl verta pasakyti tiesą apie savo turtą, kai skambinate pervežėjui. Jei norite, kad viskas vyktų sklandžiai, be nervų sugadinimo ir nenumatytų išlaidų, perskaitykite tai iki galo. Aš jums pasakysiu taip, kaip būčiau pasakęs gerdami kavą prie stalo – tiesiai, patikimai ir be jokių „oficialių“ afigūrų.

Kodėl reikia gero plano ir kada pradėti rinkis pervežėją?

Pradėkime nuo to, kad dažniausia klaida yra panika. Žmonės skambina paskutinę minutę, kai jau išnuomota butas Olandijoje, o olandai jau spaudžia su raktų grąžinimu. Tarptautiniai pervežimai – tai ne taksi, kurį galit iškviesti per penkias minutes. Geras pervežėjas turi savo grafiką, ir jei norite geros kainos bei garantijos, reikia rezervuoti vietą mažiausiai porą savaičių iš anksto, o dar geriau – mėnesį. Ypač jei planuojate kraustytis iš Olandijos į Lietuvą vasaros metu arba švenčių laikotarpiu, tuomet vietų trūksta kaip druskos.

Be to, labai svarbu išsirinkti ne tik pigiausią variantą. Rinkitės įmonę, kuri sugeba susitarti su jumis kalbiniu požiūriu, kuri turi draudimą ir, svarbiausia, kurios vairuotojai yra patikimi. Nenusimainykite į „vabalus“ su puspriekabėmis, kurios gali nukristi pusiaukelėje Vokietijoje. Patikimas pervežimas reiškia, kad jūsų baldai atvyks tie patys, kokiais juos užkrovėte, o ne suskilę į drožles.

Dokumentų chaosas ir muitinės niuansai

Nors abi šalys yra Europos Sąjungoje ir tai labai palengvina gyvenimą, muitinė vis tiek gali sustabdyti. Dažnai žmonės galvoja: „Ką čia per rūpesčiai, važiuojam į ES, nėra ribų“. Tačiau jei vežate techniką, brangius antikvarinius daiktus ar didelius kiekius alkoholio (kaip dovanas draugams), gali kilti nereikalingų klausimų. Būtina turėti inventoriaus sąrašą – ne paprastą lapelį su piešinukais, o detalių, rašytinių daiktų sąrašą su apytikre verte. Tai padės ir jei (Dievo saugojimas) įvyks įvykis kelyje.

Taip pat neprisiminkite paslėpti jokių „uždarų“ dėžių. Vairuotojas turi žinoti, ką veža, nes jei sulaiko muitinė Lenkijoje ar Vokietijoje, ir paaiškės, kad yra kažkas, ko nėra sąraše, baudas gali tekti mokėti ne tik jums, bet ir pervežėjui. O pas mane, kaip ir pas daugelį mano kolegų, taisyklė paprasta: „girdi, ką veži – geras, negirdi – neveži“. Sąžiningumas čia taupo daugiausiai laiko.

Dažniausiai užduodami klausimai apie pervežimus

Šioje skiltyje sukaupiau viską, ką klientai dažniausiai klausia telefonu arba rašę el. paštu. Čia nėra teorinės knygos, o praktiniai atsakymai iš gyvenimo.

Kaip susitvarkyti su kaina ir planavimu

Kiek laiko užtrunka kelionė į Lietuvą su pilnu sunkvežimiu?

Visas procesas nuo išsikrovimo Olandijoje iki užkrovimo Lietuvoje paprastai trunka apie dvi ar tris dienas, jei kalbame apie standartinį krovininį sunkvežimį. Tačiau jei reikia atlikti „priešingą“ operaciją, t.y. paimti krovinius iš kelių klientų Olandijoje, tai gali užtrukti ilgiau. Viskas priklauso nuo maršruto – ar važiuojame per Vokietiją (greičiau, brangiau) ar lenkiame per Lenkiją (lėčiau dėl būklės, tačiau pigiau), ir nuo to, kiek yra išsikrovimo taškų. Reikėtų skirti bent 4-5 dienas rezervo nuo tada, kai pasirašote sutartį, iki kol daiktai guls jūsų naujuose namuose Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.

Ar galima sutaupyti rinkdamiesi pigiausią pervežėją?

Aš visada sakau taip – skaniai nebus pigu, o pigu nebus skaniai. Jei kas siūlo kainą, kuri yra dvigubai mažesnė nei rinkos vidurkis, tikėkitės, kad jūsų baldus gali vežti senas „Scania“ su pūvančiais padangomis, o vairuotojas gali dirbti be draudimo. Kartais taip nutinka, kad atvyksta vienas vyras su furgonu, kuris negali pakelti sofos, ir tada jums tenka samdyti vietinius „musėjus“ Olandijoje, kad padėtų ją užkelti. Galų gale išeiga brangesnė nei pasirinkus patikimą kompaniją su „viskas įskaičiuota“ kaina.

Kodėl kaina kyla, jei aš gyvenu 4 aukšte be lifto?

Tai vienas populiariausių klausimų, ypač iš tų, kurie gyvena senosiuose Amsterdamo ar Roterdamo kvartaluose. Pažvelkite į tai logiškai – vairuotojams yra mokamas darbas pagal valandas, o ne tik už nuvažiuotus kilometrus. Jei reikia nešti 30 dėžių ir šaldytuvą nusileidžiant ir kilnant laiptais, tai fizinis darbas, trunkantis kelias valandas. Be to, jei laiptai yra labai siauri ar vingiuoti, gali prireikti specialios įrangos (keltuvų), o tai – papildomos išlaidos. Todėl visada nurodykite adreso ypatumus iš karto, kad nustotume realią kainą be staigmenų paskutinę minutę.

Kada geriausia vykti, kad kraustantis iš Olandijos nebūtų per brangu?

Stengkitės vengti švenčių ir atostogų laikotarpių. Olandai labai mėgsta savo atostogas, ir kai švenčiamos Velykos ar Boženas Narodas, kainos šuoliuoja aukštyn, nes vairuotojai taip pat nori praleisti šventes su šeimomis. Taip pat brangiau yra vasaros mėnesiais (birželis–rugpjūtis), kai visi grįžta iš užsienio. Geriausias laikas yra pavasaris (kovo–balandžio mėn.) arba ruduo (rugsėjis–spalis), kai oras dar geras važiuoti, o paklausos nėra tokia milžiniška.

Kelionės, dokumentų ir technikos niuansai

Galiu vežti seną variklį ar motociklą atbulu?

Taip, galite, bet čia prasideda svarbiausia dalis – dokumentai. Jei kraustantis iš Olandijos į Lietuvą nuspręsite vežti techniką, kurios nėra važiuojanti (pvz., restavruojamą automobilį ar motociklį), būtina turėti transporto priemonės registracijos liudijimą ir asmens tapatybės dokumentą. Muitinė gali labai smarkiai patikrinti, ar šis transporto priemonė nėra pavogta. Aš patirčiu sakau – geriau visus šiuos dalykus aptarti iš anksto ir nufotografuoti VIN kodus, nei stovėti pasienio punkte ir aiškinti, iš kur pasidarė tą seną „Harley Davidson“ be dokumentų.

Ar reikia deklaruoti visus daiktus detaliai?

Absoliučiai taip. Negalima rašyti „baldai“ viena eilute. Reikia išvardyti: „sofa 2m, stalas, 4 kėdės, 20 dėžių su drabužiais, šaldytuvas“ ir t.t. Nenustokit savo galvose, kad ką nors praleisite. Jei įvyks avarija ar gaisras (kas, deja, kartais nutinka), ir jūsų sąraše bus parašyta „viskas apytikriai 1000 eurų“, draudimo kompanija neatmokės jums nieko pagal realią vertę. Užtruukite valandą ir užrašykite viską, tai jums sutaupys tūkstančius nervų vėliau.

Kuria keliais dažniausiai važiuojate – per Vokietiją ar Lenkiją?

Dauguma klientų klausia, kadangi bijo, kad važiuosime per blogus kelius. Paprastai, jei laikas spaudžia, važiuojame per Vokietiją (A2 autostrada), nes ten keliai idealūs, tačiau ten reikia mokėti už važiavimą (vignette), o benzinas brangesnis. Jei klientas nori sutaupyti, važiuojame per Lenkiją, tačiau ten reikia būti pasiruošusiems šiurkščiam asfaltui ir daugiau „išpučių“, ypač netoli Varšuvos. Aš asmeniškai dažniau renkuos Vokietiją, nes sunkvežimis ten mažiau sužalojamas, o laikas – pinigai.

Kas vyksta, jei vairuotojas atvyksta, o mane nėra namie?

Tai klasika. Žmonės pamiršta, kad Olandijoje eina kita laiko juosta, arba užstringa darbe. Vairuotojas laukia standartinius 1-2 valandas nemokamai, bet po to kiekviena valanda kainuoja. Jei žinote, kad vėluosite, būtinai paskambinkite ir praneškite. Geriau vairuotojui nusipirkti kavę ir laukti valandą, nei jis nuvažiuotų tuščiomis ir grįžtų kitą dieną – tai kainuos dvigubai. Ir prašom, nepalikite vairuotojo stovėti po lietumi be jokio žinios, tai tiesiog nepagarbu.

Pakavimo ir patirties paslaptys

Kaip užsegti šaldytuvą, kad jis nepradėtų kvėpuoti?

Tai senas, bet auksinis patarimas. Atjunkite šaldytuvą bent paraš prieš kelionę, išimkite visus produktus. Labai svarbu – palikite duris atviras, o viduje įdėkite sugertuvė (pvz., rankšluostį ar seną laikraštį), kad sugertų drėgmę. Jei uždarysite duris drėgną, kelionės metu viduje susiformuos pelėsis, o kvapas, kurį pajusite atvėrę Lietuvoje, privers jūsų norėti išmesti šaldytuvą pro langą. Ir dar vienas dalykas – užsekite durys lipnia juosta, kad jos neatleistų važiuojant per kelio duobes.

Ką daryti su daiktais, kurie netilps į sunkvežimį?

Kartais nutinka, kad žmonės pervertina savo turto kiekį arba pasiryža vežti tai, ką tikrai reikėtų išmesti.