Jūsų kroviniai saugiai keliaus iš Olandijos iki durų: kas turi žinoti verslas

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, turiu pripažinti, olandiškas maršrutas niekada nebuvo monotoninis. Viena diena jums telieka tik susitvarkyti su paprasta paletę sparnuotųjų varlių, o kita jau teko spręsti, kaip pervežti permatomą orlaivio dalį, kuri nebetilpa į standartinį tentą. Olandija (Nyderlandai) yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, todėl logistikos srautai čia tiesiog milžiniški. Bet nors ir atrodo, kad čia viskas turi būti taip pat tvarkinga kaip jų kvartalai, iš tiesų transporto srityje dažnai pasitaiko nenumatytų situacijų, kurias gali išspręsti tik patirtis.

Kai kalbame apie tai, kad jūsų kroviniai saugiai keliaus iš Olandijos iki durų, nekalbame tik apie vairuotoją, kuris pasuka vairą į rytus. Tai sudėtingas procesas, prasidedantis dar Utenoje ar Kaune, kai tik klientas užsako prekes iš Eindhoveno ar Roterdamo prekybos centro. Esu matęs, kaip mažos įmonės praranda tūkstančius eurų dėl to, kad nepakankamai dėmesio skiria dokumentams arba pasikliauja „pigiausiomis“ pasiūlymais internete, kurie pasirodo esąs tiesiog apgaulingi skelbimai. Tikras profesionalas žino, kad raktas į sėkmę yra ne tik kaina, bet ir aiškus supratimas, kas vyksta su turtu kelyje.

Šiandien noriu pasidalinti tuo, ką per šiuos metus išmokiau apie krovininių pervežimus iš Olandijos. Nerašysiu sausų instrukcijų, o papasakosiu taip, kaip paprastai kalbėčiau su savo klientu prie kavės puodelio. Jeigu planuojate importuoti prekes arba jau susidūrėte su iššūkiais šiame maršrute, ši informacija jums pravers.

Praktiniai klausimai apie kainą ir laiką

Kiek laiko važiuoja fura iš Olandijos?

Visada klausiu, ką klientas turi omenyje, kai klausia apie laiką – ar tai tik vairuotojo vairavimo laikas be stabdymų, ar realus terminas, kai krovinys atkeliauja į sandėlį. Paprastai, jei keliaujame iš vakarinės Olandijos pusės (pavyzdžiui, Roterdamo apylinkės) iki Vilniaus, tai fura važiuoja apie 18–20 valandų grynojo vairavimo. Tačiau realiame gyvenime reikia skaičiuoti maždaug 1,5–2 dienas, atsižvelgiant į vairuotojo poilsio režimus, galimas eismo spūstis Vokietijoje ir muitinės procedūras. Jeigu reikalingas „iš durų į duris“ pristatymas su kranu arba ypatingas įkrovimas, tai gali užtrukti dar dieną ilgiau.

O galima pigiau, jeigu aš pats susitvarkiu?

Kartais klientai galvoja, kad tarpininkas – tik papildoma sąnauda. Žiūrėkime taip: jeigu jūs turite patikimą partnerį Olandijoje, kuris gali įkrauti prekes ir jūsų organizuotas vairuotojas laukia, taip, gali būti pigiau. Bet dažniausiai yra taip, kad „pigiau“ reiškia rizikuoti. Esu matęs atvejų, kai įmonės sutaupė 50 eurų pervežime, bet vėliau prarado tūkstančius dėl sugadintos siuntos arba dėl to, kad vairuotojas neįleidžiamas į privažiuojamąjį kelą be specialios leidimo. Profesionali logistika užtikrina, kad jūsų kroviniai saugiai keliaus iš Olandijos, o ne keliaus po šaligatviais ieškodami vietos, kur pastatyti 16 metrų ilgio sunkvežimį.

Kiek kainuoja viena paletės vieta?

Čia nėra vieno atsakymo, kaip ir nėra vienos kainos benzine degalinėje. Kaina priklauso nuo to, ar tai yra dalinis krovinys (kai reikia susieti keletą klientų viename furgone), ar pilnas kroviniai. Vidutiniškai, jeigu kalbame apie standartinę 80x120 cm paletę, sverčiančią iki 500 kg, kaina svyruoja nuo 120 iki 200 eurų, priklausomai nuo sezono. Žiemą, kai artėja šventės, kainos šoktelėja, nes visi nori atvežti prekes parduotuvėms iki Kalėdų. Taip pat didelę įtaką turi kuro kainos – jeigu benzinas brangs, pervežėjai priversti koreguoti tarifus, kitaip tiesiog nebeapsimokės darbas.

Ar imate mažus siuntinius, ar tik didelius?

Nesvarbu, ar tai viena dėžė su brangiais laikrodžiais, ar dešimt pripildytų tentų su statybinėmis medžiagomis – verslas yra verslas. Mes dažnai organizuojame dalinius krovinius (angliškai „part loads“), kai viename sunkvežimyje susirenka keletas mažesnių siuntų iš skirtingų Olandijos miestų – pvz., iš Tilburgo, Bredos ir Amsterdamo. Tai yra puikus būdas sutaupyti mažoms įmonėms, nes jos nemoka už visą tentą, o tik už užimtą vietą. Svarbiausia yra tai, kad prekės turi būti užkrautos ant euro paletės ir užfiksuotos, kad jos nepraslystų važiuojant per Olandijos ir Vokietijos autostradas.

Kodėl kainos skiriasi tarp „ekspresinio“ ir standartinio pervežimo?

Ekspresas yra kaip taksi – jums nereikia laukti, kol fura susirenka visus krovinius. Jeigu užsakote ekspresinį pervežimą, mes skirtume vairuotoją, kuris važiuoja tiesiai į jūsų siuntėjo sandėlį, pasiima prekes ir važiuoja į Lietuvą be sustojimų (išskyrus būtinus poilsio režimus). Standartinis pervežimas gali šiek tiek užtrukti, nes reikia surinkti grupinį krovinį, bet jis yra žymiai ekonomiškesnis. Pasirinkimas priklauso nuo to, ar jūsų gamyba sustoja dėl trūkstamų detalių (tada reikia ekspreso), ar tai tik planinis papildymas.

Dokumentai ir muitinė – kur dažniausiai klystame

Ką daryti su Muitinės deklaracija, jeigu aš esu tik maža įmonė?

Nebijokite to žodžio. Daugelis mažų verslininkų Lietuvoje išsigąsta, kai girdi apie MVG (Muitinės valdybos gruodžio) procedūras. Iš tiesų, jeigu prekės keliauja ES viduje (tarp Olandijos ir Lietuvos), tai mums nereikia importo deklaravimo taip, kaip būtų, jei vežtume iš Kinijos. Tačiau reikia tinkamai užpildyti prekių apyvartinę dokumentaciją (vadinamąjį prekių apyvartos sąskaitą faktūrą). Esu matęs, kad neteisingai nurodytas prekės kodas (TN VED) vėliau sukelia didelių problemų su PVM mokėjimu, todėl visada patariu pasikonsultuoti su buhalteriu arba mūsų logistika prieš siunčiant užsakymą.

Aš gavau CMR, bet kas jis iš tikrųjų yra?

CMR – tai ne tiesiog lapelis, kurį duoda vairuotojas. Tai tarptautinis krovinių pervežimo konvencinis dokumentas, kuris yra ir sutartis, ir krovinių priėmimo kvitas, ir draudimo polisas. Viskas, kas įrašyta į CMR, turi juridinę galią. Vieną kartą klientas skambino ir rūkstėsi, kad atvykusios medžiagos yra drėgnos. Kai paprašiau CMR kopijos, paaiškėjo, kad vairuotojas jame buvo parašęs pastabą „Prekės priimtos be pažeidimų“. Tokiu atveju gauti atlyginimą iš draudimo beveik neįmanoma, nes dokumentas patvirtino, kad krovinys buvo geras įkrovimo metu. Visada tikrinkite, ką pasirašote.

Ar turiu būti įmonė, kad importuoti prekes iš Olandijos?

Techniškai ne, fizinis asmuo taip pat gali užsisakyti prekių, bet čia prasideda kita istorija su PVM. Jeigu esate fizinis asmuo ir perka iš Olandijos įmonės, o šios įmonės apyvarta viršija tam tikrą slenkstį (dažniausiai tai maždaug 50 000 eurų per metus), olandų įmonė turi taikyti Lietuvos PVM tarifą (21 %). Jeigu esate įregistruotas PVM mokėtojas Lietuvoje, procesas daug paprastesnis – taikoma atvirkštinio apmokestinimo procedūra, tai yra, jūs nepamoksite PVM Olandijoje, o jį sumokėsite Lietuvoje, tačiau galėsite jį ir Susigrąžinti. Tai vienas pagrindinių dalykų, apie kurį kalbu su naujaisiais klientais.

Kodėl taip svarbu tiksliai nurodyti svorį ir matmenis?

Kai kurie klientai galvoja: „Nurodysiu mažesnį svorį, gal už kainą pigiau bus“. Tai didelė klaida. Vairuotojas, atvykęs į sandėlį, turi pakrauti krovinį į savo sunkvežimį. Jeigu dokumentuose parašyta 500 kg, o realu – 2 tonos, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti vežti, nes tai kelia saugumo riziką ir peržengia ašinę apkrovą. Be to, muitinės tarnybos dažnai tikrina svorius. Jeigu randama didelė nesutapama, gali būti paskirta administracinė nuobauda. Geriau vieną kartą išmatuoti ir parašyti tiesą, nei vėliau aiškintis tardymuose.

Olandijos specifika ir vairuotojų patirtis

Ar brangiai kuras Olandijoje įtakoja galutinę kainą?

Olandijoje kuras istoriškai brangesnis nei, pavyzdžiui, Lietuvoje ar Lenkijoje, tačiau didžioji dalis mūsų vairuotojų užsipildo prieš patienkiant į Lietuvą arba Vokietijoje, kur kuras pigesnis. Tačiau yra toks dalykas kaip „kuro priedas“ (fuel surcharge), kurį dauguma transporto kompanijų skaičiuoja pagal pasaulinius kainų svyravimus. Jeigu naftos kaina šoktelėja, tai automatiškai padidėja ir pervežimo tarifas, netgi jeigu vairuotojas ir užsipildo pigiau. Mes stengiamės būti skaidrūs – šią dalį atskirai rodome sąskaitoje, kad klientas matytų, kur eina pinigai.

Kodėl vairuotojas negali rasti mano sandėlio Lietuvoje?

Tai atrodo juokinga, bet tai viena dažniausių problemų. Lietuvoje dauguma adresų yra tvarkingi, bet yra vietovių, kur „Naujoji gatvė“ gali būti trijuose skirtinguosiuose kaimuose. Olandijos vairuotojai, ypač jeigu jie ne iš Lietuvos, tiesiog nežino vietovės. Mes visada prašome klientų nusiųsti GPS koordinates arba nuorodą, pvz., „Už 100 metrų nuo degalinės, priešais mėlyną sandėlį“. Jeigu vairuotojas praleis važiavimą ir turi sukti atgal 16 metrų ilgiu sunkvežimiu gatvelėje, tai gali kainuoti papildomų laiko ir pinigų.

Ar vežate statybines medžiagas ir techniką?

Taip, tai yra mūsų specializacija. Olandija garsi savo statybinėmis medžiagomis – plytomis, čerpėmis, langu sistema. Dažnai vežame ne tik paletes, bet ir ilgąja krove (pvz., 6 metrų lentas ar metalines konstrukcijas). Tokiu atveju reikia specialių tentų su atidarymu iš viršaus arba šoninių uždarų platformų. Viena kartą teko vežti didelius vazonus sodams, kurie neįėjo į standartinį aukštį, todėl teko specialiai planuoti įkrovą, kad niekas nebužtų. Statybinės technika (traktoriukai, ekskavatoriai) dažnai vežamos su žemų rėmų priekabomis (low-loader), kas taip pat reikalauja ypatingo leidimo lydimo kelyje.

Kas nutinka, jei prekės atvykus pažeistos?

Tai baisiausias scenarijus bet kuriam logistikos vadovui. Jeigu pastebėte, kad paketas įdrėsktas arba dėžė susmulkinta, nedelsdami užfiksuokite tai CMR dokumente prieš pasirašydami. Parašykite: „Pastebėta pažeidimų, dėžė suplyšęs“. Be šio užrašo, vėliau bus labai sunku įrodyti, kad tai ne jūs pažeidėte patys sandėlyje. Mes visi kroviniys apdraudžiame, tačiau draudimo kompanijos reikalauja įrodymų. Esu matęs, kad kruopštus įrašas CMR dokumente padėjo klientui gauti 5000 eurų atlyginimą per dvi savaites, o be jo byla trukusių mėnesius.

Išvada

Per tiek metų šioje srityje supratau vieną paprastą dalyką – logistika nėra tik apie techniką, ji yra apie žmones ir pasitikėjimą. Klientas, kuris atsiunčia užsakymą, turi būti ramus, o tai įmanoma tik tada, kai žino, kas vyksta su jo turto.