Išsamus vadovas asmeninių daiktų perkėlimui į Olandiją: praktikoje patikrinta patarimai

Sveiki, draugai. Būna taip, kad gyvenimiškos situacijos stumia mūsų į priekį, ir viena populiariausių kryptų pastaruoju metu yra Olandija. Esą darbas, galimybės ar tiesiog noras pakeisti aplinką. Kadangi šioje srityje užsiimu jau beveik dvidešimt metų, mačiau viską – nuo trijų krepšių studentų iki pilno penkių kambarių namo išvežimo į Fryzijos kaimelį. Tiesiog sakant, asmeninių daiktų perkėlimas į Olandiją atrodo sudėtingas tik tada, kai apie jį galvoji sėdėdamas ant sofos ir nežinai nuo ko pradėti. Kai susidėlioti visus smulkius dalykus, viskas vyksta kaip ant ritulio.

Šiame straipsnyje nerašysiu sausų teisinių straipsnių, kuriuos ir taip galite rasti internete, o pasakosiu, kaip tai vyksta realybėje. Ką reikia žinoti apie kelią, ką tikrai reikia dėti į dėžes, o ko geriau palikti namuose, ir kodėl Olandijos muitinė kartais gali nustebinti net patyrusius vairuotojus. Mes aptarsime praktinius niuansus, kurie užtikrins, kad jūsų turtas atvyks saugiai ir laiku, nes juk niekas nenori girdėti apie dingusius baldus prieš pat Naujuosius metus ar atostogas.

Burokratija ir dokumentai: be šio pagrindo niekur nepajudėsite

Ar tikrai reikia mokėti mokesčius už savo senus daiktus?

Tai vienas dažniausių klausimų, kurį girdžiu telefonu, ir atsakymas paprastai – ne, jei viską darote teisingai. Jei persikeliate gyventi į Nyderlandus galutinai, galite kreiptis dėl mokesčių atleidimo (Transfer of Residence relief). Esu matęs žmonių, kurie bandydami sutaupyti laiko ir nenurodydami, kad tai ne prekybinis siuntinys, o asmeniniai daiktai, gaudavo didžiules sąskaitas. Reikia užpildyti specialų formą ir parodyti, kad daiktus naudojote ne trumpiau nei šešis mėnesius. Tada jums nereikės mokėti PVM ar importo mokesčio net už tą seną sofą, kurią nebežinot kur dėti.

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti pas save ar vairuotojui?

Nereikia jokių dvidešimties puslapių krūvų, bet pagrindai turi būti tvarkingi, kitaip gali sustoti sienoje valandoms. Vairuotojas turi turėti savo vairuotojo pažymėjimą, techninį pasą (kai kuriais atvejais tarptautinę krovininę vežimo licenciją), o jūs – paso ar asmens dokumento kopiją. Būtinas yra detalus inventorizacinis sąrašas, t. y. pakavimo sąrašas, kuriame įrašyta, kas yra kiekvienoje dėžėje (pvz., „3 dėžės: virtuvės reikmenys, indai, rankšluosčiai“). Be šio sąrašo muitinės pareigūnas gali pradėti atidaryti visas dėžes vieną po kitos, o tai užtruks visą dieną.

Kas nutinka, jei dėžėse rasite kažką, ko nėra sąraše?

Pasakysiu paprastai – gali būti nemalonumų, ypač jei tai brangūs dalykai ar technika. Esu atvejų, kai žmonės užmiršta įrašyti nešiojamąjį kompiuterį ar vaizdo kamerą, o muitininkas, radęs neįrašytą daiktą, gali jį konfiskuoti arba priskirti kaip naują prekę ir apmokestinti. Olandai šioje srityje gan griežti ir tikslūs, todėl geriau parašykite „įvairūs smulkūs daiktai“ nei užmirškite apie brangų elektros varikliuką. Geriau pervargti rašant sąrašą, nei vėliau aiškintis su pareigūnais dėl to, kodėl sąraše nėra „Sony“ televizoriaus.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus šioje kelionėje?

Čia reikia būti labai atsargiam, nes Olandijos maisto saugos reikalavimai yra vieni griežčiausių Europoje. Asmeniniai daiktai – tai viena, o mėsos, pieno produktų ar kiaušinių gabenimas – kita. Aš visada patariu klientams nevežti jokių šaldytų mėsinių gaminių ar naminių raugintų agurkų, jei nenorite, kad viskas būtų sunaikinta sienoje. Vėstanti duona ar sausi kepalai dažniausiai praeina, bet jei turite didelį kiekį alkoholio, reikės žinoti akcizo mokesčių taisykles, nes viršytas kiekis gali būti aptarnaujamas kaip prekybinis krovinius.

Logistika: kaip turtas fiziškai keliauja į Olandiją

Kiek laiko užtrunka toks reisas iš Lietuvos?

Neklyskime, čia ne tas pats kaip važiuoti automobiliu į apsipirkimą pasirenkant kelią per Lenkiją. Krovininis automobilis su keliomis tonomis krovinių negali važiuoti 140 km/h ir negali būti vairuojamas be pertraukų. Standartinis asmeninių daiktų perkėlimas į Olandiją trunka apie 2–3 dienas priklausomai nuo to, kur tiksliai gyvensite – ar tai bus Amsterdamas, ar kažkur toliau pietuose prie Belgijos sienos. Taip pat reikia įsivaizduoti, kad reikia laiko pakrovimui Lietuvoje ir iškrovimui gatvėje Olandijoje, kur kartais būna sunku pristatyti sunkiasvorę mašiną.

Ar galiu naudoti savo dėžes ar geriau imti iš perkėlimo firmos?

Kartais žmonės sako: „Aš turiu daug dėžių iš parduotuvės, nemanau, kad reikia pirkti naujų“. Žinoma, galite naudoti savo, bet turi būti tikri, kad jos neplyštu, kai ant jų uždės 50 kilogramų svorio. Aš asmeniškai visada rekomenduoju naudoti standartines, specialiai perkraustymui skirtas dėžes, kurios turi vienodus matmenis. Tai leidžia krauti jas į sunkvežimį kaip lego konstrukciją – be tarpų, kad dėžės nešoktų kelio metu. Senos bananų dėžės gali tiesiog sugriūti po kitos dėžės svorio, ir tada atsidursite su sugadintais stiklais ant grindų Roterdame.

Kaip tvarkoma su baldais, ar juos reikia išardyti?

Didžioji dalis baldų, ypač spintelės, vitrinos ir lovos, turi būti išardyta, nes kitaip jų tiesiog neišvežsite pro duris arba neįpigsite į mašiną. Perkėlimo komandos paprastai tai ir padaro – išardą, užpako į storą, apsauginę foliją (kartais vadinamą „burbulu“), o atvykus į vietą – vėl suranda. Esu matęs, kaip žmonės bando vežti surinktą didelę seklyčią – tai baigiasi nuplėštais kampais ar net sulaužytais fasadais. Geriau leiskite profesionalams tai padaryti, jie turi įrankių ir žino, kurį varžtą reikia atsukti pirmiausia.

Ar reikia drausti turtą šioje kelionėje?

Tai nėra privaloma įstatymo požiūriu, bet aš, kaip žmogus, kuris matęs viską, galiu pasakyti – be draudimo niekur nevažiuokite. Kelias į Olandiją vingiuoja per Vokietijos autostradas, kur staigaus stabdymo ar avarijų neišvengiama net patyrusiems vairuotojams. Jei sunkvežimis suksis ar įklys į duobę, o jūsų servizas nėra apdraustas, prarasite vertingus daiktus. Standartinis draudimas paprastai dengia žalą nuo 3 iki 6 eurų už kilogramą, tai atsižvelkite į tai, ką vežate – ar tai senos knygos, ar brangios meno drobės.

Pinigai, vietovės ir praktiniai niuansai

Kiek maždaug kainuoja toks reisas į Olandiją?

Nekalbant apie tikslią kainą be matavimų, tai lygiai tas pats kaip klausti „kiek kaino namas“ – viskas priklauso nuo tūrio. Galima pasakyti, kad jei vežate tik kelių kambarių baldus ir apie 20 dėžių, tai kaina svyruoja nuo 1500 iki 2500 eurų priklausomai nuo sezono. Jei tai pilnas namas su garažu ir sodu, skaičiai gali būti didesni. Taip pat įtakos turi tai, ar reikia naudoti mažesnę (3,5 t) mašiną, kuri gali važiuoti bet kur, ar didelį sunkvežimį, kuriam gali reikėti specialių leidimų miesto centre.

O jei aš dar neturiu buto Olandijoje, kur padėsite daiktus?

Tikrai ne retas atvejis, kai žmonės vyksta anksčiau už savo daiktus arba paskutnią minutę susiduria su buto nuomos problema. Mes dažnai organizuojame sandėliavimą – daiktai atvežami į saugų sandėlį Olandijoje (pvz., netoli Amersfoorto ar Eindhoveno) ir laukia, kol jums paruošsite butą. Tai papildomai kainuoja, bet sutaupo nervus, kad nereikia skubėti su išvykimu tik dėl to, kad sandėlis Lietuvoje uždaro duris. Tiesiog iš anksto pasakykite vadovui apie šią situaciją.

Ar sunku pristatyti mašiną į Amsterdamo centrą?

Amsterdamas – tai miestas, kur kanalai ir siauros gatvės nėra draugiški 18 metrų ilgio sunkvežimiams. Dažnai tenka naudoti mažesnes „priešmiestinio“ tipo mašinas, kurios gali važiuoti į centrines zonas, arba net perkrauti ant mažesnės platformos miesto pakraštyje. Jei gyvensite kanalų rajone, kur nėra išėjimo į pagrindinę gatvę, reikės gauti specialų leidimą (ontheffing) iš savivaldybės stovėjimui arba viską nešti rankomis per kelis šimtus metrų. Tai papildomas logistinis iššūkis, kurį verta įsivaizduoti iš anksto.

Ar reikia daryti kažkokias specialias priemones su technika?

Šaltukas ar drėgmė gali sugadinti elektroniką, todėl jei vežate didelius televizorius, kompiuterius ar muzikos instrumentus, juos reikia ypatingai užpakuoti. Idealu – originaliose dėžėse, jei dar jas išsaugojote, jei ne – tai reikia sukurti medinį obuolį (medinę konstrukciją apie) ir užpilti putomis. Aš girdėjau istorijų, kai po šaltos nakties Vokietijoje ne užpakuotas plazminis televizius nebeįsijungė, tad neskubačiaite čia taupyti.

Kas dėl dviračių? Olandijai juk būdingi dviraciai.

Žinoma, dviračių ten yra daugiau negu žmonių, bet lietuviai dažnai nori vežti savo brangius „trekking“ ar elektrinius dviračius, nes ten kainos gali būti įkaustos. Dviračiai gabenami ant specialių stovių arba pakabinami ant krašto. Svarbu nepamiršti, kad dviratis turi būti užfiksuotas, kad jis nejudėtų, o pedalai ar rankenos nebraižytų kitų daiktų. Jei turite kelis dviračius, tai gali užimti nemažai vietos krovežyje, tad planuokite tūrį atsižvelgdami ir į juos.

Išvada

Galiausiai, asmeninių daiktų perkėlimas į Olandiją yra procesas, kuris reikalauja kantrybės ir planavimo, bet rezultatas visada vertas tų pastangų. Per dvidešimt metų darbo esu išmokęs vieno – geriausia priemonė nuo streso yra informacija ir kompetentinga komanda. Nenuokankite su pigiausiais pasiūlymais, kurie atrodo per gera kad būtų tiesa, nes dažniausiai už tai sumokate savo nervais ar sugadintu turtu. Rūpinkitės dokumentais iš anksto, sąžiningai užpildykite inventorizacijos sąrašus ir pasitikėkite profesionalais, kurie žino kelią iki Hagos ar Utrechto ne tik žemėlapyje, bet ir realybėje. Sėkmės jūsų naujajame gyvenimo etape Olandijoje, tikėkimės, jūsų daiktai keliaus taip sklandžiai, kaip ir planavote.