Iš Olandijos siuntos atvyksta tiksliai nurodytu laiku: mitas ar realybė?

Sveiki, draugai. Šiame srityje prisibučiau jau virš dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo gėlių, kuriuos reikėjo pristatyti į Vilnių vakare prieš pat Velykas, iki sunkiųjų statybinių konstrukcijų, kurios užstrigo kažkur Vokietijos autostradoje. Kasdien susiduriu su klientais, kurie tiesiog nori vieno – ramybės. Jie nori žinoti, kada jų prekės bus čia. Dažnai girdžiu pažadus, kad viskas vyks pagal grafiką, bet tiesa tokia, kad logistika – tai gyvas organizmas. Visgi, sužinojęs bruožus ir pagrindinius niuansus, galiu drąsiai pasakyti: jei viskas suplanuota teisingai, iš Olandijos siuntos atvyksta tiksliai nurodytu laiku dažniau, nei manytumėte. Šiandien noriu su jumis pasidalinti tuo, kaip tai veikia iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų ir tuščių pažadų.

Dirbant su Nyderlandais, turime omenyje ne tik šalies, bet ir visos Beneliukso regiono specifiką. Olandija yra logistikos centras, tenkas viskas vyksta greitai, olandai yra disciplinuoti, tačiau kelią į Lietuvą lemia ne tik jų greitis. Čia susiduria tranzitas per Vokietiją, Lenkiją ir kitas šalis. Daugelis klausia: „Ar tikrai įmanoma tiksliai numatyti atvykimo laiką?“ Mano atsakymas paprastas – taip, įmanoma, jei nebandote taupyti ant planavimo. Profesionalus krovininių transporto organizavimas reiškia, kad mes ne tik įdedame prekes į sunkvežimį, bet ir skaičiuojame vairuotojo poilsio laikus, galimas eismo spūstis netoli Roterdamo ar Duisburgo, ir net orus. Būna, kad klientas skambina ir sako: „Reikia, kad būtų rytoj!“ Mes žiūrime į žemėlapį, į datas ir sakome: „Galim, jei pasirašome šiandien“. Taip ir susiformuoja tas tikslumas.

Verta paminėti, kad šiuo metu rinka pasikeitusi. Anksčiau reikėdavo savaitės, kad gautum informaciją, kur yra turtas. Dabar, naudojant GPS stebėjimo sistemas ir skaitmenines platformas, matome, kur sunkvežimis stovi realiu laiku. Tai leidžia mums tiksliai pasakyti klientui, kada reikia atverti sandėlio vartus. Tačiau technologijos nešiąksto važiuoti už taisyklių. Viskas priklauso nuo to, kaip sudarytas sutartis ir koks yra krovinio tipas. Tiesą sakant, kai kalbame apie dalinius krovinius (siuntinių surinkimą), čia tikslumo laikui yra sunkiau užtikrinti nei, tarkime, kai vežame pilną sunkvežimį (FTL) vienam klientui iš Eindhoveno tiesiai į Kauną.

Taigi, jei jūs planuojate importą ar eksportą, svarbiausia yra ne tik pati prekė, bet ir logistinis grandinės valdymas. Esu matęs įmonių, kurios prarado didžiulius sutartis, nes viena siunta pavėlavo dviem valandoms. Pasitikėjimas statomas metų eigoje, o jis prasideda nuo to, kad iš Olandijos siuntos atvyksta tiksliai nurodytu laiku. Tolesnėje teksto dalyje nagrinėsime dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos girdėju iš savo klientų kasdien. Čia nėra standartinių atsakymų, čia yra praktinė patirtis.

Kas lemia pristatymo terminus ir kaip suprasti grafikus

Ar tikrai įmanoma, kad iš Olandijos siuntos atvyksta tiksliai nurodytu laiku, jei užsakau dalinį krovinį?

Tai vienas sudėtingiausių dalykų mūsų srityje. Kai vežate pilną sunkvežimį, jis važiuoja tiesiai iš punktą A į punktą B ir, jei nėra avarijos, atvyksta tiksliai pagal planą. Tačiau dalinis krovinis reiškia, kad vairuotojas turi sustoti dešimt kartų skirtingose vietose, kad surinktų ar išpilstytů prekes. Čia laikas priklauso nuo to, kaip greitai kitos sandėlių komandos įvykdo krautuvus. Esu matęs, kaip viena vėluojanti apkroba Tilburge sukelia dominos efektą, ir viskas atsiliepia Klaipėdoje. Tačiau, jei dirbate su patikima transportų kompanija, kuri turi gerą surinkimo tinklą, vėlavimai dažniausiai būna nedideli – valanda ar dvi, o ne dienos.

Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Amsterdamo ar Roterdamo iki Lietuvos?

Jeigu kalbame apie standartinį sunkvežimį be jokių papildomų stabdymų muitinėje, kelionė trunka apie 24–30 valandų nuo pakrovimo momento. Tai atstumas, kurį vairuotojas įveikia per vieną ar dvi paras atsižvelgiant į poilsio režimus. Pavyzdžiui, jei prekės pakraunamos pirmadienį ryte, Lietuvoje jos gali būti jau antradienio vakare arba trečiadienio ryte. Svarbu prisiminti, kad tai yra gryvas važiavimo laikas, be to, reikia pridėti laiką pačiam pakrovimui ir iškrovimui, kuris gali užtrukti nuo 2 iki 5 valandų priklausomai nuo sandėlio organizacijos.

Kodėl kai kurios firmos sako „2–3 dienos“, o realiai važiuoja penkias?

Čia dažnai žaidžiama žodžių prasme. Kai kurie brokerių ar tarpininkų portalai skelbia „tranzito laiką“, kuris yra teorinis. Jie neskaičiuoja to, kad siunta gali būti paremta tik rytoj, o ne šiandien. Aš savo klientams visada sakau auksinę taisyklę: pakrovimo data nėra pristatymo data. Jei sutartyje parašyta „pristatymas per 3 dienas nuo pakrovimo“, o pakrovimas įvyksta tik po dviejų dienų nuo dokumentų gavimo, tai klientas laukia penkias dienas ir yra nepatenkintas. Visada klauskite, kada tiksliai planuojamas fizinis prekių įkėlimas į mašiną.

Ar dažnai nutinka, kad siuntos užstringa Vokietijos muitinėje?

Vokietija yra didžiausias tranzito šalies centras, ir ten, žinoma, vyksta kontrolės. Tačiau jei jūsų dokumentai – CMR kvitas, sąskaitos-faktūros ir eksporto deklaracijos – sutinka ir tvarkingai užpildyti, problema dažniausiai išsprendžiama per 30–60 minučų. Esu matęs atvejus, kai viena klaida prekės pavadinime (angliškai vietoje lotyniškai ar atvirkščiai) sukelia valandų eilės paaiškinimų. Todėl, jei norite, kad iš Olandijos siuntos atvyksta tiksliai nurodytu laiku, didžiausia dėmesį skirkite dokumentacijai, o ne pačiam vairuotojui.

Ką reiškia „ETA“ ir kiek juos galima pasitikėti?

ETA arba „Expected Time of Arrival“ – tai tai, ką mes skaičiuojame remdamiesi statistika. Tai nėra pranašystė, tai prognozė. Jei vairuotojas praneša, kad jis išvyko iš Leuwardeno ir važiuoja 90 km/h greičiu, mes skaičiuojame atstumą, pridedame poilsio pertraukas (pagal tachografą) ir gauname laiką. Paprastai šis skaičius nukrypsta ne daugiau kaip 2–3 valandas viena ar kita kryptimi, jei neįvyksta stichinių nelaimių ar didelių eismo įvykių. Taigi, ETA yra gana patikimas rodiklis, jei jį atnaujiname realiu laiku.

Problemos ir jų sprendimai: kas daro įtaką greičiui

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Per savo 20 metų mačiau viską – nuo perforuotos padangos iki sunkvežimio variklio gedimo. Tokiu atveju procedūra yra griežtai reglamentuota. Vairuotojas privalo iškviesti pagalbą, o mes – organizuoti krovinio perkrovimą į kitą mašiną. Tai, žinoma, sustabdo laiką. Tačiau geros transporto kompanijos turi draudimą ir techninę pagalbą visoje Europoje, todėl toks vėlavimas dažniausiai trunka ne ilgiau kaip parą. Skubaus krovinio atveju galima netgi organizuoti taksi, jei tai smulkios siuntos, bet tai kainuoja šimtus eurų.

Ar savaitgalis ar šventės turi įtakos pristatymui iš Olandijos?

Žinoma, turi. Olandijoje sandėliai dažnai dirba pailgintą darbo laiką, bet Lietuvoje ar Lenkijoje gali būti ribojimai. Pavyzdžiui, jei siunta atvyksta į Lenkiją šeštadienį naktį, vairuotojas gali turėti laukti iki pirmadienio ryto, jei savaitgaliais draudžiama važiuoti tam tikrose kelių ruožuose arba jei pirkėjo sandėlis nedirba. Visada derinam grafikus taip, kad tranzitas neprasidėtų prieš pat „nevežamąjį“ laiką, jei tik tai įmanoma. Būna, kad geriau palaukti dieną Olandijoje ir važiuoti sklandžiai, nei stovėti prie sienos.

Kaip orai veikia transportą iš šiaurės Europos?

Žiemos metu Vokietijos autostrados ar A1 plentas Lenkijoje gali tapti tikra košmaru. Sniegas, ledas ar rūkas gali sulėtinti eismą iki 20 km/h. Tada net tobuliausias planas sužlunga. Esu matęs, kaip dėl škvalų Šiaurės jūroje atidėliojami keltai į Klaipėdą, kas atiduoda visą grandinę. Jei jūsų prekės jautrios šalčiui, turime naudoti šiltus sunkvežimus su termoreguliacija, kas taip pat užtrunka ilgiau parengiant. Orų prognozės dabar tikslios, todėl stengiamės įvertinti rizikas iš anksto.

Ar verta mokėti daugiau už „skubų“ pristatymą?

Tai priklauso nuo to, ką jūs vadinate skubu. Jei reikia pristatyti per 12 valandų, tai kainuos brangiai, nes reikės skraidinti lėktuvu arba nuomoti vieną vairuotojui mašiną be keitimo (kas prieštarauja poilsio normoms). Tačiau standartinis „ekspresas“ (24–48 val.) dažnai kainuoja tik šiek tiek daugiau nei standartinis transportas, dėl geresnio maršruto planavimo. Mano patirtis rodo, kad pastovaus klientui mes dažnai darome nuolaidas arba įtraukiame į greitąjį grafiką be papildomo mokesčio, kaip gestą už partnerystę.

Kodėl kartais siunta jau yra Lietuvoje, bet ją nepristato?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Sunkvežimis gali atvykti į terminalą Kaune ar Vilniuje penktadienio vakare, bet sandėlio darbuotojai jau išėję. Pagal taisykles, vairuotojas negali tiesiog išmesti prekių už vartų. Jis privalo perduoti jas oficialiai. Tokiu atveju ETA yra penktadienis, bet faktinis pristatymas įvyksta pirmadienį. Mes visada primename klientams pasirūpinti iškrovimu (išankstinis pranešimas), kad nereikėtų mokėti už vairuotojo laukimą sandėlyje, kuris gali kainuoti nuo 40 iki 60 eurų per valandą.

Išvada

Apibendrinant šias ilgas metų patirtis, galiu teigti viena – logistika neapsieina be detalių, tačiau tikslumas yra įmanomas. Kai klientai mane klausia, ar garantuoju laiką, aš visada sakau: „Garantuodu savo žinias ir pastangas“. Jei viskas padaryta tvarkingai – dokumentai tvarkingi, krovinis užfiksuotas, o maršrutas suplanuotas atsižvelgiant į poilsio laikus – tada iš Olandijos siuntos atvyksta tiksliai nurodytu laiku be jokių staigmenų. Olandai yra patikimi partneriai, o Lietuva turi gerą išvystytą transporto infrastruktūrą, tad grandinė veikia sklandžiai.

Raktas į sėkmę yra komunikacija. Nebijokite klausti savo ekspeditoriaus apie detales – kur yra mašina dabar, kiek planuojama sustojimų, koks yra vairuotojo poilsio grafikas. Kuo daugiau žinote, tuo ramiau galite jaustis. Po dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti, kad geriausia reklama yra tas momentas, kai telefonu skambina klientas ir sako: „Atvyko! Ačiū, buvote teisūs.“ Būtent tokio tikslumo ir siekiame kiekvieną kartą, kai užsakote transportą iš Nyderlandų.