Iš Olandijos perkraustymas dideli kroviniai mikroautobusu: Vadovas be nereikalingų formalumų

Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti vieną: kas buvo prieš dešimtmetį, dabar veikia visiškai kitaip. Anksčiau žmonės kviesdavo didelius sunkvežimius su liftu netgi tuomet, kai reikėdavo pergabenti tik du sofa ir kelias dėžes. Dabar visi tapome protingesni, o ir Olandijos miestai, tokiu kaip Amsterdamas ar Roterdamas, architektūra privers susimąstyti dešimt kartų prieš įvažiuojant dideliu „volsvegu“ į senamiestį. Taip pat ir kainos šokinėja į aukštus, tad logiškiau rasti optimalų sprendimą. Būtent todėl iš Olandijos perkraustymas dideli kroviniai mikroautobusu tapo tokiu populiariu pasirinkimu tarp tų, kurie grįžta į Lietuvą arba tiesiog keičia gyvenvietę.

Esu matęs viską – nuo tų, kurie bando įsprausti visą butą į „Vivaro“ ir laukia, kad sienos pradės spausti, iki tų, kurie protingai planuoja erdvę. Didelis krovininis mikroautobusu, dažniausiai tai 20 kubinių metrų (arba šiek tiek daugiau) „Luton“ tipo vagonėlis su pakėlimu gale, yra auksinis vidurkis. Jis telpa į standartinę važiuoklės vietą gatvėje, neprašoma ypatingų leidimų važiuoti centruose, o viduje galima susidėti beveik viską, ką turi vidutinės šeimos narys. Tačiau čia nėra taip paprasta kaip atrodo – yra smulkmenų, apie kurias klientai dažnai net nepagalvoja, kol vairuotojas neatsistoja prie jų durų su rankomis pakrypusiomis. Štai kodėl nusprendžiau parašyti šią tiesi ir be pūslų apžvalgą, kad žinotumėte, į ką įsitraukiate.

Kas išvis telpa ir kaip tai veikia praktiškai?

Dažniausiai klausimas nėra „ar telpa“, o „kaip tai telpa“. Po dvidešimties metų akies įprato matyti erdvę tokiu būdu, kad kiekvienas centimetras tampa vertingu brangakmeniu. Kai kalbame apie iš Olandijos perkraustymą dideliais kroviniais mikroautobusu, svarbiausia ne tik ilgis ar plotis, bet ir aukštis, bei tai, kaip galima pakrauti daiktus be jų pažeidimo. Tokie mikroautobusai turi pakeliamą grindį galinėje dalyje, kas leidžia įkelti sunkias skalbykle ar šaldytuvą be trijų vyrų pagalbos. Tačiau klientai dažnai pamiršta, kad aukštis yra apribotas – jeigu turite seną, labai aukštą vitriną arba išmontuotą virtuvės komplektą, gali tekti ją gulti į šoną, o tai suvalgo vietos.

Taip pat būtina suprasti svorio pasiskirstymą. Nėra nieko blogesnio, nei kai sunkiausia dėžė su knygomis ar įrankiais stovi viršuje, o švediškas stalas gulėti apačioje. Vairuotojui toks krovinys yra košmaras, ypač važiuojant per Vokietijos autostradų posūkius arba Olandijos „aplinkkelius“, kur vėjas gali būti stiprus. Aš visada patariu klientams susirūpinti pakavimo medžiagomis iš anksto – burbuliukų plėvelės, klijų juostos ir stiprių dėžių niekada nepakanka. Olandijoje dažnai galima nemokamai gauti dėžių iš parduotuvių, tokių kaip „Albert Heijn“ ar statybinių prekių parduotuvės, tad verta jų pasirūpinti prieš mūsų atvykimą.

Ar telpa mano didelė sofa į tą mažą atrodo vagonelį?

Telpa beveik visada, jeigu tik nėra kietų nugarėlių, kurios negali atsilenkti. Matęs buvau atvejų, kai žmonės sakydavo, kad sofa per didelė, bet mes ją tiesiog įlenkdavome į vidų įstrižai, arba, jei buvo galimybė, atsukdavome kojelę. Esme ta, kad „Luton“ tipo vagonėlis turi gilią vidinę erdvę virš važiuoklės arkos, todėl ten daugiau vietos nei atrodo iš išorės. Jeigu turi „Corner sofa“ tipo kampinę sofą, gali tekti ją išmontuoti į dvi dalis, bet dažniausiai tai daroma per penkias minutes.

Ar saugu vežti tokiame būde pianiną ar tą seną tėvo spintą?

Saugu, jeigu tai daro profesionalas, kuris ne pirmą dieną dirba su įrišimais. Pianinas, net ir „uodeginis“, telpa, bet jis turi būti uždėtas ant specialios transportinės plokštės ir priraižotas juostomis prie sienelės. Negali jo tiesiog pastatyti ant grindų, nes kiekviena bumpselė Olandijos plytelių grindims gali baigtis nulūžusia koja arba sudužusiu mechanizmu. Su spintomis dar paprasčiau – jas apverčiame į šoną, uždengiame antklodesiu, kad nebraižytų, ir fiksuojame. Esu pervežęs nemažai baldų, kurių istorija būtų verta detektyvo, ir visi pasiekė kryptį vieningi.

O jeigu aš susiskaičiuosiu daugiau daiktų negu numaniau prieš tai?

Tai klasika. Viskas prasideda taip: „turime tik penkias dėžes“, o pasirodo, kai atvykstame į vietą, dar yra pilnas rūsys ar balkonas su dviračiais. Jeigu krovinys netilps į vieną mikroautobusą, teks skambinti ir siųsti antrą automobilį, o tai papildomai kainuoja. Geriausia būtų iš anksto nufotografuoti viską, ką norite vežti, ir atsiųsti man į WhatsApp – aš iš akies pamatysiu, ar telpa, ar reikės planuoti dvi keliones. Nesiūlau meluoti, nes tai tik prailgina procesą ir gali sukelti stresą paskutinę minutę.

Ar galite padėti išnešti daiktus iš trečio aukšto be lifto?

Galime, bet tai nėra įskaičiuota į standartinę kainą, ir pasakyčiau, tai vienas brangiausių dalykų šiame versle. Jeigu Olandijoje dažnai namai siauri ir aukšti, be lifto, tai vairuotojui reikia fizinių jėgų ir laiko. Paprastai vienas vairuotojas gali nešti, bet jeigu laiptai siauri ir su posūkiais, gali tekti kvieti pagalbininką iš vietos. Verta apgalvoti – galima paprašyti kaimynų pagalbos arba iš anksto numesti daiktus žemyn, jeigu įmanoma, kad mums liktų tik pakrauti.

Olandijos kelionės, biudžetas ir miesto centrai

Kai kalbame apie iš Olandijos perkraustymą dideli kroviniais mikroautobusu, negalime praleisti finansinės pusės ir specifinių Olandijos taisyklių. Olandija šiame atžvilgyje yra specifinė – čia griežtai stebi aplinką, miesto centruose ribojama transporto, o keliai, nors ir puikūs, turi savo niuansų. Biudžetas susideda ne tik iš degalų, bet ir nuo to, kiek laiko praleisime įsivažiuodami į miestą, išsiregistruodami iš buto (olandai labai griežtai tikrina, kad butą būtų palikę švarų) ir kiek kartų reikės apsukti ratą, nes negalima sustoti prie pat įėjimo.

Taip pat svarbu atsižvelgti į savaitgalius. Jeigu planuojate išvykti sekmadienį, gali būti, kad paskutinis išsiregistravimas iš nuomos buto turi būti padarytas dar šeštadienį. Esu matęs situacijų, kai žmonės prarasdavo depozitus, nes negalėjo susiderinti su laiku. Kaina taip pat priklauso nuo sezono – vasarą ir rugsėjo mėnesį (kai prasideda mokslo metai), visi vežėjai užimti, tad kainos šiek tiek kyla. Žinoma, visada galima tartis, jeigu lankstus su datomis.

Kiek realiai kainuoja tas reikalas iš Amsterdamo centro?

Kainos svyruoja, bet Amsterdamas visada brangesnis nei, tarkime, mažas miestelis pietuose. Problema ta, kad centre reikia specialių leidimų („ontheffing“) važiuoti sunkesniam transportui, o jeigu tokio leidimo nėra, reikia statyti mašiną toliau ir nešti daiktus rankomis. Tas darbas valandomis įkainojamas. Jeigu butas pirmame aukšte ir galima stovėti po langu – tai viena kaina, jeigu penktame ir reikia nešti per kanalą – visiškai kita. Paprastai kelionė į Lietuvą su pilnu mikroautobusu kainuoja nuo 800-1000 eurų, bet su įkėlimu/iškėlimu Amsterdamas gali užlipti virš 1200.

Ar galiu važiuoti su jumis kaip keleivis?

Techniškai – galite, jeigu yra vietos ir sėdynių, bet dauguma šių mikroautobusų yra krovininiai, tai ten gali būti tik viena sėdynė šalia vairuotojo. Be to, Olandijoje yra griežtos taisyklės dėl keleivių vežimo komerciniu transportu – reikia licencijos. Dažniausiai geriau ir saugiau, jeigu skrendate lėktuvu ar važiuojate savo automobiliu, o mes jus susitinkame Lietuvoje. Ilgas kelias (12-14 valandų) sėdint ant dėžių nėra labai patogus patirtis, tikėkite.

Kaip su tais Olandijos baudom už važiavimą į miestus?

Čia reikia būti labai atidžiam. Daugelis naujų miestų dalių turi „Zero Emission Zones“, kur neleidžiama važiuoti senesniems dyzeliniams automobiliams. Mūsų automobiliai dažniausiai nauji, „Euro 6“ standarto, tačiau vis tiek reikia žiūrėti ženklus. Jeigu įvažiuojame į zoną be leidimo, bauda ateina į mūsų kompaniją, o mes ją pridedame prie sąskaitos. Geriau iš anksto pasakyti adresą, mes patikriname žemėlapį ir planuojame maršrutą taip, kad išvengtume nereikalingų išlaidų ir streso.

Kiek laiko užtrunka tas kelias su tokiu krovininiu?

Standartiškai, jeigu važiuojame be didelių problemų, tai nuo Amsterdamo iki Vilniaus užtrunka apie 14-16 valandų vairavimo. Tačiau tai yra grynas vairavimo laikas be pietų, be sustojjimų pasienyje ir be „stabilizatorių“ (kai vairuotojui reikia ilsėtis). Paprastai tai yra dviejų dienų reikalas – išvažiuojame ryte, pirmą naktį praleidžiame Vokietijoje arba Lenkijoje, o ryte jau esame Lietuvoje. Negaliau spausti vairuotojo važiuoti 24 valandas be perstojo, tai pavojinga ir nelegalu.

Dokumentai, pinigai ir smulkmenos, kurios degina nervus

Galiausiai, kai daiktai jau pakrauti, ateina „popieriaus“ darbas. Nors Olandija ir Lietura yra ES, tarptautiniai pervežimai vis tiek reikalauja tvarkos. Svarbiausias dokumentas yra krovinio sąrašas (inventorius). Be jo, jeigu sustatys jus policija arba muitinė (nors retai, bet tikrinimai būna), gali būti didelių nesklandumų. Olandai labai mėgsta tvarką, todėl kai išsinuomotą butą paliksite, šeimininkai tikrins kiekvieną kertelę inventoriaus sąraše. Jeigu trūks šaldytuvo, bus bauda iš depozito, o jeigu rasi daiktą, kurio nėra sąraše – gali būti įtarimų apie vagystę.

Taip pat verta pagalvoti apie mokėjimą. Aš visada sakyčiau – vengkite grynų pinigų didelėmis sumomis. Viskas geriausiai apmokėti banko pavedimu, kad būtų įrodymas. Dirbdamas šioje srityje daugiau kaip 20 metų, mačiau daugybę situacijų, kai žmonės pasigailėdavo, kad nepadarė sutarties raštu. Nors ir girdžiu „žodis vyras“, bet kai kalbame apie tūkstančius eurų vertės krovinį, raštas saugo abi puses.

Ar reikia išpakuoti viską pasienyje ar kažką deklaruoti?