Iš Olandijos į Lietuvą patikimas perkraustymas be streso: patirties vadovas

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau virš dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kurie bando „užsiduoti“ vokiškai muitinei su pilna vokuona degtinės, iki tokių, kurie siunčia vieną mažą dėžutę su senelių sidabriniais šaukštais ir bijo, kad tai dings. Kelyje tarp Amsterdamo, Roterdamo ir Vilniaus praleidau daugiau valandų nei namuose su šeima. Taigi, kai sakau, kad galiu iš Olandijos į Lietuvą patikimas perkraustymas be streso būti įgyvendinamas, kalbu ne iš teorijos, o iš tų tūkstančių nuvažiuotų kilometrų patirties. Žmonėms dažnai atrodo, kad tai kosminė misija, o tiesa tokia, kad viskas sumažėja iki kelių gerai sužinotų taisyklių ir pasitikėjimo savo vairuotoju.

Kas keičiasi pastaraisiais metais? Olandija yra logistikos centras, čia viskas juda greitai, bet kelių sistemose, tokių kaip A16 arba A2, tiesioginės spūstys yra kasdienybė. Be to, olandai patys yra labai tvarkingi, todėl jų įkrovos dažniausiai atrodo kaip mozaika – kiekvienas daiktas savo vietoje. Lietuviškame realyje dažnai tenka susidoroti su tuo, kad krovinys surenkamas iš skirtingų vietų, kartais iš garažų, kartais iš sandėlių, kur nėra keltuvų. Mano darbas yra sujungti šį chaosą su tvarka. Jums nereikia žinoti, kas vyksta su muitinės procedūromis Briuselyje ar kaip apeiti Vokietijos mokesčius, jei pasirinksite tuos, kurie tai daro kasdien. Tiesiog pasidėkite į dėžę savo arbatinuką ir užtikrinkite, kad kelyje laukia profesionalai.

Ką daryti, kad perkraustymas nevirtų košmaru? Pirmiausia, nustatykite prioritetus. Jeigu jums svarbiau kaina, reikės laukti, kol fura užsipildo (tai vadinama „daliniu reisu“). Jeigu svarbiau greitis – mokėsite už pilną reisą, bet tuomet vairuotojas važiuos tiesiai į jūsų kiemą be sustojjimų. Šiame straipsnyje aptarsime visas smulkmenas, kurios, mano praktikoje, dažniausiai sukelia didžiausią nerimą.

Kaip suskaičiuojama kaina ir už ką tikrai reikia mokėti

Pinigai visada yra tamsusis arklys, bet pervežimuose be jų niekas nejudės. Olandijoje darbo rankos yra brangios, todėl jeigu reikės vairuotojui padėti nešti dėžes iš trečio aukšto be lifto, tai bus įrašyta į sąskaitą kaip „papildomos kėlimo paslaugos“. Dažnai klientai stebisi, kodėl viena diena kaina viena, o kita – kitoka. Visiškai nenuostabu, kai degalų kaina šokinėja kaip lietus pavasarį. Tačiau, norint užtikrinti, kad iš Olandijos į Lietuvą patikimas perkraustymas be streso neštų didelių nuostolių, visada rekomenduoju turėti bent 15–20 proc. rezervą nuo pradinės sąskaitos.

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas iš Olandijos?

Viskas svyruoja aplink 10 iki 15 eurų už kubinį metrą standartiniu daliniu reisu, tačiau tai labai apibendrinta. Jeigu turite tik kelias dėžutes ir vieną sofą, gali tekti mokėti fiksuotą minimalią kainą, pvz., 500–600 eurų, nes fura tenka išvykti vis tiek. Atsimenu vieną atvejį, kai klientas norėjo pervežti tik vieną mėgstamą kėdę iuk Hagos ir negalėjo suprasti, kodėl tai kainuoja 300 eurų. Paprasčiausiai logistika nėra pigi, kai reikia siųsti mašiną 1500 km vien dėlei kėdės.

Ar galima kažkaip sutaupyti, neprarandant kokybės?

Geriausias būdas yra būti lankčiam. Jeigu galite atvežti savo daiktus į sandėlį Roterdame ar Eindhoveno rajone, sutaupysite vairuotojo laiką, o tai – pinigus. Taip pat, jeigu nereikia įrenginėti (montuoti) baldų atvykus, tai taip pat sumažina galutinę sumą. Kartais klientai patys susiranda „blaivų vairuotoją“ su fura, bet tada praranda draudimą ir garantiją, o vėliau skambina man su prašymu padėti išspręst problemas, kai kažkas nusilūžo kelyje.

Kokia yra mokėjimo tvarka – ar reikia mokėti iš karto?

Standartinė praktika yra tokia: 30–50 proc. avansas, kai krovinys surenkamas arba išvežamas, o likusi dalis – gavus daiktus Lietuvoje. Tokia schema apsaugo abi puses. Esu matęs atvejų, kai žmonės sumokėjo 100 proc. iš karto, o tą savaitę firmai bankas užšaldė sąskaitas ir vairuotojas užstrigo prie Karaliaučiaus. Todėl avansas yra geras rodiklis, kad įmonė tikrai vežia, o ne tik svajoja.

Ar kainoje įskaičiuota draudimas ir ką jis apima?

Bazinė kaina dažniausiai apima CMR draudimą, kuris yra apribotas (paprastai apie 10 eurų už kg, bet tai gali skirtis). Jeigu vežate brangų pianiną ar vaizduoklius, reikia pasakyti apie tai iš anksto ir papildomai juos apdrausti. Kartais žmonės manyje, kad „viskas yra apdrausta“, bet kai dėžė su kompiuteriais nukrenta nuo krovininės galo, pasirodo, kad standartinis draudimas padengia tik nedidelę dalį realios vertės.

Kelionės eiga, dokumentai ir tai, ką reikia žinoti kelyje

Maršutas iš Olandijos nėra tiesi linija. Ten yra Vokietija, Lenkija, o jeigu eina per Kaliningradą, tai ten visiškai kita istoria su vizais. Dažniausiai važiuojame per Vokietiją, kurioje yra griežti greičio apribojimai sunkvežimiams ir brangūs keliai. Vairuotojui reikia poilsio, todėl net ir tiesiausias kelias užtrunka maždaug 2–3 dienas. Būna, kad klientas skambina po 24 valandų ir klausia, kur jo daiktai. Reikia suprasti – mes ne Formulė-1, o sunkvežimis, kuris gali važiuoti tik 90 km/h.

Kiek laiko tikėtis krovinio atvykimo į Lietuvą?

Dauguma įmonių sako „3–4 dienos“, o aš sakau: „nueikite prie kalendoriaus ir pridėkite vieną dieną be poilsiui“. Jeigu vyksta dalinis reisas, reikia laukti, kol fura užsipils keliais krovinais iš skirtingų Olandijos miestų – tai gali užtrukti dar dieną-dvi. Vieną kartą turėjau atvejį, kai vairuotojas laukė, kol vienas klientas paruoš dėžę, o tai užtruko dvi dienas, viską atidėlioja.

Ar reikia rūpintis kokiomis nors leidimais ar dokumentais?

Jei pervežate asmeninius daiktus, kuriais naudojotės mažiau nei 6 mėnesius, tai laikoma „perkraustymu“ ir muitinės procedūros paprastesnės. Reikės sąrašo (inventoriaus), kurį galite užpildyti net lietuviškai. Jeigu daiktai nauji, su etiketėmis, tai jau gali būti traktuojama kaip prekyba, ir tada reikės SAD dokumento bei mokėti PVM. Nepamirškite, kad ginklai, vaistai ar gyvūnai turi savo specifinius reikalavimus.

Kas dėl alkoholio ir cigaretės pervežimo? Ar tai legalu?

Čia yra pilka zona. Asmeniniam naudojimui galima vežti tam tikrą kiekį (paprastai 90 ltr. vyno, 110 ltr. alaus, 10 ltr. stipriųjų gėrimų), bet jeigu matam 200 kartonų cigaretę, tai daugiau nebeasmeninis poreikis. Muitinės tarnyba Lietuvoje ir Vokietijoje turi labai gerus „noses“ ir dažnai sustabdo būtent tokius automobilius. Geriau deklaruoti ir sumokėti mokesčius, nei prarasti visą krovinį ir gauti baudą.

Kas vyksta, jeigu fura sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Esu matęs, kaip lūžta pavarų dėžė Vokietijos autobane arba pradeda pūsti padangos. Ką darome? Skambinam techninei pagalbai. Jeigu krovinys skubus, bandoma perkrauti į kitą fura, bet tai brangu. Dažniausiai klientui tiesiog reikia kantriai laukti. Profesionalios įmonės visada turi savo pagalbos tarnybą arba draudžia šias rizikas, tad jums nereikia išsižioti.

Techninės pusės: baldai, dviračiai ir specialieji daiktai

Olandai labai mėgsta dviračius – ir tai ne paprasti dviračiai, o olandiški su gėlėmis krepšyje arba elektriniai, sveriantys 30 kg. Pervežti tokius daiktus reikalauja specialių stovų ar tvirtinimo juostų. Taip pat dažnai tenka vežti sofas, kurie netilpa į standartinę liftą, todėl tenka naudotis keltuvais pro langus. Čia patirtis vaidina didžiaulį vaidmenį, nes jaunesni vairuotojai gali tiesiog įstrigti su per dideliu baldu.

Ar saugu vežti brangius baldus ir elektroniką?

Viskas priklauso nuo pakavimo. Mes visada rekomenduojame naudoti „antivirusines“ dėžes (stiprias, daugiasluoksnes dėžes). Jeigu patys supakuojate senomis „Lietuvos pašto“ dėžėmis, nebesikaltėkite vairuotojui, jeigu dėžė susilygina. Krovinių apsaugos priemonės, kaip putos, burbuliukai, ortopedinės užpildai – tai ne prabanga, o būtinybė, kai kalbame apie tūkstančius kilometrų kelią.

Ar vežate neįprastus daiktus, pvz., pianinus ar safus?

Taip, darome tai, bet tai neįeina į standartinį kainos sąrašą. Pianinas reikalauja ne tik fizinės jėgos, bet ir specialios technikos (keltuvų), o safas – ypatingo tvirtinimo, kad jis nepradžiūvėtų ir nejudėtų. Vieną kartą vežėme safą iš Briuselio per Olandiją, ir svoris buvo toks didelis, kad furos važiuoklė nusileido penkis centimetrus. Tokioms užduotims reikia tikrai patyrusių komandų.

Kaip elgiamės su dviračiais ir sodu technika?

Dviračiai dažniausiai nuimami ratais (jeigu galima), apvyniojami burbuliukine plėvele ir uždedamos vienos ant kitų. Sodo technika, kaip trimeriai ar žoliapjovės, turi būti išleistos degalai (bent dalį), nes degalų pervežimas yra pavojinga dėl ugnies grėsmės. Taip pat reikia nuimti ašmenis, kad jie neperpjautų nieko per važiavimą.

Kas dėl pakavimo – ar jūs tai darote ar aš turiu pats?

Esame lankstūs. Galime atvykti su dėžėmis ir plėvele, padėti jums susirūpinti savo daiktais, o po to viską užkrauti. Tai vadinama „pakavimo paslauga“. Ji kainuoja, bet sutaupo daug nervų. Ypač tada, kai reikia išardyti spintą – jeigu to nepadarote tinkamai, ji gali neišlaikyti viršaus svorio ir suirti pirmame posūkyje.

Organizaciniai klausimai ir vairuotojo darbas

Dauguma klientų nemato to, kas vyksta „už scenos“. Jie mato tik fura prie kiemo vartų. Tačiau tam, kad vairuotojas atsirastų ten laiku, reikia užtikrinti, kad jis turi poilsio valandas, kad jis turi teisingus vairuotojo pažymėjimus (talonus) ir kad fura yra techniškai tvarkinga. Be to, reikia suderinti iškrovą Lietuvoje – ar kiemas didelis, ar gali važiuoti 40 tonų sunkvežimis, ar ten pravažiuoja „žaliasis viesulas“.

Ar jūsų vairuotojai padės iškrauti daiktus į butą?

Taip, tai mūsų darbas, tačiau turime žinoti apie tai iš anksto. Jeigu butas penktame auke be lifto, reikia planuoti dvi ar tris personas, o ne vieną. Kartais klientai sako: „o, tai vos keletas dėžių“, o atvyksta ir pasirodo, kad tai dvidešimt 30 kg svorio dėžių su knygomis. Vienam vairuotojui tokis darbas gali būti neįmanomas be sveikatos praradimo.