Iš Olandijos į Lietuvą – daiktų pervežimas greitai: kas vyksta užkulisiuose ir ką privalai žinoti

Dirbu šioje srityje beveik dvi dešimtis metų ir galiu pasakyti viena – logistika niekada nesleep'ia, o klientai visada nori to paties: pigiai, greitai ir, svarbiausia, kad krovinys atvyktų sveikas. Kasdien gaunu šimtus skambučių, kai žmonės sako: „Reikia iš Olandijos į Lietuvą daiktų pervežimo greitai, nes nebegaliu laukti“. Suprantu tą emociją, ypač kai perkate naujus baldus iš „IKEPA“ arba vežate asmeninius daiktus iš namų, kuriuos palikote Olandijoje. Bet čia ne taip paprasta kaip pasakyti „bėk“. Eikime glaudžiau pažiūrėkime, kaip tai veikia iš vidaus, be jokio pardavimų šlamšto, o grynai kaip vairuotojas ir logistikos specialistas į tai žiūri.

Kiekvienas rytas prasideda nuo to paties – planavimo. Olandija yra viena tankiausiai apgyvendintų šalių Europoje, ten visur statybų aikštelės, uostai, o keliai, ypatingai aplink Roterdamą ir Amsterdamą, yra permesti sunkvežimiais. Kai liepiame iš Olandijos į Lietuvą – daiktų pervežimas greitai, mes tikrai neturime omenyje, kad vairuotojas sužings ant dujoų. Tai reiškia, kad jis turi optimaliai suplanuoti maršrutą, išvengti spūsčių Vokietijoje (kurios, pasakysiu, yra košmaras, ypatingai ties Duisburgu) ir sklandžiai prasukti muitinę Lenkijoje. Dažnai žmonės galvoja, kad tai tiesiog „važiuoja ir veža“, bet tikrumas yra toks, kad šis procesas turi tūkstančius detalių. Nuo to, kaip tvarkingai užrašytas CMR kontraktas, iki to, ar krovinys gerai užfiksuotas puspriekabėje. Jei kas nors negerai – prasideda vėlavimai, o juos aš ir jūs nenorite.

Šiandien Olandija yra vienas pagrindinių prekybos centrų, ir ne veltui lietuviai ten daug važinėja pirkti ar dirbti. Pervežimų srautas yra milžiniškas. Bet kaip pasirinkti tinkamą būdą? Ką daryti, jei daiktų mažai, o ne pilna fura? Ar verta taupyti ant draudimo? Apie visus šiuos dalykus kalbėsime toliau, nešiodami praktines antpetes, o ne mokslus straipsnius. Juk svarbiausia yra tai, kad jūsų siunta pasiektų adresą laiku, o aš čia, kad tai padėti suprasti ir įgyvendinti.

Kas daro kainą ir kiek laiko tikrai užtrunka kelionė

Čia yra ta vieta, kur visada kyla daugiausia nesutarimų. Klientas sako: „Važinėjau su žmona prieš metus nuvažiavome per 18 valandų“. Taip, bet tu važinėjai asmeniniu automobiliu, galėjai sustoti dėl kavos, kai norėjai, ir nevežei 24 tonų krovinių. Sunkvežimio režimas visai kitoks. Čia taisomi poilsio laikai, tachografai, techninės apžiūros. Todėl, kai kalbame apie greitą pervežimą, turime omenyje standartinį terminą, kuris, esant geroms sąlygoms, yra 2–3 darbo dienos. Jei pasisekia ir vairuotojas išvažiuoja anksti ryte, gali atvykti ir antrą dieną, bet tai daugiau laimės nei taisyklės reikalas. Kaina susiformuoja ne tik pagal distanciją, bet ir pagal tai, kiek kuro kaina šiuo metu degalinėse. O mums, keliuose, tai kasdienis galvos skausmas.

Ar brangu yra krovinių pervežimas iš Olandijos į Lietuvą?

Visiškai nebrangu, jei lyginsite su kuo nors kitu, bet tikrai ne tas pats, kas nusipirkti duonos duonę. Kaina svyruoja priklausomai nuo to, kiek vietos jūsų daiktai užima puspriekabėje. Jei tai tiesiog kelios dėžės, tai galima rasti pigiau – dalinio krovinio (LT/L) principu. Bet jei pervežate visas butų baldus iš Hagos ar Eindhoveno, reikės atskiro sunkvežimio. Tada kaina bus aukštesnė, bet jūs gausite garantiją, kad niekas kitas nenuvažiuos pas jūsų krovinius. Taip pat į kainą įeina ir draudimas, ir muitinės išlaidos, ir vairuotojo atlyginimas. Verta prisiminti, kad pigiausias pasiūlymas dažnai baigiasi didžiausia skausmu – sugadintais daiktais ir neatsakingais vežėjais.

Kelias dienas reikės laukti? Aš skubu labai.

Jeigu skubate, turiu sakyties tiesą – nespėsite vakare užsakyti ir tikėtis, kad ryte jau bus čia. Logistika nėra taksi. Greičiausias variantas yra tuojatinis pervežimas (ekspresinis), kai vairuotojas važiuoja tiesiai prie jūsų ir atgal, be jokio kitų krovinių paėmimo. Tai kainuoja brangiau, bet tada galime kalbėti apie 1–2 dienas įskaitant pakrovimą. Standartinis variantas, kai mes surenkame krovinius iš keleto klientų, trunka apie 3 dienas. Taip, būna atvejų, kai dėl techninių gedimų ar eismo įvykių A1 autostradoje Vokietijoje pavėluojame, bet stengiamės informuoti iš karto. Geriausia – skambinkite iš anksto, tada galimsime dėti jūsų siuntą į artėjantį reisas.

Ką daryti, jei daiktų nėra daug, tik kelios dėžės?

Nebijokite, mes nekalbame tik apie pilnas furas. Maži siuntiniai yra mūsų kasdienybė. Juos galima vežti daliniu krovininiu būdu – t.y. vairuotojas paima kitų klientų siuntas ir važiuoja maršrutu Olandija-Lietuva. Jūsų dėžės keliauja kartu su kitais daiktais, todėl kaina yra mažesnė. Svarbiausia tuomet – gerai užpakuoti dėžę, kad ji neišsirinktų kelionės metu. Matęs esu viską: nuo plytelių, kurios buvo tiesiog mėtos į bagažinę be uždengimo, iki subtiliai supakuotų porceliano rinkinių. Atsakingumas prasideda nuo jūsų pakavimo, baigiasi mūsų vairuotojo atsargiu važiavimu.

Ar galima užsakyti vežimą iš mažesnių miestelių, o ne iš didžiųjų?

Žinoma, nors Olandijoje viskas yra arti. Mes išvykstame ir iš šiaurės (Groningenas), ir iš pietų (Mastrichtas), netgi iš tokių vietų kaip Tilburgas ar Breda. Tiesa, kai užsakymas ateina iš labai atokios vietovės, reikia įskaičiuoti, kad vairuotojui reikės papildomo laiko, kad pasiektų vietą ir grįžtų į pagrindinį autostradą. Bet Olandijos keliai, kaip ir Lietuvoje, yra puikūs, tai ten nėra didelių problemų patekti. Kartais tik didmiesčių centruose, kaip Amsterdame, tenka laukti leidimo įvažiuoti į tam tikras zonas („low emission zones“), bet mums su tuo dirbti kasdien įprasta.

Dokumentai, muitinė ir rizikos: kas nutinka, jei kažkas ne taip?

Čia prasideda „juodasis scenarijus“, apie kurį niekas nenori kalbėti, bet aš privalau. Esame ES erdvėje, tai dažnai galvojate: „Kokie muitai? Kas čia sudėtinga?“ Taip, muitinių kontrolė tarp šalių nėra tokia griežta kaip su Didžiąja Britanija ar Šveicarija, bet dokumentai turi būti tvarkingi. Vairuotojas turi turėti CMR važtaraštį, kuris yra pagrindinis įrodymas, kad jis pasiėmė ką turėjo. Jei jūs pervežate naujus daiktus, reikės PVM mokėjimo dokumentų arba sąskaitų, o jei tai naudoti asmeniniai daiktai – gynybos deklaracija. Be to, yra draudimas. Dažnai klientai sako: „Nereikia draudimo, aš pasidėsiu į gerą vietą“. Aš jums sakau: nespėsite sužiūrėti, kaip vairuotoją priverčia staigiai stabdyti kažkas priešais. Ir tada tas 50 eurų, kūno už draudimą, atsiperka.

Ar reikia rūpintis kokiu nors specialiu draudimu?

Galiu pasakyti trumpai: taip, be jokio abejojo. Standartinis krovinių draudimas, kurį turi logistikos kompanija, paprastai dengia žalą tik iki tam tikros sumos (dažnai tai apie 10 EUR už kg), o tai gali būti per mažai, jei vežate brangią elektroniką ar vintage baldus. Galite papildomai apsidrausti visą siuntos vertę. Aš turiu atvejų, kai vairuotojas, vengiant elnio, suko vairą ir ant viršaus nukrito dviračias – be draudimo tas klientas būtų praręsis viską. Nebijokite klausti apie draudimo sąlygas, tai jūsų teisė ir saugumas.

Ką daryti, jei užsienio muitinė sustabdo mūsų siuntą?

Nors Olandija ir Lietu yra ES, kartais vyksta tikrinimai, ypatingai jei krovinys atroda įtartai arba yra deklaruojamas kaip asmeniniai daiktai, o iš tikrųjų tai prekybinė partija. Jei traukinyje arba plene užkliūnama, reikės pateikti visus pirkinių čekius, deklaracijas. Jei jų nėra, gali tekti mokėti muito mokesčius ar baudas. Vieną kartą teko gelbėti klientą, kuris bandė įvežti viršytą alkoholio kiekį „dovanoms draugams“ – tai baigėsi ilgu pokalbiu su muitininkais ir piniginėmis nuostoliais. Geriau būti sąžiningas ir deklaruoti viską, kaip yra.

Kaip vyksta paieška, jei vairuotojas nebeatsako į telefoną?

Tai kiekvieno kliento košmaras. Pasakyčiau, kad su profesionaliomis kompanijomis tai nutyka retai, bet esame žmonės, ne robotai. Jei vairuotojas „užmigęs“ arba neturi ryšio (vyksta įtūžio zonoje Vokietijoje), mes turime GPS stebėjimo sistemas. Matome, kur fura stovi, kiek juda. Jei matome, kad ji nejuda valandas, skambiname paties vairuotojui, o jei neatsako – įmonės vadovybei arba policijai. Jums nereikia panikuoti, tiesiog susisiekite su mūsų dispečeriu – mes jau žinome, kas vyksta, arba imsimės tai išsiaiškinti.

Ar galiu sekti savo siuntos judėjimą realiu laiku?

Senuose laikuose tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo, kai jis jau beveik atvažiuoja. Dabar viskas kitokia. Kai atliekamas iš Olandijos į Lietuvą – daiktų pervežimas greitai, jums suteikiame sekimo numerį arba nuorodą. Galite žiūrėti, kur jūsų dėžės šiuo metu yra. Tai suteikia ramybės, ypač kai vežate brangius daiktus. Matote, kai fura kerta sieną su Lenkija, kai sustoja pietų pertraukai. Tai ne jokia magija, o GPS technologijos, kurios mums padeda tiksliai valdyti laiką.

Pakavimas, krovimas ir „žmogiškas factor'as“: ką reikia žinoti, kad daiktai neatsirastų „susuktų“

Galiausiai, viskas nulemia kaip jūs pasiruošę. Esu matęs, kaip žmonės puikiai užsisako pervežimą, o paskui pradeda pyktis, kad atvyko suėdusios spintelės. Kodėl? Nes nebuvo užfiksuotos. Kėdės negali stovėti viena ant kitos be apsauginių tarpinių. Tarkime tiesiog – vairuotojas yra atsakingas už vairavimą, bet jis nėra staklininkas, kuris jums surems daiktus į puspriekabę kaip lego kaladėles, jei jūs patys nepasirūpinote pakavimu. Mes dažnai galime pasiūlyti pakavimo paslaugas Olandijos pusėje – mūsų partneriai ten yra. Tai gali kainuoti papildomai, bet sutaupyti nervų ir pinigų remontui.

Turiu daug mažų daiktų, kaip juos surengti, kad niekas dingtų?

Geriausias būdas – dėžės. Ne maišai, ne krepšiai, o standžios dėžės. Kiekviena dėžė turi būti pažymėta numeriu arba jūsų vardu. Kai vairuotojas pakrauna, jis užrašo kiek dėžių ima. Jei atvyksta 10, o iškrauna 9, tuomet aišku, kažkur dingo viena. Jei tai tik krūvos mažų daiktų be konteinerių, tikimybė, kad kažkas nuslydžia į kampą ir dingsta, yra labai didelė. Mažus daiktus, tokius kaip indai, knygos, drabužiai, visada reikia sudėti į dėžes ir uždaryti lipnia juosta. Paprasta taisyklė, bet gyvybiškai svarbi.

Ar reikia patiems išvežti daiktus į furotą arba aš juos palieku namuose?

Čia priklauso nuo jūsų galimybių ir biudžeto. Jei galite išvežti į sandėlį Olandijoje (pvz., Roterdame ar netoliese esančiame mūsų terminalo), tai bus pigiau. Vairuotojas tiesiog užsuka, pakrauna ir važiuoja. Bet jei reikia, kad jis atvyktų prie jūsų namų durų, pakrautų baldus iš buto trečiajame aukšte (be lifto), tai jau yra „kelias su krovėjais“ (pianavimas). Tai kainuoja daugiau, reikia įvertinti, kiek valandų užtruks. Aš visada patariu – jei turite galimybę, susiraskite draugą su furgonu, nukelkite daiktus artiau prie išvykimo vietos, tai sumažins išlaidas.

Kas nutinka, jei pakenčia daiktai kurioje nors vietoje?

Jei įvyko žala, pirmiausia – nekelkite panikos. CMR važtaraštyje yra speciali vieta pastaboms. Viskas turi būti užfiksuota dar vairuotojui esant vietoje, prieš jį išvažiuojant. Parašykite: „Spintelės kampas įtrintas“, „Kėdės kojos sulūžusios“.