Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Ieškau patikimo partnerio kroviniams iš Olandijos: Vadovas, kuris nusausins jūsų galvą
Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų ir, pasidžiaugiu, galiu pasakyti, kad mažai kas mane gali nustebinti. Tačiau kasdien susiduriu su ta pačia problema – žmonės, kurie tiesiog šaukia „Ieškau patikimo partnerio kroviniams iš Olandijos“, po to patiria didžiulį nuovargį susidūrę su realybe. Olandija (arba Nyderlandai) yra logistikos širdis, čia viskas veikia kaip laikrodis, bet tik jei žinai, ką darai. Jei nežinai, tai tas laikrodis gali tau smogti į veidą pristatymo vėlavimais ar dingusiais siuntomis.
Per šiuos metus mačiau viską: nuo gėlių, kurios išvydo per karštą važiavimą per Vokietiją, iki prabangių mašinų detalių, kurios gulėjo kažkurioje uodegoje netoli Roterdamo. Pagrindinis dalykas, kurį turi suprasti, yra tas, kad pigiausias pasiūlymas dažniausiai būna brangiausiai parduodamas klaida. Kai sakote, kad ieškote patikimo partnerio kroviniams iš Olandijos, jūs iš tikrųjų ieškote ramybės, o ne tik mažesnės sąskaitos. Šiame straipsnyje nekalbėsiu apie sausas teorijas, kalbėsiu apie tai, kas vyksta kelyje, kurio matote tik paskutinį etapą.
Noriu pasidalinti tuo, ką sukaupiau, kad jums nereikėtų mokėti savo klaidų „mokesčio“. Nesvarbu, ar gabenate pilną sunkvežimį (FTL), ar tik dvi paletes iš mažojo sandėlio prie Eindhoveno, taisyklės panašios, bet smulkmenos skiriasi. Pasiruoškime, nes nuo šiol jūsų požiūris į logistiką pasikeis.
Kainos ir pinigai – ką tiksliai mokate?
Kiek vidutiniškai kainuoja gabenti krovinius iš Olandijos į Lietuvą?
Nėra vienos kainos, nes pervežimas kietųjų detalių skiriasi nuo šaldytų produktų, tačiau galiu orientuoti. Jei kalbame apie dalinį krovinį (LTL), tai dažniausiai svyruoja nuo 120 iki 250 eurų už paletę, priklausomai nuo to, ar reikia „pako“ paslaugų, ar tik standartinio pervežimo. Pilnas sunkvežimis šiuo metu, atsižvelgiant ij degalų kainas ir vairuotojų trūkumą, kainuoja nuo 1800 iki 2400 eurų vienam kelioniui į vieną pusę. Žinoma, jei krovinys yra ypatingai lengvas arba labai erdvus (pvz., medžiagos izoliacijai), kaina gali šokti viršų, nes reikia mokėti už vietą, ne už svorį.
Kodėl kaina nukrenta, kai sakau, kad skubu?
Tai vienas dažniausių apgaulingų įspūdžių. Skubos režimas „Express“ arba „Direct“ iš tikrųjų kainuoja brangiau, nes reikia ištraukti vairuotoją iš poilsio, organizuoti specialų reisą arba naudoti mažesnę transporto priemonę (vienas vairuotojas be keitimo). Jei brokerius siūlo kainą, kurios beveik perpus mažesnė nei rinkos, ir sako, kad atveš skubiai, tai tikriausiai jis tiesiob mėgina užpildyti savo sunkvežimį, kuris važiuos ir taip, bet tu gali laukti 3-4 dienas. Skubumas reiškia papildomą riziką ir organizacinį darbą, o ne mažesnę kainą.
Ar verta laukti „pildomo krovinio“ (kombinuoto pervežimo)?
Kartais verta, kartais ne, viskas priklauso nuo tavo sandėlių galimybių ir kliento kantrybės. Jei turi laiko ir gali palaukti savaitę-dvi, kol tarpininkas surinks pilną sunkvežimį (paprastai 33 europaletes), kaina gali būti iki 40 proc. mažesnė. Tačiau rizikuoji, nes tavo prekės gali būti pakraunos paskutinės ir iškraunamos pirmos, kas užtruks daugiau laiko terminaluose. Olandijoje yra daug konsolidacinių sandėlių (pvz., Venlo regione), kurie dirba labai greitai, bet jei krovinys pataiko į blogą „grupę“, gali prarasti terminus.
Pasitikėjimas ir rizikos – kaip nesudeginti
Ar saugu perduoti krovinius vairuotojui, kurį radau portale?
Esu matęs, kaip žmonės ieškoja pigiausio varianto „Freight“ tipo portaluose ir paskui verka, kai vairuotojas dingsta su kroviniu Belgijos padangėse. Saugumas yra tiesiogiai susijęs ne su vairuotoju kaip asmeniu, o su įmone, kuri jį uždėjo į ratus. Patikrink, ar įmonė turi galiojantį transporto licenciją, kokią jos apimtį (turi būti ne vienas šrotas), ar turi draudimą (CMR draudimas yra privalomas, bet daugelis jo neturi arba jis tik simbolinis). Nenaudok paieškos „Ieškau patikimo partnerio kroviniams iš Olandijos“ be išankstinio įmonės patikrinimo „Creditreform“ ar panašiuose duomenų šaltiniuose.
Kaip sužinoti, ar įmonė tikrai egzistuoja ir nebebankrutavo?
Tai atrodo banalu, bet dažnai užmirštame. Nereikia tikėti gražiai sukurtai svetainei, paimk įmonės kodą ir įvesk jį į Olandijos verslo paieškos sistemą (KvK – Kamer van Koophandel). Ten matysi, kada įmonė įkurta, ar ji nebankrutavusi ir ką ji veikia. Be to, pažiūrėk jų „Google Maps“ nuotraukas – ar tikrai ten yra jų būstinė arba sandėlis, ar tai tik keletas konteinerių pievoje? Jei ieškote patikimo partnerio kroviniams iš Olandijos, šis žingsnis yra būtinas, kad išvengtumėte „firminių“ sukčių, kurie pasirodo ir išnyksta per mėnesį.
Kas bus, jei prekės atkeliaus su defektu – kas atsakingas?
Čia visada kyla didžiausių ginčų. Pagal tarptautinius susitarimus (CMR konvencija), vežėjas atsakingas už žalą nuo to momento, kai paėmė krovinią, iki jo atidavimo. Tačiau realybėje, jei pakuotė buvo pažeista jį iškeliant iš Olandijos sandėlio, o vairuotojas to nepastebėjo ir neparašė pastabos į važtaraštį, bus sunku įrodyti tiekėjo kaltę. Visada prašykite vairuotojo užfiksuoti bet kokius pažeidimus kraunant ir paimkite nuotraukas – tai jūsų draudimas prieš blogai išmokytus ekspeditorius.
Techniniai niuansai ir laikas
Kiek laiko užtruks, kol prekės iš Roterdamo atkeliaus į mano sandėlį?
Teoriškai vairuotojui reikia apie 18–20 valandų nuvažiuoti nuo Roterdamo iki Vilniaus be poilsio pertraukų, tačiau realiai tai užtrunka apie 24–30 valandų su pakuotėmis. Tačiau nepamirškite, kad dažniausiai krovinys nėra paruoštas iš karto – Olandai yra labai disciplinuoti, jie laikosi terminų „Time Windows“, tad jei vairuotojas pavėluja 15 minučių, gali tekti laukti iki kitos dienos. Jei sakote „Ieškau patikimo partnerio kroviniams iš Olandijos“, turite suprasti, kad 90 proc. laiko prarandama ne važiuojant, o laukiant uoste, prie muitinės arba sandėliuose.
Ką reiškia „konsolidacija“ ir kodėl Olandoj tai taip populiari?
Konsolidacija yra procesas, kai į vieną sunkvežimį surenkama smulkių krovinių iš įvairių siuntėjų, kad jie važiuotų į vieną šalį ar regioną. Olandijoje tai yra milžiniškas verslas, nes čia yra pagrindiniai Europos uostai. Dauguma mažųjų Lietuvos importuotojų naudojasi šia paslauga, nes užsakyti atskirą sunkvežimį už 2 tūkst. eurų dėl 500 eurų vertės prekių beprotiška. Būkite pasiruošę, kad jūsų krovinys gali nukeliauti į tarpinį sandėlį (pvz., netoli Tilburgo), kur jis bus persortuotas, tai gali pridėti papildomos dienos prie pristatymo laiko.
Kodėl vairuotojai nenori važiuoti į mažus kaimus Lietuvoje?
Tai paprasta fizikos ir ekonomikos sąmonė. Didelis sunkvežimis su 13,6 metro puspriekabe negali važiuoti į kaimą, kur yra siauri arba prasto dangos keliai, be to, jam tenka sugrįžti tuščias. Jei jūsų adresas yra „miške“, ekspeditorius tikrai bandys jums parduoti papildomą paslaugą – iškrovimą paskutiniame mieste (pavyzdžiui, Kaune ar Vilniuje) ir pristatymą mažesniu transportu. Tai ne jų tinginys, o techninės galimybės ir pinigų klausimas, negi jis važiuos tuščias 100 km atgal nemokamai?
Ar reikia mums rūpintis EX1 dokumentais, ar tai partnerio darbas?
Jei esate registruota įmonė ir importuojate prekes iš Europos Sąjungos (ES), tai formaliai tai nėra importas, todėl EX1 dokumentų nereikia – tai yra vidinė ES prekyba. Tačiau jei prekės ateina iš trečiosios šalies (pvz., iš Azijos) per Olandijos uostą, tai čia reikalingas T1 arba T1 tranzitas. Tikrasis partneris kroviniams iš Olandijos visada pasirūpins šiuo dokumentu prieš išveždamas krovinius iš uosto, jei sutartyje nurodyta „DDU“ arba „DAP“ sąlygos. Negerai, jei reikia jums pačiam bėgioti po muitinę ieškant taršų.
Išvada
Apibendrinant visą šią triukšmingą patirtį, turiu pasakyti vieną: rasti patikimą partnerį yra ne klausimas, kurį išsprendžiate vieną kartą. Tai nuolatinis procesas. Rinka keičiasi, kainos šoka, o vairuotojai keičiasi greičiau nei oras. Kai sakote „Ieškau patikimo partnerio kroviniams iš Olandijos“, ieškokite ne to, kas pasako, ką norite išgirsti (pigu ir greitai), o to, kas atvirai pasako, kokią riziką imasi ir kaip ją valdo.
Gera logistika nematoma, kai viskas vyksta sklandžiai, jus net nepagalvojate apie mus. Tačiau kai kažkas ne taip, tada suprantate, kad tas 50 eurų, kuriuos sutaupėte pasirenkant neaiškų pervežėją, kainavo šimtus nervų ir prarastą klientą. Naudokitės sveiku protu, tikrinkite dokumentus, nebijokite klausti „kvailų“ klausimų apie draudimą ir maršrutus. Geriau klausti iš anksto, nei skambinti pagalbai naktį, kai vairuotojas užstrigo Vokietijos autobane su sugedusiu sunkvežimi. Tikiuosi, šie patarimai padės jums išvengti tų klaidų, kurias aš mačiau daugybę kartų savo karjeroje. Sėkmės kelyje ir saugių vežimų!