Gyvenamojo būsto perkėlimas iš Olandijos į Lietuvą: kas tikrai svarbu žinoti

Sveiki, draugai. Štai jau virš dvidešimt metų varstau ratus po Europą, ir galiu pasakyti viena – gyvenamojo būsto perkėlimas iš Olandijos į Lietuvą visada yra ypatingas iššūkis, ne tik logistinis, bet ir emocinis. Per šiuos dešimtmetis mačiau viską: nuo tų, kurie vežia tik vieną krepšį ir šunį, iki milžiniškų vilų iš Amsterdamo priemiesčių, kurias reikėjo išmontuoti ir vėl surinkti Kaune. Olandija yra ypatinga šalis – čia dauguma gyvena namuose su daug daiktų, o kai priima sprendimą grįžti, viską reikia suplanuoti iki smulkiausio detalo, kad nebūtų nemalonios staigmenos prie Lietuvos sienos.

Kai pradedate galvoti apie grįžtamąjį kelionę, pirmiausia kyla šimtas klausimų. Kiek tai kainuos? Ar mano sofa tilps į sunkvežimį? Ką daryti su dviračiais, kurių čia turi kiekvienas? Esu čia, kad padėčiau išsiaiškinti šią painiavą. Ne rašytiniais instrukcijomis, o kaip vairuotojas, kuris tūkstančius kartų važiavo maršrutu E30 per Vokietiją ir Lenkiją. Žinoma, kainos gali šoktelėti priklausomai nuo degalų, o oras gali sugadinti planus, bet pagrindiniai dalykai išlieka tie patys. Pasakysiu tiesiog – jei viską suplanuosite tinkamai, gyvenamojo būsto perkėlimas iš Olandijos į Lietuvą neturi būti košmaras, o gali tapti sklandžiu procesu į naują gyvenimo etapą.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus ir, tikiuosi, padėsiu jums išvengti tų klaidų, kurių padariau dauguma klientų prieš tai susisiekdami su manimi per vėlai. Sėskite patogiau, mes važiuojame.

Pinigai, terminai ir biurokratinės smulkmenos

Kiek apytiksliai kainuoja perkėlimas iš Olandijos, tarkime, iš Roterdamo zonos?

Visada sakau klientams, kad be matavimų tai lyg spėlioti iš kamuolio. Jei turite standartinį dviejų kambarių buto turinį, tai svėris apie 15-20 kubinių metrų, o toks gyvenamojo būsto perkėlimas iš Olandijos į Lietuvą vidutiniškai kainuoja nuo 1200 iki 1800 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia įrenginėti liftą, ar ne. Turiu omenyje, kad jei gyvenate kažkur pietuose, prie Maastrichto, atvažiuoti brangiau dėl didesnio atstumo, nei iš šiaurės, iš Groningeno. Taip pat, jei planuojate važiuoti žiemos sezoną, kai yra šaltukai, kaina gali šiek tiek kilti dėl specifinių reikalavimų krovinio užtikrinimui.

Ar galima kažkaip taupyti, jei aš pats viską susipakuosiu į savo dėžes?

Žinoma, galite, bet tada nedirkite mums dėl jūsų daiktų sugadinimo, jei dėžė išsilygs per pusę kelio. Matęs esu, kaip žmonės nešioja daiktus „Albert Heijn“ prekių dėžėse – jos tiesiog nepritaikytos tokioms apkrovoms, ypač kai sunkvežimis važiuoja per Vokietijos automagistralių keliones. Jei norite taupyti, geriau pasilikite pakavimo darbus, kurie nereikalauja specialios įrangos, pvz., knygų ar drabužių, o baldus ir brangų techniką patikėkite profesionalams, kurie turi specialias uždegimo ir apsaugines medžiagas.

Kiek laiko užtrunka tas kelias? Mano šefas sako, kad reikia išsimokėti iš darbo bent savaitei.

Nereikia tokios ilgos pertraukos, nebent jūs norite pailsėti Lietuvoje prieš pradedant darbus. Paprastai, kai atvykstame į jūsų namus Olandijoje, viską iškrauname per dieną, tada važiuojame per naktį, ir po 2-3 dienų jau galime pradėti iškrauninėti jūsų naujuosiuose namuose Vilniuje ar Klaipėdoje. Žinoma, jei kelias užstrigs dėl eismo įvykių ties Hanoveriu ar Varšuva, gali pavėluoti diena ar dvi, tačiau toks atvejis retas, jei oras leidžia vairuoti normaliu greičiu.

Ar jums reikia kažkurio ypatingo leidimo ar deklaracijos, kadangi aš čia gyvenau daugiau nei 5 metus?

Tai labai svarbus klausimas, nes dauguma žmonių apie tai visai pamiršta. Jei grįžtate į Lietuvą ir norite nemokamai importuoti savo asmeninius daiktus (tai yra Transfer of Residence procedūra), privalote pateikti dokumentus, įrodančius, kad gyvenote Olandijoje ne mažiau kaip 12 mėnesių. Be to, reikės užpildyti specialią importo deklaraciją Lietuvos muitinės portale, kitaip gali tekti mokėti PVM ir muito mokesčius už visą turtą, o tai gali būti labai skaudu.

Fizinis perkėlimo procesas ir praktiniai patarimai

Ar galima vežti maisto produktus, tarkime, aš turiu daug alyvuogių aliejaus ir vyno?

Maisto produktus vežti galima, bet čia yra vienas didelis „bet“. Muitinės taisyklės griežtos – jei turite didelį kiekį mėsos, pieno produktų ar alkoholio, jie gali būti konfiskuoti arba apmokestinti aukštais mokesčiais. Vyną buteliukuose galima vežti kaip asmeninį daiktą, jei kiekis nepviršija tam tikros normos (paprastai kalbama apie 90 litrų, bet geriau pasitikslinti), o tas tūkstantis alyvuogių aliejaus buteliukų, kurį nusipirkote išparduotuve, gali būti įvertintas kaip komercinis krovinys.

Kaip elgiatės su daiktais, kurie tiesiog neįeina į liftą ar laiptus? Aš gyvenenu 4 aukšte be lifto.

Tuomet prasideda tikras manevras. Turime specialias įrangas – keltuvus, kuriais galima pakelti baldus pro langą arba balkoną, jei lifto nėra arba jis per mažas. Pats mačiau, kaip mes nešėme sofos pro trečio aukšto langą Amsterdame, nes laiptinėje buvo įrengta dviračių laikymo vieta, kuri neleido įvežti nieko didelio. Tai kainuoja papildomai, bet kartais yra vienintelis būdas nuplėšti tą didelę sekciją, kurią nusipirkote prieš dešimt metų.

Ar saugu vežti tokius daiktus kaip pianinas ar brangūs paveikslai?

Pianinas ar kiti smulkaus baldai yra mūsų kasdieninis darbas, bet jie reikalauja ypatingo dėmesio. Pianiną neįmanoma tiesiog užmesti ant peties – jis reikalauja specialių juostų, kranų, o kartais net ir atskirų pervežimo priemonių. Brangų paveikslą ar paveikslų kolekciją visada rekomenduoju apdrausti, nes net ir mažiausias smūgis, jei sunkvežimis staigiai stabdo, gali sugadinti rėmą, o tada vertė krenta drastiškai.

Ką daryti su dviračiais? Olandijoje kiekvienas turi po porą jų.

Dviračiai – tai mūsų kasdienybė, kai dirbame su Olandija. Juos galima vežti kaip papildomą krovinį, tiek išmontuotus, tiek ir sumontuotus, tačiau geriau juos išmontuoti, kad neužimtų per daug vietos ir nebūtų apgadinti per važiavimą. Jei turite brangų elektrinį dviratį, būtinai nurodykite mums jo baterijos tipą, nes yra griežtų taisyklių dėl ličio jonų baterijų gabenimo orlaiviais (jei ką nors vežite oru), tačiau keliame sunkvežimiu tai dažniausiai neproblema.

Kas nutinka, jei pasikeičia planai ir aš negaliu išvykti nurodytu laiku?

Tuomet mes tiesiog judame į kitą užsakymą, nes mūsų sunkvežimiai negali stovėti vietoje – tai mums kainuoja pinigus. Jei pranešate apie planų keitimą bent savaitę iki išvykimo, mes paprastai galime perkelti jūsų datą be didelių baudų, tačiau jei apie tai sakote paskutinę minutę, kai vairuotojas jau važiuoja link jūsų namų Roterdame, teks mokėti pradinį įnašą už prarastą laiką. Geriau susitarti iš anksto ir nurodyti lankstžia datas užsakymo formoje.

Išvada

Galiausiai noriu pasakyti, kad gyvenamojo būsto perkėlimas iš Olandijos į Lietuvą nėra būtinas blogis, net jei atrodo, kad reikia suvaldyti tūkstančius dalykų vienu metu. Svarbiausia yra pasirinkti patikimus partnerius, kurie ne tik užveža daiktus iš taško A į tašką B, bet ir supranta specifiką – nuo olandiškų „straat“ (gatvių) susisiekimo sunkvežimiais iki Lietuvos kelių būklės. Naudokitės proga ir pasikalbėkite su ekspertais iš anksto, nes geras planas pusę darbo atlieka. Sėkmės kelioneje ir sveiki sugrįžę namo!