Greiti siuntinių pristatymo terminai į Olandiją ir atgal: Logistikos eksperto vadovas

Įvadas

Tarptautinė prekyba ir verslo ryšiai tarp Lietuvos ir Olandijos (Nyderlandų) šiuo metu yra intensyvesni nei bet kada anksčiau. Olandija, būdama viena svarbiausių logistikos krypčių Europoje, su savo didžiausiu konteineriniu uostu Roterdame bei išvystyta kelių infrastruktūra, yra neatsiejama Lietuvos eksportuotojų ir importuotojų grandinės dalis. Tačiau, kalbant apie krovinių pervežimus, vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų yra ne koks bus kaina, o o – kiek laiko tai užtruks? Laikas šiuolaikinėje logistikoje tai ne tik pinigai, tai galimybė užtikrinti gamybos procesų nuoseklumą ir klientų pasitenkinimą.

Dirbdamas logistikos srityje daugiau nei du dešimtmečius, esu matęs, kaip pasikeitė rinka, kaip atsirado naujos technologijos ir kaip susikomplikavo, bet kartu ir paspartėjo sienų kirtimo procedūros. Vis dėlto, pagrindiniai principai, lemiantys greitą siuntos pristatymą į Olandiją ir atgal, išlieka panašūs. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir išsamiai paaiškinsiu, ko tikėtis planuojant siuntą, kokie veiksniai įtakoja pristatymo terminus ir kaip užtikrinti, kad jūsų krovinys pasiekti adresatą kuo greičiau ir saugiau.

Svarbu suprasti, kad terminas „greitas pristatymas“ gali reikšti skirtingus dalykus skirtingiems klientams. Vienam tai yra 24 valandų pristatymas (ekspress), kitam – 3–4 dienos standartinis terminas, kuris taip pat laikomas geru rezultatu, atsižvelgiant į atstumą (apie 1600–1800 km viena kryptimi). Mes aptarsime abu scenarijus ir išnagrinėsime, kas juos skiria.

Be abejo, didelę įtaką greičiuri turi transporto rūšis. Nors galima vežti krovinius ir jūra, ir oru, šiame straipsnyje susitelksime į automobilių transportą, nes jis yra lanksčiausias ir populiariausias būdas vežti siuntinius tarp šių šalių. Geografinė padėtis lemia, kad maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją – šios šalys yra pagrindiniai tinklo mazgai, ir būtent ten dažniausiai susiduriame su iššūkiais, galinčiais uždelsti pristatymą. Tačiau su tinkama planavimo strategija ir patikimu partneryiu, šios kliūtys tarpšaliuose maršrutuose turiąti įveikiamos.

Tolesnėje tekste detalesnai aptarsime specifinius terminus, atsakysime į dažniausiai kylančius neaiškumus ir pateiksime praktinius patarimus, kaip sumažinti pristatymo laiką. Nuo dokumentų tvarkymo iki vairuotojo darbo laiko apribojimų – visi šie elementai susidėlio į vieną visumą, kurią vadiname efektyvia logistika.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek trunka standartinis siuntos pristatymas iš Lietuvos į Olandiją?

Standartinis siuntos pristatymo terminas iš Lietuvos į Olandiją automobilių transportu paprastai svyruoja nuo 2 iki 4 darbo dienų. Šis laikotarpis apima ir krovinių surinkimą (jei tai nėra pilnas krovininis vagonas – FTL), ir patį važiavimą. Jei siuntama pilna mašina krovinių (FTL), kai vairuotojas išvyksta tiesiai iš siuntėjo sandėlio ir važiuoja tiesiai į gavėją, terminas gali būti ir 24–48 valandos, atsižvelgiant į įkėlimo laiką ir vairuotojo poilsio režimus. Tačiau dažniausiai klientai renkasi dalinius krovininius (LTL), kai reikia susidėti prekes iš keleto siuntėjų vienoje mašinoje. Tokiu atveju, dėl iškrovimo ir įkrovimo operacijų tarpiniuose terminaluose (pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vokietijoje), terminas prailgėja iki 3–4 dienų. Verta paminėti, kad šie terminai yra preliminarūs ir gali keistis atsižvelgiant į metų laiką, eismo intensyvumą ir oro sąlygas.

2. Ar skiriasi pristatymo laikai, siunčiant iš Olandijos į Lietuvą?

Teoriškai, atstumas yra tas pats, todėl ir pristatymo laikai turėtų būti panašūs – 2–4 darbo dienos. Tačiau praktikoje gali būti nedidelių skirtumų, susijusių su logistikos srautų pasiskirstymu. Olandijoje yra labai daug eksporto krovininių, todėl rasti grįžtančią (return load) mašiną, kurią būtų galima užpildyti Lietuvos link, dažniausiai yra lengviau ir greičiau nei rasti mašiną, kurią reikia specialiai siųsti į tuščią maršrutą. Kartais tai leidžia šiek tiek sutrumpinti pristatymo laiką arba gauti geresnę kainą. Vis dėlto, pagrindiniai veiksniai, lemiantys greitį (vairuotojo poilsis, srautai Vokietijoje, muitinės procedūros), lieka identiški abiem kryptims. Taigi, klientams galima drąsiai teigti, kad laikas yra vienodas.

3. Kas yra „ekspresinis“ pristatymas ir kiek jis kainuoja laiko atžvilgiu?

Ekspresinis pristatymas (Express delivery) tai paslauga, kurios tikslas – pristatyti krovinią kuo greičiau, dažniausiai per 24 valandas ar net mažiau, priklausomai nui atstumo. Tokiu atveju nenaudojami tarpiniai terminalai, krovinys nėra perskraunomas. Mašina pasiimama tiesiai iš siuntėjo ir važiuoja tiesiai prie gavėjo. Tai reiškia, kad vairuotojas gali turėti leidimą dirbti pagal specialų grafiką arba maršrute įsijungia du vairuotojai, kad važiuotų be ilgesnių sustojimų. Tokia paslauga yra brangesnė, nes užtikrinamas maksimalus greitis ir prioritetinis aptarnavimas. Jei jums skubia importuoti brangias dalis ar gamybai būtiną žaliavą, kad sustabdytumėte liniją, ekspresas yra vienintelis tinkamas pasirinkimas.

4. Kokius veiksnius labiausiai uždelsto pristatymą?

Nors maršrutas Lietuva–Olandija yra gerai išvystytas, yra keletas pagrindinių veiksnių, kurie gali sukelti vėlavimus. Pirmasis ir labiausiai neprognozuojamas – tai eismo spūstys, ypač Vokietijos autostradose (Autobahn). Avarijos, remonto darbai ar patikros gali sustabdyti srautą valandomis. Antrasis veiksnys – orų sąlygos žiemą. Sniegimas, ledo arka ar stiprus vėjas gali priversti vairuotojus važiuoti lėčiau dėl saugumo. Trečiasis – techniniai gedimai. Nors patikimos transporto kompanijos reguliariai aptarnaudoja savo parką, technikos gedimai pasitaiko. Ketvirtasis faktorius – netinkai parengti dokumentai. Jei vairuotojui sulaikant ar patikrinant paaiškėja trūkumai CMR sąvoje arba prekių deklaracijoje, tai gali uždelsti krovinią net parą ir daugiau.

5. Ar po Brexit'o susikomplikavo siuntų vykimas per Olandiją ar Jungtinę Karalystę?

Jei siunta keliauja tiesiogiai tarp Lietuvos ir Olandijos (abi šalys yra ES narės ir Schengeno erdvėje), Brexit'o įtaka yra minimali arba jos nėra. Nėra muitinės kontrolės šių šalių ribose. Tačiau Olandija dažnai naudojama kaip tranzitinis punktas krovinims, keliaujantiems į Jungtinę Karalystę. Jei jūsų krovinys yra tranzitas į UK, tai Olandijoje (pvz., Roterdame ar kituose uostuose) gali būti atliekamos Jungtinės Karalystės išvykimo muitinės procedūros, kurios gali šiek tiek užtrukti, jei dokumentai nėra tvarkingi. Bet jei galutinis tikslas yra Olandijoje, ES vidaus rinka veikia sklandžiai, ir sienos kirtimas vyksta be sustojimų.

6. Kaip krovinių tipas (pavojingi, šaldomi, permąsti) įtakoja terminus?

Specialūs kroviniai visada reikalauja ypatingo dėmesio ir dažniausiai užtrunka ilgiau arba reikalauja specialios užsakymo logistikos. Pavojingi kroviniai (ADR) turi griežtai apibrėžtas maršruto trasas ir vairuotojų poilsio vietas, o jų transportavimą leidžiančius dokumentus reikia tvarkyti labai tiksliai. Šaldyti kroviniai (Reefer) reikalauja nuolatinės temperatūros priežiūros, o įkrovimo-iškrovimo procesuose daugiau laiko skiriama termografo duomenų patikrinimui ir temperatūros nustatymui. Perpėlos kroviniai (Overweight) gali reikalauti specialių leidimų važiuoti tam tikromis trasomis, kas taip pat gali prailginti kelionę. Standartinis dėžėmis ar paletėmis supakuotas krovinius (Dry cargo) transportuoti greičiausiai ir paprasčiausiai.

7. Kuo skiriasi dalinių (LTL) ir pilnų (FTL) krovininių terminai?

Skirtumas tarp LTL (Less than Truckload – dalinis krovinys) ir FTL (Full Truckload – pilnas krovinys) yra esminis. FTL atveju, kai užsipildote visą sunkvežimį, jis važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B. Vairuotojas sustoja tik privalomoms poilsioms ir degalams. Tai leidžia pasiekti greičiausius galimus terminus (24–48 val). LTL atveju krovinys yra „keliaujantis“ kartu su kitais siuntomis. Mašina turi apvažiuoti pagal kelias adresas, kad surinktų ar išduotų prekes. Be to, LTL kroviniai dažnai yra perkeliami tarpiniuose terminaluose (pvz., Kaune, Varšuvoje, Berlyne), kur juos reikia iškrauti ir vėl pakrauti į kitą mašiną, kuri važiuoja į konkretų regioną Olandijoje. Kiekvienas tokis perkrovimas užtrunka pusę dienos, todėl LTL terminai ilgesni.

8. Ar įmanoma sekti krovinius realiu laiku?

Dabartinėje logistikoje tai ne tik įmanoma, bet ir tampa standartu. Profesionalios transporto kompanijos naudoja GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia stebėti sunkvežimio padėtį realiu laiku. Kaip klientas, galite gauti nuorodą, kurioje matote, kur yra jūsų krovinys. Taip pat dažnai siūlomi SMS arba el. pašto pranešimai apie svarbiausius įvykius: „Krovinys pasimtas“, „Krovinys išvežtas“, „Krovinys pristatytas“. Tai suteikia ramybės ir leidžia geriau planuoti savo veiklą, tiksliai žinant, kada reikės laukti vairuotojo sandėlyje.

9. Kokios yra vairuotojo darbo laiko apribojimų įtakos greičiui?

Europos Sąjungoje galioja griežti vairuotojų darbo laiko ir poilsio reglamentai. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką. Per parą vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (gali būti pratęsta iki 10 valandų du kartus per savaitę). Po savaitės darbo privalomas ilgas poilsis. Tai fiziniai apribojimai, kurie neleidžia nugalėti atstumo Vilnius–Amsterdamas greičiau nei per 18–20 valandų viena kryptimi net ir esant idealioms sąlygoms. Net jei maršrutas yra trumpesnis, vairuotojas negali tiesiog „nuspausti dugno“, nes tai prieštarauja saugumo standartams. Todėl net ir greičiausiems siuntiniams reikia planuoti bent vieną vairuotojo poilsio pertrauką kelionės metu.

10. Kaip klientas gali padėti užtikrinti greitesnį pristatymą?

Kliento vaidmuo yra labai svarbus. Greičiausias pristatymas prasideda sandėlyje. Pirmiausia, tiksliai užpildyti prekių siuntimo lapai ir CMR sąvados. Jei vairuotojas atvyksta į įkrovą, o dokumentuose yra klaidų, jis negalės išvykti, kol viskas nebus ištaisyta. Antra, pasiruošti kroviniams laiku – jei vairuotojas turi laukti valandą, kol sandėlininkai suranda prekes, tas valandas prarandamas ir maršruto pabaigoje. Trečia, galimybės įkelti krovinius „iš šono“ (side loading) gali pagreitinti procesą, nes nereikia iškrauti visos mašinos, norint išimti vieną paletę. Paprastas supratimas ir parengimas sumažina stresą ir paspartina visą procesą.

Išvada

Sumažėjant, logistika tarp Lietuvos ir Olandijos yra labai dinamiška ir gerai išvystyta sritis. Nors atstumas nėra trumpas, moderni infrastruktūra ir patirti logistikos specialistai leidžia siųsti siuntas labai greitai. Standartiniai 2–4 dienų terminai arba 24 valandų ekspreso paslaugos leidžia verslams planuoti savo veiklą be didelių pertraukų.

Svarbiausia išvada, kurią galiu padaryti po daugelio metų šioje srityje, yra ta, kad greitis priklauso ne tik nuo to, kaip greitai važiuoja sunkvežimis. Greitis yra sistemos rezultatas. Tai tinkamas dokumentų paruošimas, profesionalus krovinio įpakavimas, pasirinktas tinkamas transporto tipas (LTL ar FTL) ir sąmoningumas, kad kelyje gali būti neprognozuojamų situacijų.

Renkantis transporto partnerį, verta nežiūrėti tik į žemiausią kainą. Pigus pervežimas, kuris vėluoja tris dienas ir sukelia problemų gamyboje, galiausiai atsieina brangiau nei kiek brangesnis, bet patikimas ir laiku atvykstantis siuntas. Pasitikėjimas ir atviras komunikacija tarp siuntėjo ir pervežėjo yra raktas į sėkmę.

Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums geriau suprasti procesus ir terminus. Olandija yra puikus prekybos partneris, ir su tinkamu požiūriu į logistiką, jūsų siuntos pasieks paskirtį laiku, kas yra pagrindinis sėkmingo verslo elementas.