Greitas siuntų pervežimas į Lietuvą iš Olandijos: Kaip išvengti nereikalingų nervų kelyje?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena – kelyje tarp Nyderlandų ir Lietuvos mažai kas pasikeitė tiek, kad būtų galima viską patikėti automatikai. Taip, mašinos tapo greitesnės, o dokumentai eina per internetą, bet tas pats žmogiškasis faktorius ir orų sąlygos vis dar lemia, ar jūsų prekės atvyks laiku, ar vairuotojas sušoks iš kantrybės ties Lenkijos siena. Kasdien su šauksmu „reikia skubiai“ kreipiasi klientai, kurie nusipirko baldus iš „Marktplaats“, pasirašė sutartį su olandišku tiekėju arba tiesiog nori pergabenti asmeninius daiktus. Dažniausiai jie klausia ne kainos, o to, kada tai galėtų būti pas jų kieme. Čia ir prasideda tas įdomiausias dalykas – greitas siuntų pervežimas į Lietuvą iš Olandijos nėra tikslus mokslas, o daugiau kaip menas derinti grafikus, vairuotojų poilsio režimus ir kliento lūkesčius.

Per šiuos metus mačiau viską: nuo tų, kuriems reikėjo atgabenti vieną mažą dėžutę per dieną (ir tai pavyko dėka gero atsitiktinumo), iki milžiniškų sandėlių perkėlimų, kurios užtruko savaites. Olandija yra viena pagrindinių logistikos širdų Europoje – Roterdamo uostas, tankus kelių tinklas, olandiškas „polderių“ tvarkymas. Tačiau kai tik kroviniui tenka kirsti Vokietiją ir vėliau Lenkiją, prasideda tas žaidimas. Klientams dažnai atrodo, kad 1500 kilometrų yra niekas, ypač kai žiūri į žemėlapį, bet realybėje tai yra dvi dienos intensyvaus važiavimo be ilgesnių sustojimų, kas dėl tachografo taisyklių tiesiog neįmanoma vienam vairuotojui. Todėl, kai kalbame apie greitą pervežimą, visada turiu aiškinti, kad „greitai“ reiškia efektyviai panaudoti esamus išteklius, o ne laužyti fizikos dėsnius.

Šiame straipsnyje nepasakysiu jums sausų teorinių dalykų, kuriuos rasite bet kurioje logistikos knygoje. Vietoj to, pasidalinsiu tai, ką matau iš vairuotojo kabinos ir iš dispetcherio darbo stalo. Mes aptarsime, kodėl kainos svyruoja, ką daryti, jei vairuotojas nekalba lietuviškai, ir kodėl dokumentai kartais svarbiau už patį krovinią. Jei jums svarbu ne tik, kad prekės atvyktų, bet ir kad jūsų nervai išliktų intakčiai, skaitykite toliau. Geriau suprasti procesą ir iš anksto pasiruošti, nei vėliau ieškoti kaltųjų.

Kaip tai veikia iš vidaus: Maršrutai ir laikas

Kiek laiko tikrai užtrunka tas pervežimas?

Tai turbūt dažniausiai girdimas klausimas. Žiūrėkime tiesiškai: atstumas nuo Amsterdamo ar Eindhoveno iki Vilniaus ar Kauno yra apie 1500–1700 kilometrų, priklausomai nuo to, tiksliai kur Olandijoje reikia užeiti. Teoriškai vairuotojas galėtų nuvažiuoti per 18–20 valandų, jei niekas nebtų, tačiau mes gyvename realiame pasaulyje. Taisyklės yra griežtos – po 4,5 valandų vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka, o po 9 valandų – 11 valandų poilsis. Tai reiškia, kad vienas vairuotojas šį atstumą įveikia maždaug per 24–30 valandų gryno laiko, bet su įkrovimais, iškrovimais ir galimais uždelstais, realiausias laikas yra 2–3 dienos. Jei pasisekia ir krovinys surinktas anksčiau, gali būti ir greičiau, bet tarkime, kad standartas yra 48 valandos nuo momento, kai mes gauname dokumentus.

Ar įmanoma atvežti siuntą per vieną dieną?

Įmanoma, bet tai kainuos. Turime omenyje ne fizinę neįmanomybę, o logistinę schemą. Jei jums reikalingas greitas siuntų pervežimas į Lietuvą iš Olandijos tikrai per vieną dieną, mes siunčiame ne įprastą sunkvežimį, o „sprinter“ tipo furgoną su dviem vairuotojais. Taip mes apeiname tachografo apribojimus, nes vienas važiuoja, kitas ilsisi, ir jie keičiasi vietomis nepristigdami. Tokia paslauga yra daug brangiau, todėl dažniausiai ja naudojasi tik tada, kai stovi gamykla Lietuvoje dėl trūkstamo detalės, arba vežame labai skubius medicininius reikmenis. Paprastam klientui, laukiančiam sofos ar kompiuterio, paprastai nėra prasmės mokėti triskart daugiau tik dėl to, kad gautum tai 12 valandų anksčiau.

Kodėl kartais vėluoja, jei sakė „greitai“?

Čia prasideda emocijos. Klientas užsisakė pervežimą, jam pasakė „trečiadienį bus“, o trečiadienį nieko nėra. Kodėl? Dažniausiai dėl to, kad siuntėjas Olandijoje pavėlavo paruošti krovinią. Olandai yra labai punktualūs, bet jei jie sutiko „išsiųsti“ iki 12:00, o jų kranininkas perėjo pietų pertrauką, mūsų vairuotojas privalo laukti. Negalima tiesiog paimti ir važiuoti be prekių. Taip pat dažnai užkliuvame Vokietijos autostradose – „Stau“ (spūstys) ten yra beveik kasdieninė būklė. Vėlavimą gali sukelti ir techninės problemos, nors su naujomis mašinomis tai pasitaiko rečiau. Aš visada sakau savo klientams – duokite mums laiko rezervą, jeigu jums nėra gyvybiškai svarbu gauti prekę būtent tam tikrą valandą.

Kainos ir piniginiai aspektai

Kiek maždaž kainuoja vienos paletės pervežimas?

Nepageidauju vadinti konkrečių skaičių be matmenų, nes svoris ir tūris čia lemia viską, bet pažadu, kad kainos yra konkurencingos. Paprastai vienos standartinės europaletės pervežimas (jei tai dalinis krovinys) svyruoja nuo 120 iki 200 eurų, priklausomai nuo sezono. Žiemą kainos šiek tiek kyla dėl padidėjusio kuro kainos ir blogų oro sąlygų. Jeigu jums reikia pervežti tik keletą dėžučių, gali būti pigiau naudoti krovinių taksi paslaugas, kurios renka siuntas iš įvairių klientų. Greitas siuntų pervežimas į Lietuvą iš Olandijos tampa brangesnis tada, kai reikia specialios įrangos, pavyzdžiui, keltuvo su įmontuota manipuliatoriumi, jei pirkėjas neturi savo pakrovimo technikos.

Ar gali kilti kaina pačios kelionės metu?

Tai yra vienas baisiausių dalykų klientams, tačiau retas atvejis. Kontrakte visada užrašoma fiksuota kaina, kurią jūs mokate už mūsų paslaugas. Tačiau gali būti papildomų išlaidų, kurios nėra mūsų kaltė. Pavyzdžiui, jei pirkėjas Lietuvoje atsisako priimti prekę arba neatsiranda joks atstovas iškrovimui, vairuotojas privalo laukti. O laukimas Olandijoje ar Vokietijoje kainuoja apie 40–50 eurų per valandą. Taip pat gali kilti kaina, jei dokumentuose nurodytas neteisingas svoris, o sienoje ar svėrimo vietoje paaiškėja, kad mašina perpildyta – tada reikia skambinti dėl papildomos transporto priemonės. Viską tai galima išvengti tik tiksliai užpildant užsakymo formą.

Kokius mokesčius reikia mokėti papildomai už muitinę?

Nors Lietuva ir Olandija yra ES erdvėje ir muitų nėra, vis tiek egzistuoja PVM procedūros, jei esate verslo klientas. Jei esate fizinis asmuo ir perkančią prekę iš parduotuvės, PVM jau įskaičiuotas kainoje, todėl nieko papildomai mokėti nereikia. Tačiau jei pervežame prekes tarp dviejų įmonių, reikia pateikti PVM mokėtojo numerius. Jei jų nėra arba jie neteisingi, gali tekti mokėti PVM kaip importo mokesčį Lietuvoje. Aš visada primenu verslininkams – patikrinkite dokumentus dar prieš tai, kai mašina išvyksta iš Olandijos, nes vėliau sugrąžinti pinigus yra daug sudėtingiau.

Dokumentai ir burokratija

Kokius popierius reikia paruošti, kad nebūtų problemų?

Tiesiog dėžutę su adresu užklijuoti nebeužtenka. Mums būtinos trys pagrindinės dalys: prekių siuntimo lapas (packing list), sąskaita faktūra (invoice) ir CMR kvitas. Sąskaitoje turi būti tiksliai nurodyta, kas kas yra, kiek tai kainuoja ir svoris. Jei svorio nėra, muitinė gali sustabdyti ir patikrinti fiziškai, o tai kainuoja laiką. Be to, jei prekės yra pavojingos (pavyzdžiui, dažai ar chemija), būtina ADR licencija. Nereikia būti daktaru, kad sužinotum šiuos dalykus, bet reikia būti atidžiam. Vieną kartą teko laukti tris dienas Lenkijoje, nes klientas parašė „baldai“, o viduje buvo seni automobilių padangos – tai du skirtingi kodai ir tai kelia įtarimą.

Kas daryti, jei pamiršau įdėti dokumentus į siuntą?

Nebūkite panikuję, tai įvyksta dažniau, nei manote. Šiais laikais visa tai sprendžiama el. paštu. Vairuotojas gali nufotografuoti tuščią vietą arba dokumentus, kurias turi rankose, ir atsiųsti mums, o mes persiunčiame jums arba muitinės pareigūnui. Svarbiausia – praneškite mums iš karto, kai pastebite, kad trūksta popieriaus.