Greitas logistikos procesas iš Olandijos į Lietuvą: vadovas, kuris sutaupys jūsų nervus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, tikiuosi, sugebėjau pamatyti viską – nuo pasakiškai sklandžių eksportų iš Tilburgo iki tų situacijų, kai vairuotojas sėdi pasienyje be dokumentų, o klientas skambina su prašymu „padėkite“. Olandija yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, ten yra didžiuliai logistikos centrai, tokie kaip Roterdamas ar Venlo, bet kas vyksta už tų vartų? Dažnai klientai man klausia: „kodėl tiek ilgai?“ arba „kodėl tiek brangu?“. Atsakymas slypi ne atstume, o tame, kaip suorganizuotas greitas logistikos procesas iš Olandijos į Lietuvą. Tai ne tik vairuotojas, sėdintis ratu, tai sudėtingas mechanizmas, kuriam sutrikus vienai dalelei, visiems kainuoja laiką ir pinigus. Šiame straipsnyje nusipelnęs nuo to dvidešimtmetės patirties, papasakosiu, kaip tai iš tikrųjų veikia, kad jūsų krovinys pasiektų vietą laiku ir sveikas.

Olandija yra unikali savo tankiu kelių tinklu ir milžiniška prekybos apimtimi. Kai kalbame apie pervežimus iš šios šalies, tenka turėti omenyje, dažnai tai nėra tiesioginis važiavimas iš fabriko į fabriką. Dažniausiai tai yra konsolidacija – kai paimame jūsų dvi ar tris pakuotes iš vieno vietinio tiekėjo, vežame juos į sandėlį Roterdame ar netoli Eindhoveno, ten sumontuojame su kitų klientų krovinais ir tik tada siunčiamas į Lietuvą. Būtent šis etapas dažnai sukelia didžiausią nesusipratimą, nes klientas mano, kad „prekė jau pasiruošusi“, nors realiai ji tik laukia savo eilės. Norint užtikrinti efektyvų greitą logistikos procesą iš Olandijos į Lietuvą, būtina suprasti, kad kiekviena valanda, praleista konsolidacijos sandėlyje, yra investicija į mažesnes kainas arba, atvirkščiai, skubos mokestį, jei norime ją praleisti.

Be to, nepamirškite geografijos. Maršrutas eina per Vokietiją (A1 arba E40) ir Lenkiją (S2/A2), o šie keliai yra vieni užriaumintų Europoje. Vokietijos automagistralėse, netoli Duisburgo ar kitų didžiųjų sankryžų, susidaro milžiniškos spūstys, kurios gali atidėlioti pristatymą ne valandomis, o dienomis. Mano patirtis rodo, kad net ir geriausias planavimas negali išvengti eismo įvykių, tačiau geras logistas visada turi planą B. Dabar, kai jau trumpai apžvelgėme vaizdą, pažiūrėkime į konkrečiausius klausimus, kuriuos man dažniausiai užduodate telefonu ar el. paštu, kai būna bėdų ar tiesiog neaiškumų.

Pradžia: kainos, pasiruošimas ir paslaptys

Kiek maždaug kainuoja viena paletės pervežimas?

Čia nėra vieno atsakymo, nes kaina priklauso nuo to, ar tai pilna sunkvežimio mašina, ar dalinis krovinys, tačiau galima vadovautis vidurkiais. Jei kalbame apie standartinę 80x120 cm europaletę, sveriančią iki 500 kg, kaina svyruoja nuo 120 iki 180 eurų, priklausomai nuto, kiek kur reikia paimti. Jei reikia važiuoti gilyn į Olandijos kaimus paimti prekes, kaina bus aukštesnė, o jei tai būtų tiesiog išdidžiojo logistinio mazgo prie Roterdamo – pigiau. Taip pat į kainą įeina kuro priedai, kuriais šiuo metu niekas nepasigaili, tad jei gavote pasiūlymą prieš mėnesį ir dabar paklausote – tikėkitės pokyčio.

Ar tikrai reikia mokėti už krovos darbus abiejose pusėse?

Dažnai klientai stebimasi, kodėl gavę ataskaitą matają eilutę „loading“ ir „unloading“. Paprastai, jei prekes pateikiate ant grindų ar ne ant paletės, vairuotojas turi teisę pasakyti „ne“, nes jis yra vairuotojas, ne krovikas. Jei jūsų tiekėjas Olandijoje užkrauna krovinį į mašiną arba jį padeda ant paletės su keltuvu, tai dažniausiai yra nemokama, tačiau jei reikia fiziškai rankomis užkrauti dėžes į priekabą – tai papildomas mokestis. Lietuvoje situacija panaši, jei sandėlyje nėra vairuotojo įrangos (pavyzdžiui, „shunt“ arba „pump truck“), teks mokėti už rankinį iškrovimą, o tai kainuoja brangiau nei pati transportavimo paslauga.

Kodėl man sakė, kad prekės bus rytoj, o dabar sako, kad tik po savaitės?

Tai klasikinis „groupage“ arba dalinių krovinių (LTL) scenarijus. Vadybininkas, paimdamas užsakymą, dažnai optimistiškai vertina, kada bus surinkta pilna mašina, kad važiuotų į Lietuvą. Jei jūsų prekės atvyko į mūsų bazę antradienį, o kitų klientų prekių dar nebuvo, mašina stovi ir laukia. Mums neapsimano važiuoti tuščia mašina per visą Europą, todėl laukiame, kol užsipildo 80–90 proc. talpos, tik tada pradedamas greitas logistikos procesas iš Olandijos į Lietuvą. Kartais tai užtrunka ilgiau nei planavome, ypač jei yra rytietiškų švenčių arba staiga sumažėja prekybos srautai.

Ar galima susitarti dėl fiksuotos kainos ilgam laikui?

Taip, dažnai dirbu su reguliariais klientais, kurie turi pastovius srautus, pavyzdžiui, kas savaitę veža dalis arba baldus iš Olandijos. Tokiu atveju sudarome metinę sutartį su fiksuota kaina, kuri nekeičiama net ir kai kainos šoka aukštyn. Tačiau čia yra savas gudrumas – mes įskaičiuojame rizikos maržą, todėl fiksuota kaina gali būti šiek tiek aukštesnė nei rinkos vidurkis tą dieną, kai kuras yra pigus. Bet ilgalaikėje perspektyvoje klientams ramiau žinoti, ką jie mokės po pusmečio, nei žiūrėti į kuro kainų grafikus.

Kelias, trukmė ir „nepageidaujami“ nustūmimai

Kiek tikrai laiko trunka nuvežti prekes iš Amsterdamo į Vilnių?

Techniškai vairuotojui važiuoti reikia apie 18–20 valandų grynojo vairavimo laiko, tačiau realybėje tai yra 2–3 dienos. Kodėl? Nes vairuotojas turi poilsio laiką, jis negali važiuoti 24 valandas be sustojimo (tai nelegalu ir pavojinga). Be to, jei tai dalinis krovinys, prieš išvykstant reikia susirinkti prekes iš penkių skirtingų vietų Olandijoje, kas užtrunka visą dieną. Taigi, jei užsakymate pirmadienį ryte, dažniausia tikėkitės prekų trečiadienio vakare arba ketvirtadienio ryte Lietuvoje.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda arba susiduria su avarija?

Tai mano blogiausias košmaras, bet per 20 metų buvo visko. Jei įvykia techninis gedimas, mes nedelsdami pradedame ieškoti pagalbinės technikos arba, jei reikia, perkrauname krovinį į kitą mašiną. Svarbiausia čia yra draudimas – visada įsitikinkite, kad krovinys yra apdraustas „nuo sandėlio iki sandėlio“. Kartais klientai nori sutaupyti ir atsisako draudimo, o tada, kai atsitiko avarija Vokietijos autostradoje, tenka mums pačiems spręsti ginčus dėl atsakomybės, kas užtrunka mėnesius. Profesionalus logistas visada pasirūpins, kad krovinys būtų apdraustas, net jei tai kelia šimtus eurų brangiau.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Šiais laikais tai yra standartas, nors dar prieš dešimtmetį tekdavo skambinti vairuotojui ir klausti „kur tu?“. Dabar visos mūsų mašinos yra aprūpintos GPS stebėjimo sistemomis, o klientas gauna nuorodą, kurioje mato žaliąją rodyklę, judančią žemėlapyje. Tačiau nepamirškite, kad GPS gali parodyti, kad mašina stovi vienoje vietoje kelias valandas – tai gali reikšti ir tai, kad vairuotojas miega, ir tai, kad yra didelė spūstis, arba kad jis tik išlipo paimti prekų. Nepanikuokite, jei rodyklė nejudės valandą, bet jei stovi 12 valandų vienoje vietoje – tuomet skambinkite man.

Kodėl taip dažnai vėluoja per Lenkijos pasienį?

Nors esame Šengeno erdvėje, ir fizinės patikros nebėra, pasienio kelių infrastruktūra vis dar yra „butelio kaklelis“. Kelias A2 Lenkijoje pastaraisiais metais pagerėjo, bet netoli Kauno arba ties Suvalkais vis dar susirenka eilės. Be to, Lenkijoje griežtai tikrinami vairuotojų poilsio laikai ir sunkvežimių techninė būklė. Jei mūsų vairuotoją sustabdys inspekcija ir rastų trūkumų, mašina stovi iki kol ištaisoma. Tai neprognozuojama, bet tai įtakoja greitą logistikos procesą iš Olandijos į Lietuvą, todėl visuomet pridedame vieną dienos rezervą į savo planus.

Ar galima pristatyti prekes tiesiogiai į parduotuvę, o ne į sandėlį?

Galima, bet tai kainuoja. Standartinis tarifas yra „iki pirmų durų, kuriose gali priartėti sunkvežimis“. Jei jūsų parduotuvė yra senamiestyje, kur yra siauri gatvelės arba įvažiavimo draudžiami ženklai, teks nuomazgoti mažesnę mašiną (7.5 tona) arba net „vazoną“. Tokios operacijos kainos gali šokti net iki dvigubai. Tad jei tik įmanoma, visada rekomenduoju susitarti dėl pristatymo į logistikos centrą ar sandėlį, esantį užmiestyje, kur yra normalus asfaltas ir vieta apsisukti sunkvežimiui.

Dokumentai, muitinė ir galutiniai niuansai

Kokius dokumentai būtina pateikti, kad viskas vyktų sklandžiai?

Nereikia jokių magiškų popierių, užtenka trijų dalykų: prekių sandėravimo lapo (packing list), komercinės sąskaitos (invoice) ir, jei reikalingas, pristatymo orderio. Svarbiausia, kad visi numeriai sutaptų – jei sąskaitoje parašyta „5 dėžės“, o sandėlavimo lauke „6 vienetai“, muitinė arba policija gali sustabdyti mašiną patikrinimui. Dirbdamas su Olandija, pastebiu, kad ten tiekėjai labai disciplinuoti, bet kartais pamiršta ant dokumentų užrašyti HS kodus (prekių klasifikacijos kodus), kas labai padeda greitai praeiti patikras.

Ar reikia eiti į muitinę, jei prekės važiuoja iš ES šalies į ES šalį?

Formaliai – ne, nes abi šalys yra Europos Sąjungoje, tai yra vidinės prekybos operacija. Tačiau jei prekės atkeliauja iš trečiosios šalies (pvz., iš Kinijos) ir yra laikinai saugomos Olandijos sandėliuose (customs warehouse), tada jas išvežant reikalingas T2L dokumentas arba T1 dokumento uždarymas. Jei šios detalės neprižiūrimos, greitas logistikos procesas iš Olandijos į Lietuvą tampa lėtas ir brangus dėl baudų už nelegalų prekių judėjimą. Visada klauskite savo tiekėjo, ar prekės jau yra „customs cleared“ ES teritorijoje.

Kas daryti, jei atvykusi prekė yra pažeista?

Pirmiausia – nieko nepakrauti ir nedėti į sandėlį.