Greitas krovinių transportavimas į Olandiją visada laiku: kaip išvengti pavojų kelyje

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena – Olandija yra vienas įdomiausių ir sudėtingiausių rinkų mums, logistikos specialistams. Per tą laiką mačiau viską: nuo gėlių, kuriuos reikėjo pristatyti iki ryto, kad nenutiltų auksinės lelijos, iki industrinių mašinų dalių, kurios užstrigo sienoje dėl vienos trūkstamos deklaracijos. Kiekvienas iš mūsų, kuris bent kartą bandė organizuoti maršrutą į vakarus, žino, kad greitas krovinių transportavimas į Olandiją visada laiku nėra tiesiog frazė iš reklamos, o tikras iššūkis, reikalaujantis geležinių nervų ir žinių.

Olandai – tai žmonės, kurie pagamino laiką. Jiems nėra svarbu, kad vairuotojas sustojo pavalgyti ar kad buvo didelė eismą A1 autostradoje Vokietijoje. Jiems svarbu, kad prekės būtų sandėlyje tada, kai buvo sutarta, nes priešingu atveju jie praranda pinigus, o tu prarandi klientą. Šiame straipsnyje nenoriu jums mokytis sausų teorinių dalykų, kuriuos galite rasti bet kurioje vadovėlyje. Čia kalbėsiu apie tai, kas vyksta "už scenos": kaip iš tikrųjų veikia logistika, kodėl kainos svyruoja ir ką daryti, kad krovinys tikrai pasiektų Roterdamą ar Amsterdamą be nesklandumų. Mūsų patirtis rodo, kad sėkmė slepiasi detalėse – nuo teisingai užpildyto CMR važiaraščio iki to, kokia padanga sumontuota vilkikui.

Jei planuojate siųsti prekes į Olandiją, svarbu suprasti, kad šis maršrutas neapsiriboja tik Lietuva–Lenkija–Vokietija–Olandija koridoriumi. Tai sudėtingas tinklas, kuriame viena maža klaida gali sukelti grandininę reakciją. Tačiau su tinkama strategija ir partneriais, kurie žino kelių ypatumus, greitas krovinių transportavimas į Olandiją visada laiku tampa ne tik įmanomas, bet ir visiškai kontroliuojamas procesas. Žemiau išdėstysiu dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos girdėju iš savo klientų, ir atsakysiu į juos taip, kaip atsakčiau be jokių užmaskuotų niuansų – tiesiog ir aiškiai, kaip tarp savo.

Kas daro įtaką greičiui ir kainai

Kiek laiko tikrai užtrunka nuvežti krovinį į Olandiją?

Visada sakau klientams – nežiūrėk į žemėlapį, matuok valandomis. Teoriškai atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 1700 kilometrų, ir atrodo, kad vairuotojas gali tai nuvažiuoti per pusantrą paros. Tačiau realybėje yra daugiau variablių: tai ir vairuotojo poilsio režimas (tachografo nustatymai), ir galimi spūstiai prie Poznanės arba Vokietijos autostradose. Įprastas, ne itin skubus reisas su pilna mašina (FTL) trunka apie 2–3 dienas, jei viskas eina pagal planą. Jei kalbame apie dalinį krovinią (LTL), gali prireikti dienos dėl papildomų sustojimų kituose miestuose pakrauti ar iškrauti prekes.

Ar galima atvežti krovinį per 24 valandas, jei aš labai skubu?

Taip, tai įmanoma, bet tai kainuos brangiau ir reikalaus specialaus organizavimo. Tokiu atveju mes naudojame ekspresinius reisus, kai vairuotojas važiuoja be papildomų sustojimų, o kartais netgi įtraukiame antrą vairuotoją, kad nebūtų stabdomas mašina ilgam poilsio. Vieną kartą turėjome atvežti kritiškas dalis į Tilburgo gamyklą, nes kitaip jie sustabdė konvejerį – išsiuntėme dviejų vairuotojų ekipažą ir atvežėme per 22 valandas, nors įprastai tai trunka tris dienas. Tai yra "uždegimo" režimas, kuris taikomas tik tada, kai vėluoti brangiau nei papildoma transportavimo suma.

O kiek tai man kainuos, jeigu reikia važiuoti šiandien?

Kainos formavimas šioje srityje nėra pastovus – jis gyvena kaip akcijų birža. Jei kreipiatės šiandien ir reikalaujate išvykimo rytoj, kaina gali būti 20–30 proc. didesnė nei įprasta, nes tenka ieškoti "tuščios" mašinos, kuri būtų netoliese, arba nukreipti esamą vilkiką. Taip pat įtakos turi kuro kaina, kuri, kaip žinote, šuoliuoja aukštyn žemyn. Pavyzdžiui, jei standartinis krovinių pervežimas į Olandiją kainuoja apie 1200–1500 eurų (priklausomai nuo svorio), ekspresas gali kainuoti ir 2000 eurų. Visada stengiuosi pasiūlyti geriausią variantą, bet turiu suprasti, kad greitis – tai pinigai.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo to, kurį miestą aš nurodau?

Olandija nedidelė šalis, bet logistika ten labai koncentruota. Jei reikia vežti į Roterdamo uostą, ten yra daugiau mašinų ir galima rasti pigesnį variantą, nes dauguma vairuotojų ten ir taip važiuoja. Tačiau jei jūsų paskirties vieta yra kažkur toliau šiaurėje, pavyzdžiui, Groningene, arba pietuose – Maastrichte, ten gali būti reikalingas nukrypimas nuo pagrindinio maršruto. Tas nukrypimas reiškia prarastą laiką ir degalus, todėl ir kaina padidėja. Be to, kai kurie regionai turi apribojimų sunkiasvorioms transporto priemonėms, kas taip pat gali reikalauti ilgesnio kelio.

Dokumentai ir muitinė – kur dažniausiai klystame

Kokius dokumentus reikia parengti, kad nepristotų sienoje?

Pagrindas yra komercinė sąskaita-faktūra ir pakavimo sąrašas (packing list), o, žinoma, tarptautinis krovinių gabenimo važiaraštis CMR. Be šių dokumentų vairuotojas neišvažiuos net iš Lietuvos. Svarbu, kad prekių pavadinimai sąskaitoje sutaptų su tuo, kas parašyta pakuočių etiketėse – jei ten parašyta "Plastikinės lentelės", o dokumentuose "Statybinės medžiagos", muitininkai gali sustabdyti ir tikrinti. Dar dažnai pamirštamos eksporto licencijos, jei prekės yra reglamentuojamos, nors į Olandiją dažniausiai važiuojame be jų, nebent tai yra chemija ar vaistai.

Kas daro, jei vairuotojas pamiršo EX1 numerį arba suklysta deklaracijoje?

Tai yra košmaras, kuris nutinka dažniau nei man būtų norima. Jei klaida pastebima jau esant sienoje, vairuotojas gali būti sulaikytas dienai ar dviem, kol bus ištaisyta dokumentacija. Tokiu atveju mes, kaip ekspeditoriai, turime greitai susisiekti su muitinės brokeriu toje šalyje ir pateikti pataisytą deklaraciją. Vieną kartą klientas parašė neteisingą svorį – skirtumas buvo 50 kg, bet muitinėje Vokietijoje tai išaugo į triukšmą, nes svorio neatitikimas kėlė įtarimą dėl kontrabandos. Geriau leiskit mums patikrinti dokumentus prieš išvykstant.

Ar reikia muitinės deklaracijų, jei mes važiuojame tik per ES šalis?

Techniškai ne, nes tai yra vidinės prekybos operacija, tačiau yra vienas "bet". Jei jūsų krovinys keliauja trečiosios šalies prekių transitu (pavyzdžiui, iš Baltarusijos per Lietuvą į Olandiją), tai jau yra kita istorija – reikalingas T1 dokumentas. Jei visos prekės yra ES kilmės ir turi lietuvišką PVM kodą, daugiau dokumentų nebūtina. Vis dėlto, visuomet rekomenduoju turėti su savimi kilmės sertifikatus arba pristatymo pažymas (EUR.1), jei prekės gali būti apmokestinamos specialiuose atvejuose.

Olandijos specifika – ką turi žinoti vadybininkas

O kodėl jie ten tiek griežti dėl laiko, neįmanoma nupiršti valandos?

Olandų kultūra remiasi kalba "afspraak" – susitarimu. Jei turi susitarimą 10:00 val., tai reiškia 10:00, o ne 10:15. Jų sandėliai dirba kaip laikrodžiai, o vadybininkai turi griežtus grafikus. Jei vairuotojas pavėluoja 15 minučių, gali nutikti, kad jį nebeįleis į rampą šią dieną, ir teks laukti iki ryto. Tai sukelia papildomų išlaidų vairuotojo apgyvendinimui. Todėl mes visada įsivaizduojame, kad reikia būti vietą 30 minučių anksčiau, kad išvengtume streso.

Ar sunku įvažiuoti į Roterdamo uostą ar Amsterdamą su dideliu vilkiku?

Roterdamas – tai milžiniškas uostas, ir ten judėjimas yra intensyvus, bet ne toks sunkus kaip atrodo. Sunkiau yra su miesto centruose arba senosiose vietovėse, kur yra siaurų gatvių ir daug dviračių. Amsterdamas, pavyzdžiui, yra iš tiesų iššūkis vairuotojams dėl dviračių takų ir gyventojų, kurie nieko nesibaimina. Ten reikia labai tiksliai planuoti maršrutą su GPS, kuris skirtas sunkiasvoriam transportui, kitaip gal užkliūti už tiltų arba įvažiuoti į zoną, kurioje vilkikai draudžiami.

Kas daryti, jei krovinys yra pavojingas (ADR) – ar Olandai tai priima taip pat kaip ir kiti?

Taip, Olandija yra labai industrializuota šalis, todėl chemijos ir pavojingų krovinių ten vežama labai daug. Tačiau jie yra itin griežti dėl saugumo standartų. Jei krovinys yra ADR, turi būti tiksliai laikomasi visų apribojimų – maršrutai, priežiūros laikotarpiai, ženklai. Vieną kartą mūsų vairuotojas buvo nubaustas už tai, kad ant mašinos nebuvo ugnies gesintuvo, nors jis ir buvo ADR krovinys. Olandai tikrina viską, net mažiausias detales, todėl prieš išvykstant reikia padaryti techninę apžiūrą.

Ar įmanoma susiderėti dėl iškrovimo vietos, jei aš neturiu sandėlio?

Dauguma mūsų klientų turi savo sutartis su Olandijos sandėliais, bet jei jų neturite, mes galime padėti rasti "customs warehouse" – muitinės sandėlį. Ten krovinys gali būti laikinai padėtas, kol jūs susitvarkysite su dokumentais arba surasite pirkėją. Tačiau tai kainuoja – už kiekvieną praleistą dieną tenka mokėti sandėliavimo mokestį, kuris Olandijoje nėra mažas. Geriau viską suplanuoti iš anksto, kad krovinys netyčia netaptų "nelaisvėje".

Rizikos ir nesklandumai kelyje

O kas bus, jei vairuotojas užstringa spūstyje arba sugenda mašina?

Tai yra ta viena, kurią niekas negali užtikrinti 100 proc., nors mes ir siekiame greito krovinių transportavimo į Olandiją visada laiku. Jei mašina sugenda, mes turime draudimą, kuris padengia techninės pagalbos iškvietimą, o jei reikia, ir krovinio perkrovimą į kitą vilkiką. Esu matęs atvejų, kai degalų bakas praskyla arba susiduria su elniai – tada visa operacija sustoja. Mūsų užduotis – aktyviai sekti mašiną GPS ir nedelsiant reaguoti, kad klientas sužinotų pirmas, o ne tada, kai jau pavėluota.

Ar verta rūpintis draudimu, ar jis automatiškai įeina į kainą?

Draudimas yra būtinas, bet jo apimtis gali skirtis. Pagal įstatymus, kiekvienas vežėjas turi turėti atsakomybės draudimą (CMR draudimas), tačiau jo limitai dažnai būna nedideli – pvz., 8,33 SDR už kilogramą. Jei vežate brangias elektronikos prekes arba aukso gaminiais, ši suma nebus pakankama. Tokiu atveju rekomenduoju papildomą krovinio draudimą "All risk". Vienas klientas prarado 40 tūkst. eurų vertės siuntą dėl gaisro, o kadangi neturėjo papildomo draudimo, gavo tik nereikšmingą kompensaciją iš bazinio.

Išvada

Po šių visų metų, praleistų kelyje ir biure su telefonu prie ausies, galiu drąsiai pasakyti, kad sėkmės paslaptis yra ne pačiame vilkike ar kuro kainoje, o omenyje ir komunikacijoje.