Greitas krovinių transportavimas į Lietuvą iš Olandijos: Vadovas verslui ir privatiems asmenims

Sveiki, gerbiami. Dirbu logistikos srityje virš dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo gėlių, kuriuos reikėjo pristatyti į vestuves rytoj, industrinių mašinų dalių, kurios užstrigo pasienyje, iki tūkstančių tonų paletės prekių, keliaujančių iš Roterdamo uosto. Kasdien susitinku su klientais, kurie tiesiog nori, kad jų daiktai būtų ten, kur jų reikia, ir kuo greičiau. Nors Olandija (Nyderlandai) yra mums gana arti – tai vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių – tačiau greitas krovinių transportavimas į Lietuvą iš Olandijos vis dar sukelia daug klausimų ir nemažai nerimo.

Kodėl? Todėl, kad žodis „greitai“ logistikoje yra reliatyvus. Vienam tai reiškia 24 valandas, kitam – penkias dienas, o trečiam svarbiau, kad kaina būtų žemesnė už duobą. Šiame straipsnyje nenaudosiu giliųjų teorinių apibrėžimų ar akademinio kalbos. Kalbėsiu taip, kaip kalbėčiau su savo klientu prie kavos puodelio: tiesiogai, praktiškai ir be nereikalingų prielaidų. Paaiškinsiu, kaip tik veikia šis rinkas, ką tiksliai reiškia „ekspresinis reisas“ ir kodėl kartais kainos šoka į dangų.

Jei domitės ne tik teorija, bet ir praktika, čia rasite atsakymus į tai, kaip išvengti nesklandumų muitinėje, kaip teisingai supakuoti krovinią, kad jis neatkeliautų sulaužytas, ir kodėl reikia rūpintis dokumentais dar prieš vairuotoją užsukant į sandėlį. Šiame tekste mes aptarsime visus subtilymus, susijusius su maršrutu Olandija–Vokietija–Lenkija–Lietuva, kuris, nors ir atrodo tiesus, turi savo „pikčių“. Taigi, įsibėgėkime.

Kas daro tą greitą? Maršrutai ir laikas

Kelias iš Olandijos į Lietuvą užtrunka tiek, kiek?

Nėra vieno atsakymo, bet paprastai kalbame apie 2–3 dienas, jei viskas vyksta standartiniu režimu. Atstumas nuo, tarkime, Eindhoveno ar Roterdamo iki Vilniaus yra apie 1600–1700 kilometrų. Tai nėra kelias į parduotuvę. Vairuotojas turi poilsio režimus, turi vairuoti taikliai, o be to, Vokietijoje ir Lenkijoje dažnai pasitaiko „kamuolių“ – didelių eismo įvykių, kurie sustabdo visą europinę magistralę A1. Jei užsakote greitą krovinių transportavimas į Lietuvą iš Olandijos, mes dažnai siūlome dviejų vairuotojų komandą, tačiau tai kainuoja brangiau, nes jūsų kroviniui reikia „skubėti“ be nustotų.

Ar tikrai įmanoma atvežti per 24 valandas?

Teoriškai – taip, praktiškai – tai labai brangu ir retai būna reikalinga paprastiems prekėms. Tam reikia tiesioginio reiso, kai vairuotojas važiuoja tik su jūsų kroviniu, be sustojimų pasiimti kitų krovinių. Jei tai tik viena paletė, toks reisas gali kainuoti tūkstančius eurų. Dažniau klientai, klausdami apie 24 valandas, iš tikrųjų galvoja apie „rytoj“ pristatymą, bet pamiršta, kad užsakymą reikia patvirtinti iki 12 valandos dienos, kad vairuotojas spėtų išvykti. Jei paskambinate vakare, fiziškai neįmanoma jį atvežti rytoj, nebent jums turite savo privatų lėktuvą.

Kodėl dažniausiai vėluoja siuntos iš Olandijos?

Pagrindinė priežastis nėra tas, kad mūsų vairuotojai lėti. Dažniausia tai vyksta dėl siuntėjo (jūsų olandiškojo partnerio) vėlavimo. Olandai yra labai organizuoti, bet jie gali tiesiog užmiršti uždėti krovininę etiketę arba pateikti neteisingus eksportavimo dokumentus. Tada vairuotojas atvyksta į sandėlį, o ten niekas nepasiruošę. Vėliau prasideda problemos su užsakymo numeriais – jei jūsų partneris nenurodė mūsų unikalaus numerio, krovinys gali nukeliauti į „tamsą“ ir jo reikės ieškoti po visą Olandiją. Taigi, greitis prasideda ne nuo mūsų, o nuo to, kaip gerai paruošėte dokumentą iš pusės.

Pinigai, kainos ir paslėpti mokesčiai

Kiek maždaug kainuoja viena paletės pervežimas?

Noriu būti sąžiningas – kainos šiuo metu svyruoja kaip pakvaišęs. Prieš metus galėjau pasakyti skaičių, dabar – tik diapazoną. Už standartinę 1 europaletės pervežimą iš Olandijos į Lietuvą reikėtų numatyti nuo 120 iki 200 eurų, priklausomai nuo to, ar tai dalinis krovinys (kai vežame keletą klientų vienu sunkvežimiu), ar pilnas sunkvežimis. Tačiau jei kalbame apie greitas krovinių transportavimas į Lietuvą iš Olandijos (t.y. ekspresinį reisą), kaina gali padidėti dvigubai ar trigubai, nes mes turim samdyti mašiną tik jums.

Ar yra kokių nors papildomų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Ah, mano mėgstamiausia dalis. Taip, yra. Viskas prasideda nuo „Adhoc“ mokesčio, jei užsakote mašiną paskutinę minutę – vairuotojai reikalauja premijos už tai, kad turi keisti planus. Tada yra „Layover“ mokestis – jei vairuotojas atvyksta į jūsų sandėlį Olandijoje ir ten laukia 2 valandas, kol jūsų darbuotojai suruošia prekes. Laikas yra pinigai, ir jei sandėlis dirba lėtai, sąskaitoje atsiras mokestis už laukimą. Dar gali būti mokestis už pavojingas krovinių (ADR) tvarkymą arba už specialią įrangą (pvz., „keliamas“ sunkvežimis su užpakaliniu kranu).

Kodėl kaina pakilo palyginti su praėjusiais metais?

Nes kuro kainos nenukrito taip greitai, kaip mes visi norėtume. Be to, yra vairuotojų trūkumas visoje Europoje. Po „Brexit““ daugybė rytų europiečių vairuotojų išvyko į Angliją arba grįžo į savo šalis, tad Olandijoje ir Vokietijoje labai sunku surasti gerą vairuotoją už mažus pinigus. Taip pat didėja kelių mokesčiai Vokietijoje (MAUT) ir Lenkijoje. Tai visi yra komponentai, kurie sudaro galutinę kainą. Mes negalime vežti už pusę kainos, nes tiesiog prarasime pinigus degalams.

Dokumentai, saugumas ir „pavojingi“ dalykai

Kokius dokumentus būtinai reikia turėti?

Minimalus rinkinys yra prekybinės sąskaitos (invoice) ir pakavimo sąrašas (packing list). Be šių dviejų dokumentų nei vairuotojas nepasiims krovinių, nei jis nepraeis muitinės kontrolės (jei reikėtų). Labai svarbu, kad sąskaitoje būtų nurodytas HS kodas – tai prekės identifikavimo kodas. Jei jo nėra, muitininkas gali sustabdyti mašiną ir klausti, kas čia per daiktas. O jei tai yra, tarkime, maisto papildai ar vaistai, be papildomų sertifikatų niekur nepraeisite. Geriausia, jei dokumentus pateikiate angliškai arba lietuviškai, o ne olandiškai, kad mūsų vairuotojas suprastų, ką veža.

Ar mano krovinys bus apdraustas?

Standartiškai, visiems kroviniams taikomas CMR draudimas, kurio suma dažniausiai yra apie 10–13 eurų už kilogramą (arba apie 330 000 SDR vienam reisui). Tai yra privalomas dalykas. Tačiau, jei vežate labai brangius daiktus – pvz., elektroniką, brangų metalą ar menkus kūrinius – ši suma gali neužteisti. Tada būtina sudaryti papildomą draudimo polisą, padidinant apdraustąją vertę. Aš visada sakau klientams: geriau vieną kartą papildomai užsidrausti, nei verkti, kai sunkvežimis užsidega (kaip tai buvo prieš keletą metų prie Acheno).

Kas daryti, jei atvykęs krovinys yra sulaužytas?

Pirmiausia – nieko nepasirašykite! Vairuotojas paduos jums CMR kvitą. Jei matote, kad dėžės sutryptos arba drėgnos, ant kvito turi būti parašyta „Pastabos“ (Remarks). Jūs turite tiksliai užrašyti, ką pastebėjote – ne „viskas blogai“, o „3 dėžės sutrūkinėjusios, drėgnos vieta X“. Jei pasirašote gryną kvitą ir tik tada pradėsite ieškoti sugadintų daiktų, draudimo kompanija jums nieko neprimokės, nes formaliai krovinys buvo priimtas be priekaištų. Esu matęs tūkstančius bylų, kurios pralaimėtos tik dėl to, kad sandėlininkas buvo per tingus užrašyti pastabą.

Specifiniai atvejai ir keisti klausimai

Ar galite atvežti šaldytą maistą iš olandiškųjų fermų?

Žinoma, tai yra vienas populiariausių maršrutų. Olandija yra didelė agros prekių eksportuotoja. Tam reikia šaldytuvo sunkvežimio (vadinamasis „fridge“). Čia svarbu ne tik temperatūra, bet ir jos palaikymo dienoraštis. Vairuotojas turi pateikti spausdintinę lentelę, kuri rodo, kad temperatūra neviršijo -18 arba +4 laipsnių visą kelionę. Jei lentelėje yra „skylės“ (t.y. buvo atjungtas agregatas), maistas gali būti pripažintas netinkamu. Toks greitas krovinių transportavimas į Lietuvą iš Olandijos kainuoja brangiau dėl šaldymo įrenginio darbo ir didesnių degalų suvartojimo.

Ar vežate ir labai mažus siuntinius, pvz., vieną dėžutę?

Taip, mes tai darome per kurjerines tarnybas arba kaip dalį didesnio krovinio (konsolidacija). Jei tai tik viena dėžutė sverianti 5 kg, jums nereikės kvietti 24 tonų sunkvežimio. Mes surasime vietą kito kliento mašinoje, važiuojančioje iš Amsterdamo arba Hagos. Tai bus pigiau, bet gali šiek tiek užtrukti ilgiau, nes reikės laukti, kol mašina susirinks kitus krovinius. Tačiau jei jums būtina, kad ta dėžutė atvyktų rytoj, vėlgi, reikės žiūrėti į kurjerių (DHL, UPS) pasiūlymus, kurie gali būti staigiai brangesni nei logistikos brokeris.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo po pristatymo (COD)?

Galima, bet tai vis labiau nykstantis pasaulis. Anksčiau vairuotojas gaudavo grynaisiais pinigus ar čekiu ir juos perduodavo mums, o mes – jums. Dabar dėl pinigų plovimo prevencijos įstatymų dauguma sėdėjimo nebeleidžia savo vairuotojams imti didelių sumų grynaisiais. Be to, jei klientas nepasirodo paskirties vietoje arba atsisako priimti krovinį, vairuotojas liksta su pinigais ir be užsakymo – tai didelė stresa. Mums labiau patinka, kai viskas apmokama banko pavedimu iš anksto, taip išvengiame nesusipratimų paskutinę minutę.

Išvados

Apibendrinant visą šią kalbą, noriu pasakyti vieną dalyką: logistika nėra burtininkystė, tai yra griežtas matematikos ir organizacijos reikalas. Greitas krovinių transportavimas į Lietuvą iš Olandijos yra visiškai įmanomas ir mes tai darome kasdien, bet jis reikalauja tikslumo. Jūsų užduotis – paruošti gerus dokumentus ir supakuoti prekes taip, kad jos nenukristų vairuotojui stabdiant Vokietijoje. Mūsų užduotis – rasti geriausią maršrutą ir vairuotoją, kuris nebus išvargęs.

Nebijokite klausti savo logistikos partnerio keistų klausimų, pvz., „ar tikrai ten yra tik 3 dėžės?“ ar „ar jūsų prekė pavojinga?“. Mes klausame ne iš smalsumo, o todėl, kad išvengtume baudų ir vėlavimų. Geriausia kaina gaunama tada, kai visi žino, ką veža ir kada turi atvykti. Sekmės jūsų verslui ir tikiuosi, kad jūsų kroviniai visada atvyks laiku ir saugiai.