Greitas kraustymasis mikroautobusais iš Olandijos į Lietuvą: Eksperto vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbant tarptautinių pervežimų srityje, teko matyti ne vieną šimtą kraustymosi scenarijų, o vienas dažniausiai pasitaikančių ir reikalaujančių ypatingo dėmesio yra pervežimas iš Olandijos (Nyderlandų) į Lietuvą. Šis maršrutas, nors ir techniškai yra vienas pagrindinių „Rytų-Vakarų“ koridoriaus atkarpų, kelia tam tikrų iššūkių tiems, kurie nori procesą atlikti ne tik kokybiškai, bet ir, svarbiausia, greitai. Dažnai klientai, kreipiantys dėl pagalbos, kyla tame pačiame klausime: kaip susiderinti greitį su saugumu, kai kalbame apie tūkstančius kilometrų atstumą?

Atsakymas slypi ne vien lenktimo pradžioje, o ooptimizuose maršrutuose, teisingame transporto priemonės parinkime ir logistiniuose sprendimuose, kurie formuojasi metų patirties. Kraustymasis iš Olandijos – tai ne tik dažniausiai grįžimas namo po ilgo laikotarpio svetur, darbo ar studijų, bet ir didelis atsakomybės momentas. Žmonės dažnai veža ne tik baldus ar buitinius technikos prietaisus, bet ir vertingas asmenines šeimos relikvijas, kurias reikia pristatyti nepažeistas.

Kodėl mikroautobusas? Šis klausimas kyla natūraliai. Kodėl ne riešinis sunkvežimis arba ne paprasta tentinė mašina? Mikroautobuso pasirinkimas šiame maršrute yra strateginis sprendimas. Olandijos miestai, pavyzdžiui, Amsterdamas, Roterdamas ar Haga, yra gausiai užstatyti, gatvės siauros, o parkavimo galimybės – ribotos. Didelis 20 tonų sunkvežimis tiesiog fiziškai negali privažiuoti prie daugumos gyvenamųjų namų ar butų įėjimo. Mikroautobusas, pvz., „Mercedes Sprinter“ ar „Ford Transit“ su aukštu stogu, yra idealus kompromisas: jis telpa į standartinę automobilių stovėjimo vietą, gali užvažiuoti į kiemus, vienu metu talpina iki 10–15 kubinių metrų krovinio ir, kas svarbiausia, leidžia atlikti pervežimą daug greičiau nei didelė transporto priemonė.

Šiame straipsnyje mes išsamiai panagrinėsime, kaip vyksta greitas kraustymasis mikroautobusais, ką jis reiškia klientui ir kodėl profesionalus požiūris į logistiką gali sutaupyti ne tik nervų, bet ir pinigų. Rasite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie dokumentus, krovinių apsaugą, kainų formavimąsi ir laiko planavimą, remiantis ilgamečia praktika šioje srityje.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą, o ne didelį sunkvežimį kraustymuisi iš Olandijos?

Tai vienas pagrindinių klausimų, su kuriuo susiduriu planuodami klientų pervežimus. Atsakymas yra dvilypis: tai ir manevringumas, ir laiko efektyvumas. Olandijoje, ypač miestuose, urbanistinė aplinka yra specifinė. Dauguma gyvenamųjų kvartalų buvo statyti dar viduramžiais arba vėliau siaurose gatvėse, kuriose didelio gabarito sunkvežimis ne tik negali sustoti, bet ir kartais negali pravažiuoti be ypatingų leidimų. Mikroautobusas tokiose vietose elgiasi kaip paprastas automobilis – jis lengvai užima vietą prie namo vartų ar netgi poizdėje.

Be to, kalbant apie greitumą, mikroautobusas neturi tokio didelio svorio, todėl gali važiuoti didesniu greičiu (ten, kur leidžiama) ir greičiau įveikti posūkius bei sankryžas. Didelis sunkvežimis dažnai priverstas važiuoti apkeliais, kas prailgina maršrutą keletą valandų. Taip pat, jeigu kraustomės nedidelis būstą (pvz., 1-2 kambarių butą), užpildyti didelę sunkvežimio priekabą būtų neekonomiška – reikėtų laukti, kol surinksime kitą krovinį tarpiniam pervežimui (konsolidacijai), o tai gali užtrukti savaitę ar daugiau. Mikroautobusu galima atlikti tiesioginį, vadinamąjį „expres“ pervežimą, išvykus iš vienos vietos ir atvykus į kitą be sustojjimų tarpiniuose sandėliuose.

2. Kiek laiko užtrunka toks pervežimas ir kuo pasižymi „greitas“ maršrutas?

Kai klientas klauso apie greitą pervežimą, jis dažnai vizualizuoja vairuotoją, lenktiantis kelią be sustojjimo. Tačiau profesionalioje logistikoje „greitas“ reiškia – be nereikalingų delayjų (uždelšimų). Atstumas nuo, tarkime, Amsterdamo centro iki Vilniaus centro yra apie 1700–1800 km, priklausomai nuo pasirinkto maršruto (per Vokietiją ir Lenkiją).

Idealiai suorganizuotas greitas pervežimas mikroautobusu trunka apie 2–3 dienas. Pirmą dieną vyksta surinkimas (pakavimas) Olandijoje ir išvykimas. Vairuotojas nuvažiuoja iki Vokietijos arba pasiekia Lenkijos sieną, kur įvyksta poilsis. Antrą dieną maršrutas tęsiamas per Lenkiją, o trečią dieną rytą arba dienos viduryje krovinys jau pasiekia Lietuvą.

Svarbu paminėti, kad greitis priklauso nuo to, ar krovinys yra „ekskliuzyvinis“. Jeigu mikroautobuse vežami kelių klientų daiktai, tai gali prireikti papildomo laiko iškraunant kitus klientus. Tačiau, siekiant maksimalaus greičio (99/100 efektyvumo), rekomenduojama užsisakyti išskirtinį pervežimą, kai visa mikroautobuso talpa priklauso vienam klientui. Tada maršrutas planuojamas kaip tiesioginis punktas A į punką B.

3. Kiek daiktų (kubinių metrų) telpa į standartinį kraustymosi mikroautobusą?

Standartinis, šiuolaikinis kraustymams pritaikytas mikroautobusas (pvz., „Mercedes Sprinter“ ilgosios bazės versija su aukštu stogu) gali talpinti nuo 13 iki 15 kubinių metrų krovinio, o kartais ir daugiau, jeigu naudojamos specialios lentynos viršuje. Tai reiškia, kad jis puikiai tinka pervežti 1–2 kambarių buto ar mažo namo turinį.

Praktiškai tai atrodo taip: telpa dvigulė lova, sekcijų komplektas, didelė spinta, stalas, kėdės, skalbimo mašina, šaldytuvas ir 10–15 dėžių su asmeninėmis daiktų bei drabužiais. Svarbiausia čia ne tik tūris, bet ir svoris. Mikroautobusas gali pasiimti apie 1000–1200 kg naudingosios apkrovos. Jei daiktų yra daugiau, gali prireikti dviejų mikroautobusų arba reikia apsvarstyti mažesnį sunkvežimį. Kalbant su klientu, visada stengiuosi tiksliai įvertinę, kiek daiktų jis turi, kad nenuviltume paskutinę minute – geriau iš anksto suplanuoti dvi keliones nei sužinoti, kad neįsigyja visko į vieną mašiną.

4. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas tokio ilgio kelionėje?

Saugumas yra prioritetas Nr. 1. Dažnai galvojama, kad „jeigu aš padėjau daiktus ant grindų, jie niekur nenukryps“. Tai didžiausia klaida. Važiuojant per Vokietijos autobanus, kur paviršius gali būti lygus, tačiau posūkiuose ar staigaus stabdymo metu įsijautia didžiuliai inercijos jėgai.

Mūsų komanda naudoja profesionalią įrangą: tamprąsias juostas (rinkas), tvirtinimo diržus, apsauginius užsklandas, o ir labai svarbu – „pripučiamas“ užpildus (airbags), kurie užpildo tuščias erdves tarp daiktų ir neleidžia jems judėti. Baldai, ypač minkšti (sofos, foteliai), būtinai įvyniojami į storą, daugkartį plėvelę (stretch film) ir apsauginius uždangalus su polistirenu, kad neišsitrintų ar neįbrigtų paviršiai. Elektros prietaisai pakavami į dėžes su putomis. Be to, vairuotojas turi būti apmokytas „kraunamojo“ technikos – sunkiausius daiktus reikia padėti į apačią ir prieš sieną, kad sukuriamas stabilumas, o lengvesni – viršun. Tai fiziniai dalykai, kurie lemia, ar atvykus į Vilnią rasite sveikus baldus, ar jų nuolaužimus.

5. Ar yra kokių nors dokumentų reikalavimų ar muitinės procedūrų, kadangi tai tarptautinis pervežimas?

Kadangi ir Nyderlandai, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės, tai žymiai palengvina situaciją. Muitinės deklaravimas ar braižymas nereikalingas, jei pervežami asmeniniai daiktai, nenaudojami verslo veiklai, ir jie nebuvo nupirkti prieš keletą mėnesių su tikslu parduoti (kitaip tariant, tai ne prekybinis krovinys).

Tačiau dokumentai vis tiek būtini. Svarbiausias tai – krovinio sąrašas (inventorius). Jis turi būti sudarytas dviejomis kalbomis (lietuvių ir anglų arba olandų) ir, pageidautina, su nurodyta apytikrine verte (nereikia tikslios kiekvieno daikto kainos, bet bendra vertė padeda draudimo atveju). Be sąrašo, vairuotojas turi turėti sutartį su klientu, kelionių lapą (CMR dokumentą, kuris yra tarptautinis krovinių pervežimo pasas), savo vairuotojo pažymėjimą ir techninę apžiūros kortelę. Jeigu pervežate brangius daiktus (pvz., paveikslus, brangiausią techniką), verta tai iš anksto paminėti, kad juos būtų galima ypatingai uždrausti ir užfiksuoti dokumentuose.

6. Kaip formuojama kaina ir kodėl ji gali skirtis nuo kitų pasiūlymų rinkoje?

Kainos formavimasis logistikoje nėra atsitiktinis. Jis susideda iš kelių komponentų: kuro kainos, vairuotojo darbo užmokesčio (įskaitant dienpinigius už užsienio keliones), transporto priemonės amortizacijos ir, žinoma, pelno maržos. Kai klientas mato pigų pasiūlymą, jis turėtų susimąstyti – kur taupoma? Ar vairuotojas ilsisi po 4 valandas? Ar naudojama sena mašina, kuri gaišti sugesti? Ar dėl pigumo bus atsisakyta tvirtinimo juostų?

Mūsų atveju, siekiant aukščiausios kokybės (99/100), kaina apima visą procesą: atvykimas į nurodytą vietą Olandijoje, iškrovimas (jei reikia), padėjimas su krovimu, tvirtas užfiksavimas, kelionė ir iškrovimas Lietuvoje. Taip pat įskaičiuojamas standartinis draudimas. Kaina taip pat priklauso nuo sezono – pavyzdžiui, vasarą ir rugsėjo mėnesį (kai prasideda mokslo metai), pakraustymasi yra intensyvesnis, todėl kainos gali šiek tiek paddėti dėl didesnio paklausos. Taip pat įtakos turi konkreti vieta – kraustymasis iš Olandijos pietų regionų (pvz., Limburgas) brangnesnis nei iš šiaurės, kadangi reikia nuvažiuoti daugiau kilometrų.

7. Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais mikroautobuse?

Tai labai dažnas klausimas, ypač tarp tų, kurie grįžta gyventi į Lietuvą ir nori sutaupyti bilieto lėktuvu ar traukiniu. Formaliai, pagal transporto įstatymus, dauguma komercinių pervežimų yra skirti tik kroviniams. Tačiau dauguma logistikos kompanijų, įskaitant ir mūsų praktiką, nėra prieš tai, kad keleivis važiuotų tam, jeigu tai nėra reguliarus keleivinis pervežimas ir jeigu yra laisvi sėdynių vietos.

Yra keletas svarbių „bet“. Pirmiausia, turi būti pasirašyta papildoma sutartis, kuri nustato, kad keleivis važiuoja savo atsakomybe ir kompanija neprisiima atsakomybės už jo gyvybę ar sveikatą kaip už reguliaraus keleivio (nes tai nėra autobuso, o krovininio transporto reisas). Antra, keleivis turi suprasti, kad tai yra darbo kelionė vairuotojui – nėra galimybės sustoti bet kur norint, o poilsio pertraukės (pauzės) laikomos griežtai pagal tachografą. Tačiau dažniausiai žmonėms tai netrūkdo – jie turi galimybę pasiekti namus kartu su savo turiniu už palyginus nedidelę kainą, o vairuotojui – draugišką pokalbį kelionės metu.

8. Kas daro, jei Olandijoje ar Lietuvoje reikalinga padėti su krovimu? Ar tai įskaičiuota?

Standartinės paslaugos sąvokoje „kraustymasis“ dažniausiai suprantamas vairuotojo pagalbos krovime. Tačiau reikia aiškiai suvokti ribas. Vairuotojo pagrindinė užduotis – nuvežti krovinį saugiai. Jis gali padėti nešti dėžes, lengvus baldus, padėti stumti vežimėlį. Tačiau jeigu kalbame apie pilną butą išsikraunymą be kliento dalyvavimo arba apie labai sunkius daiktus (pvz., pianiną, seifą, akvariumą), vieno vairuotojo gali nepakakti arba tai gali būti pavojinga jo sveikatai.

Todėl, jeigu klientas nori, kad procesas būtų „raktas į rankas“ (jis nieko nekelia), rekomenduojama užsakyti papildomą krovėją (vad. „poršerį“). Tada į Olandiją atvyksta du žmonės – vairuotojas ir padėjėjas. Tai žymiai pagreitina procesą: vienas neša į mašiną, kitas viduje padeda ir tvirtina. Be to, tai sumažina sužeidimo riziką, nes du vyrai gali saugiau pakelti sunkią spintą nei vienas. Visada aptarinėjame šį dalyką iš anksto, kad nenuviltume tiesioginiame darbe – jeigu klientas tikisi, kad vairuotojas vienas išneš 50 dėžių į 5-ą aukštą be lifto, tai neįmanoma nei fiziškai, nei laiko atžvilgiu.

9. Kaip elgtis su brangia technika (kompiuteriais, televizoriais) – ar jie saugūs mikroautobuse?

Technika yra vienas jautriausių daiktų pervežimo metu. Vibracijos, smūgiai, drėgmės pokyčiai gali sugadinti elektroniką. Mano patirtis rodo, kad geriausia taisyklė – „jei gali tai nevežti, nevežk“. Tačiau dažnai būtina vežti visą namų kinoteatrą ar kompiuterinę stotį.

Tokiu atveju taikome specialią „sandwich“ techniką. Pirmiausia, įrenginys (pvz., televizorius) užfiksuojamas originalioje dėžutėje (jei jos nebėra, susižiūrime, ar galima gauti panašią). Tada dėžutė apvyniojama burbuliukine plėvele, kad sušvelninti smūgiai. Tada ji padedama į tvirtą dėžę be tarpų arba įspecialiai pritaikytą stalčių mikroautobuse, kur mažiausia vibracija. Labai svarbu, kad technika nebūtų padėta ant grindų tiesiogiai ant metalo – tarp jų dedamos gumos kilimėlės ar putos. Taip pat stengiamės dėžes su technika padėti ne viršuje, kur gali krisant patekti kitas daiktas, o tarp tvirtų, statmenų sienų. Esant labai brangiai technikai, rekomenduojama ją vežti su savimi keleivio salone (jei tokia galimybė yra), tačiau paprastai, teisingai supakavus, ji pasiekia paskirties vietą nepažeista.

10. Kas atsitinka, jei kelionės metu įvyksta avarija ar techniniai nesklandumai?

Niekas nėra apsaugotas nuo gyvenimo netikėtumų. Net tobulai prižiūrimas „Mercedes“ gali sugesti arba gali atsitikti eismo įvykis, ne dėl vairuotojo kaltės. Čia įsivažiuoja patirtis ir draudimas. Kiekvienas mūsų atliktas pervežimas yra apdraudžiamas CMR draudimu. Tai yra privalomas tarptautinis krovinių draudimas, kuris padengia žalą, jei krovinys sugenda arba dingsta pervežimo metu.

Jei įvykia techninis gedimas, mes turime sutartis su pagalbos tarnybomis visoje Europoje. Vairuotojas nedelsia praneša dispečeriui, ir mes organizuojame greitąją pagalbą. Jei gedimas nėra ištaisomas vietoje per kelias valandas, organizuojame krovinio perkrovimą į rezervinę transporto priemonę, kad klientas gautų savo daiktus kuo greičiau. Mūsų tikslas – kad klientas nejautų to streso. Mes su juo bendraujame, informuojame apie situaciją ir pateikiame sprendimą, o ne problemą.