Greitas kraustymasis į Olandiją: sutaupykite brangų laiką

Dirbu šioje srityje beveik dvi dešimtis metų ir, turiu pripažinti, keliai tarp Lietuvos ir Olandijos yra mano antrasis namas. Esu matęs viską – nuo tų, kurie kraustosi su viena rankinių krepšeliu, iki didžiulių gamyklų relokacijos. Tačiau, kalbant apie privatų kraustymąsi, vienas dalykas visada išlieka prioritetas – laikas. Žinoma, kaina svarbu, bet kai pradedate skaičiuoti išvykimo dienas, praleistas darbo valandas ar vaiko mokyklos pamokas, suprantate, kad greitas kraustymasis į Olandiją nėra prabangos prekė, o būtinybė.

Olandija – šalis, kurioje viskas veikia kaip laikrodis, o eismas, ypač aplink Roterdamą ir Amsterdamą, gali sustabdyti net patį patikimiausią vairuotoją. Daugelis klientų klauso „o kiek tai užtruks?“ ir dažnai nustemba, kai sužino, kad čia ne tik apie vairavimo greitį. Čia apie logistiką, planavimą ir tai, kaip išvengti klaidų, kurios kainuoja brangiausiai – laiko. Per šiuos metus išmokau, kad greitai nereiškia neracionaliai. Greitai reiškia – žinoti kelius, taisykles ir turi patikimą komandą, kuri nebies vairuoti naktį, jei reikia.

Šiandien noriu pasidalinti savo patirtimi ir parodyti, kaip galite organizuoti savo kelionę taip, kad ji neštų kuo mažiau streso ir užtruktų tiek, kiek įmanoma techniškai. Nesvarbu, whether you are moving to Haagą ar mažą kaimelį netoli Vechto ežero, principai išlieka tie patys. Pasidarykite kavą, nes čia bus daug praktinio patarimo, be jokių „vandens“.

Kaip užtikrinti, kad viskas vyktų sklandžiai?

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka nuvežti daiktus į Olandiją?

Viskas priklauso nuo to, ką vadinate „greitai“. Jei kalbame apie tiesioginį vairavimą be didesnių pertraukų, tai nuo Vilniaus iki, tarkime, Eindhoveno ar Utrechto, yra apie 1600–1700 kilometrų. Sunkvežimis, kuris važiuoja 90 km/h greičiu, šį atstumą įveikia maždaug per 18–20 valandų gryno vairavimo laiko. Tačiau turime atsižvelgti į vairuotojo poilsio režimus – jis privalo sustoti ir pailsėti. Taigi realiausias scenarijus, kai išvežiate daiktus ryte, o juos iškrauna kitą dieną Olandijoje, yra apie 24–36 valandos. Jei reikia surinkti daiktus iš kelių vietų Lietuvoje, prie šio laiko pridedame dar pusę dienos.

Ar galima atvežti daiktus per vieną dieną?

Teoriškai – taip, jei vairuotojai keičiasi vienas kito, bet praktiškai tai daroma retai ir kainuoja gerokai brangiau. Dažniausiai greitas kraustymasis į Olandiją užtruks dvi dienas – viena diena kelionės su įkrovimu ir kelione, kita diena iškrovimas. Verta pagalvoti, ar jums tikrai reikia skubėti taip, kad reikėtų mokėti už du vairuotojus vienam sunkvežimiui. Dažniausiai pakanka vieno patyrusio vairuotojo, kuris žino, kur sustoti pailsėti, kad neiššvaistytų minučios.

Kas vyksta, jei pasigenda vairuotojo ar mašina sugenda?

Per 20 metų tai nutiko tik keletą kartų, bet rizika visada yra. Mes visada turime atsarginį planą – partnerių tinklą Vokietijoje ar Lenkijoje, kurie gali padėti. Jei mašina sugenda tranzete, svarbiausia yra greitas ryšys. Klientui aš visada sakau: „nesijaudinkite, mes sutvarkome“. Dažniausiai gedimai pasitaiko mažuose „balkonuose“, todėl patikimas transportavimas prasideda ne nuo kainos, o nuo techninės būklės patikrinimo prieš išvykstant.

Pinigai, kainos ir kaip nenukristi su pinigais

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai tarp firmų?

Tai vienas dažniausių klausimų. Rinkoje yra įmonių, kurios siūlo kainą be PVM, be dėžių, be įkrovimo darbo. Tada atvyksta ir staiga kaina padvigubėja. Aš visada stengiuosi duoti pilną kainą su visais mokesčiais. Be to, kainą lemia degalų kaina Vokietijoje (kur ji aukštesnė) ir kelių mokesčiai. Jei kas nors siūlo kainą, kuri atrodo per gera būti tiesa, greičiausiai jis sutaupo ant draudimo ar vairuotojo kvalifikacijos.

Ar verta rinktis dalinį krovininį (dalinius pervežimus)?

Jei jums nereikia vežti visų namų, o tik keletą baldų ir dėžių, tai puikus būdas sutaupyti. Tačiau čia prarandate laiką. Reikės laukti, kol vairuotojas surinks kitus klientus. Jei jums svarbus greitas kraustymasis į Olandiją, dalinis krovinys netinka. Ten reikalingas išskirtinis pervežimas (ekskliuzyvinis), kai mašina priklauso tik jums ir važiuoja tiesiai į tikslą.

Kiek papildomai kainuoja dėžės ir pakavimo medžiagos?

Daugelis klientų mano, kad tai įeina į kainą, bet ne visada. Knygų dėžės kainuoja mažiau, o drabužių dėžės su strypais – brangiau. Patariu susimokyti dėžes patys, tai nėra brangu. O jei reikia profesionalaus pakavimo antspaudų (plėvelės, burbuliukai), tai paprastai įskaičiuojama į darbo valandas. Geriau klausti iš karto: „Ar kainoje yra medžiagos?“, kad būtų aišku.

Ar galima kažkaip uždirbti veždamas daiktus atgal?

Kartais klientai klausia, ar mes nevežame kažko atgal nemokamai. Žinoma, ne. Bet yra tokių atvejų, kai gabename pusrinius pervežimus – mes jūsų daiktus vežame į Amsterdamą, o atgal parvežame, pavyzdžiui, Olandijoje pagamintas baldus į Lietuvą. Tai leidžia mums šiek tiek sumažinti jūsų kelionės kainą, nes mašina nevažiuoja tuščia.

Olandijos specifika: ką reikia žinoti prieš atvykstant

Ar sunku įvažiuoti į Amsterdamo centrą su sunkvežimiu?

Tai tikrai ne paprasta uduota. Amsterdamo centras yra pilnas gatvių, kuriose draudžiama stovėti net lengviesiems automobiliams, o kas su sunkvežimiu... Čia reikalingi specialūs leidimai, kurie vadinami „ontheffingsvergunning“. Be to, dauguma tiltų ir kanalų turi aukščio apribojimus. Todėl visada stengiamės susitarti su klientu dėl iškrovimosi vietos miesto pakraštyje arba naudojame mažesnes transporto priemones („pikapus“), kurios gali važiuoti į centrą.

Kaip su parkavimu Olandijos miestuose, pvz., Roterdame ar Hagoje?

Olandai yra labai griežti dėl parkavimo taisyklių. Jei vairuotojas pastatys mašiną ne ten, gausią baudą, kurią teks mokėti klientui. Mes visada iš anksto tikriname galimą stovėjimo vietą. Jei klientas turi kiemą ar garažą – puiku. Jei ne, tenka ieškoti mokamos parkavimo aikštelės arba blokuoti kelias trumpam laikui (taip pat reikalauja leidimų). Geriausias patarimas: pasirūpinkite vieta iš anksto.

Ar yra kokių nors ypatingų taisyklių dėl šiukšlių išvežimo?

Taip, Olandijoje šiukšlių išvežimo taisyklės yra griežtesnė nei Lietuvoje. Negalima tiesiog mesti visko į vieną krūvą. Yra atskiri konteineriai statybinių atliekų, organinių ir paprastųjų šiukšlių. Jei kraustotės, dažnai tenka susidurti su senų baldų išvežimu. Tam reikia specialių bilietų (afvalpas) arba važiuoti į specialias aikšteles (stortplaats). Aš visada įspėju klientų: „neikškite senų daiktų į gatvę, o jei norite atsikratyti, pasakykite mums iš anksto“.

Dokumentai, draudimas ir rizikos

Kokius dokumentus reikia turėti kelyje?

Nors Lietuva ir Olandija yra ES erdvėje ir sienos formaliai nėra, sunkvežimis turi turėti visą dokumentaciją. Tai TIR knygelė (jei taikoma), CMR draudimo kvitas, vairuotojo darbo laiko kontrolės tachografo juosta (skaitmeninė). Klientui svarbiausia yra turėti daiktų sąrašą (pakavimo vartą). Jei sulaiko muitinė (nors retai, bet tikrinimai vyksta), šis sąrašas išgelbės nuo problemų.

Kas nutinka, jei kelionės metu sulūžta kokia nors nors dalis?

Čia įsijungia CMR draudimas. Mes turime standartinį draudimą, kuris dengia žalą pagal tarptautinius standartus (paprasčiau kalbant, apie 8,33 SDR vieną už kilogramą). Tačiau, jei vežate brangius daiktus ( paveikslus, elektroniką), verta pasidomėti papildomu draudimu. Aš visada stengiuosi įvertinti riziką – jei daiktas senukas ir jautrus, jį reikia ypatingai užfiksuoti prieš įkeliant į mašiną.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju keleiviu?

Techniškai – taip, jei yra vietos (kabinoje dažniausiai dvi vietos, viena vairuotojo). Tačiau čia yra vienas „bet“. Jei įvyksta avarija ar sulaikymas, keleivis nebus draustumas kaip įmonės darbuotojas, o kaip paprastas keleivis. Be to, 20 valandų kelionė su sunkvežimiu nėra labai patogus pramoginis kelionės būdas. Geriau susitikti Olandijoje.

Kodėl svarbu tiksliai užpildyti daiktų sąrašą?

Esu matęs situacijų, kai klientai rašo „baldai“ ar „dėžės“. Tai bloga praktika. Jei dingsta ar sulūžta konkrečia lėkštė ar tėvų servizas, be detalaus aprašymo bus sunku įrodyti, kad jis buvo įkrautas. Tikslumas sąraše taip pat padeda greičiau susidėlioti daiktus naujame bute. Nereikia rašyti romanų, bet „vaza, porcelianas, 30 cm aukščio“ yra geriau nei „vaza“.

Išvada

Galiausiai, visas šis procesas yra apie pasitikėjimą. Greitas kraustymasis į Olandiją neįmanomas be gerai suderintos komandos ir aiškaus plano. Aš, kaip žmogus, kuris praleido dešimtmetį prie vairo ir sandėliuose, galiu pasakyti vieną: skubėkite lėtai. Planuokite atsargiai, klauskite klausimų ir nebijokite reikalauti aiškumo iš pervežėjo.

Olandija laukia jūsų, o keliai ten yra geri, jei žinai, kuriu važiuoti. Sėkmės naujuose namuose, ir tikimės, kad jūsų šaldytuvas atvyks tas pats šaltas, ir koks jis buvo Lietuvoje.