Greitas ir patikimas transportavimas į Olandiją kasdien

Esu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – logistika niekada nes miega. Gyvename pasaulyje, kur "vakar" jau yra per vėlu, o klientas visada nori savo prekių dar "priešvakar". Ypač kalbant apie rytus, apie Nyderlandus. Tai vienas judriausių hubų visoje Europoje, ir jei ten kažkas užstringa, nukenčia visos grandinėlės – nuo gamyklų Lenkijoje iki mažmenininkų Jungtinėje Karalystėje. Dažnai klientai klausia, kaip tai iš tikrųjų veikia, ar įmanomas tas greitas ir patikimas transportavimas į Olandiją kasdien, ar tai tik marketingo frazė. Sakysiu taip – tai įmanoma, bet tai reikalauja geležinių nervų ir labai gerai suderintos mechanikos.

Per šiuos dvidešimt metų mačiau viską: nuo vairuotojų, kurie prarado dokumentus prie pat sienos, iki tobulai suplanuotų maršrutų, kurie žlugo dėl kelio darbų Vokietijoje. Olandija yra specifinė rinka. Čia ne tik Roterdamo uostas, kuris kaip milžiniškas širdis pumpuoja prekes po visą kontinentą, bet ir tūkstančiai smulkių sandėlių, parduotuvių ir gamyklų, dirbančių "just in time" režimu. Tai reiškia, kad vėlavimas valanda gali kainuoti tūkstančius eurų baudų. Todėl, kai sakome "kasdien", turime omenyje ne tik tai, kad turiu kur kas vežti, bet ir tai, kad turiu užtikrinti, kad tas krovinys bus ten tada, kai sutarta. Nėra vietos magijai, tik geras planavimas, patirtis ir žinojimas, kur geriau pravažiuoti, kad neiššeitų degalai.

Šiandien noriu su jumis pasidalinti tuo, ką sužinojau iš patirties, atsakydamas į dažniausiai kylančius klausimus, kuriuos girdėju iš savo klientų. Niekada neslėpsiu tiesos – kartais viskas vyksta lyg pasakojime, kartais tenka spręsti problemas ant kelio, bet tikslas visada vienas – krovinys turi pasiekti adresatą saugiai ir laiku.

Kainodaros ir biudžeto sudarymas

Kiek kažkiek kainuoja krovinys į Olandiją?

Nėra vieno atsakymo, nes kiekvienas krovinys kitoks, tačiau stengiuos nupaišyti vaizdą. Jei kalbame apie standartinę 33 europaletę (EPAL) krovą, kuri svorio apie 500-800 kg, kainos šiuo metu svyruoja nuo 150 iki 250 eurų, priklausomai nuo to, ar tai "dalinių krovinių" (LTL) siunta, ar reikia atskiro sunkvežimio. Pilnavertis sunkvežimis (FTL) su 33 paletėmis kainuos daugiau, čia kalbame apie 1200–1600 eurų sumą, priklausomai nuo degalų kainos tos dienos. Verta prisiminti, kad kainos keičiasi kas savaitę, todėl visada geriau klausti detalesnio įvertinimo.

Ar kaina kyla, jei degalai brangsta?

Žinoma, kyla, ir tai yra pirmasis dalykas, kurį pastebime. Mes naudojame degalų priedą (fuel surcharge), kuris yra indeksuojamas pagai Europos degalų vidurkį. Pavyzdžiui, jei prieš metus dieselas kainavo 1,40 eurą, o dabar 1,80 eurą, tas priedas padidėja apie 10–15 procentų. Tai standartinė praktika, nes kitaip tiesiog neapsimokėtų važiuoti. Viską apskaičiuojame atvirai, klientas visada mato, kiek yra bazinė kaina, o kiek – degalų priedas, tad nėra jokių nepageidaujamų staigmenų.

Kas daro įtaka galutinei kainai be degalų?

Be degalų, didžiausią įtaką daro apkrovimo/iškrovimo vietos ir jų pasiekiamumas. Jei reikia važiuoti į Amsterdamo centrą, kur yra ribojimai sunkvežimiams (environmental zones), reikės mažesnio sunkvežimio arba papildomų leidimų, o tai kainuoja. Taip pat, jei siunta nėra paruošta laiku ir vairuotojas privalo laukti sandėlyje 4 valandas, tai taip pat pridedama prie sąskaitos. Laikas – tai pinigai, ir logistikoje tai labai tiksliai.

Terminai ir maršrutų planavimas

Kiek laiko užtrunka nuvežti prekes iš Lietuvos?

Įprastas maršrutas vilkiku iš Vilniaus ar Kauno iki Roterdamo ar Eindhoveno užtrunka apie 24–30 valandų, jei nėra didelių spūsčių. Tačiau tai yra gryvas vairavimo laikas. Jei įtrauksime poilsio laikus (taisyklės yra griežtos – 4,5 valandos vairavimo, 45 minučių poilsis), tai realiai kelionė trunka maždaug dieną ir pusę ar dvi dienas. Jei siunčiate krovą pirmadienį ryte, dažniausiai ji jau yra Olandijos sandėlyje trečiadienį. Tai yra tas standartas, kurį stengiamės išlaikyti.

Ar tikrai įmanomas tas kasdieninis režimas, apie kurį kalbate?

Taip, tai ne mitas. Mes turime tiek savo vilkikų, tiek patikimų partnerių, kurie važiuoja kasdien. Kasdien iš Lietuvos išvyksta dešimtys sunkvežimių į Vakarus. Važiuojame taip vadinamais "blokiniais" maršrutais, kai vienas vairuotojas nuveža iki pasienio arba perleidimo punkto, o kitas tęsia. Taip įmanoma užtikrinti, kad net ir tada, kai vienas vilkikas sugenda, kitas gali perimti krovinį, ir klientas to net nepajaus. Greitas ir patikimas transportavimas į Olandiją kasdien yra mūsų verslo modelis, be to nebegalėtume egzistuoti rinkoje.

Kas nutinka, jei užstrigo sienoje ar įvyksta avarija?

Čia įsijungia mano dvimatis telefonas ir kontaktai. Esu matęs viską: nuo padangų plyšimo Vokietijos autobane iki techninių gedimų. Jei įvyksta avarija, pirmiausia skambinu vairuotojui, suprantu situaciją, tada skambinu techninei pagalbai. Jei krovinys skubus, ieškome "pervežimo" – tai reiškia, kad kita mašina atvyksta, perkrauna prekes ir veža toliau. Tai brangu, bet jei mes kalti, tai mums padengiame išlaidas. Klientas visada turi gauti savo prekes, o kas vyksta užkulisiuose – tai mūsų rūpestis.

Dokumentacija ir muitinės niuansai

Kokius dokumentus reikia paruošti išsiuntimui?

Pagrindai yra paprasti: prekių sandėravimo lapas (packing list), sąskaita-faktūra (invoice) ir CMR krovinio kvitas. Be šių trijų dokumentų nei vienas pasienio pareigūnas neišleis mašinos. Svarbu, kad sąskaitoje būtų nurodytos tikslios prekės, HS kodai (muitinės kodai) ir jų vertė. Jei trūksta kokio nors lauko, pvz., svorio ar prekių kiekio, gali kilti nesusipratimų. Aš visada patariu savo klientams prieš siunčiant pasitikrinti, ar skaičiai dera, nes klaida dokumentuje gali uždelsti mašiną sienoje valandomis.

Ar reikia rūpintis muitine, jei važiuojame į ES šalį?

Kadangi Lietuva ir Nyderlandai yra abu Europos Sąjungoje, tai vidinės prekybos atveju muitinės formalumų nėra. Mašina tiesiog važiuoja per "žaliąją juostą". Tačiau čia yra vienas "bet". Jei prekės yra iš trečiosios šalies, pvz., iš Kinijos, ir jos nėra išgabentos iš Lietuvos (t.y., nebuvo sumokėti mokesčiai Lietuvoje), tai tada reikia T1 dokumento arba reikia atlikti muitinės iškrovimą Olandijoje. Tai jau sudėtingesnė istorija, reikalaujanti brokerio pagalbos, todėl apie tai reikia pranešti iš anksto.

Krovinių specifika ir saugumas

Ar imate vežti keletą paletės, ar tik pilną mašiną?

Imame viską. Turime "sujungimų" (groupage) maršrutus, kai renkame po kelias paletes iš skirtingų klientų ir vežame viena mašina. Tai pigiau klientui, kuris turi tik 2–3 paletes. Tačiau čia reikia kantrybės, nes reikia laukti, kol mašina užsipilda. Jei jums svarbus greitis, geriau pasirinkti dalinį krovinį (part load), kai mašina važiuoja tiesiai, bet turi laisvos vietos. Pavyzdžiui, jei turite 10 paletės, jas galima užkrauti į mašiną, kuri važiuoja į Olandiją rytoj, ir jums nereikės laukti savaitės.

Kaip vežami šaldomi ar jautrūs kroviniai?

Čia nėra vietos eksperimentams. Šaldomi kroviniai (temperatūros režimas) vežami tik su sertifikuotais vilkikais, kurie turi termografo įrangą. Prieš įsileisdami mašiną į sandėlį, vairuotojas turi parodyti temperatūros grafiką. Jei jame matyti, kad temperatūra nukrito žemiau -18 laipsnių (jei taip reikia), krovinys gali būti atmestas. Aš asmeniškai visada patikrinu vairuotojo dokumentus prieš išvykstant, kad vėliau nebūtų "nepaaiškinamų" situacijų su sugedu maistu ar vaistais.

Ar mano siunta apdrausta?

Taip, visada. Pagal įstatymus, kiekvienas tarptautinis pervežimas turi būti apdraustas CMR draudimu. Standartinė draudimo suma yra apie 8,33 SDR (specialių traukimo teisių) vienam kilogramui, kas sudaro maždaug 10–11 eurų už kg. Jei vežate brangius elektronikos komponentus, ši suma gali neužtekti. Tada visada siūlau papildomą draudimą (all risk), kuris padengia visą krovinio vertę. Geriau susimokėti keletą eurų daugiau, nei vėliau gailėtis dešimtims tūkstančių.

Problemos ir jų sprendimai realiu laiku

Ką daryti, jei gavėjas Olandijoje atsisako priimti prekes?

Tai, deja, ne tokia reta situacija. Kartais gavėjas tiesiog nepasiruošęs, neturi pinigų arba teigia, kad užsakė tai, ko ne. Tokiu atveju vairuotojas skambina man, o aš skambinu klientui. Mes negalime palikti prekių gatvėje. Paprastai bandoma išspręsti per 24 valandas – arba surandame laikiną sandėlį Olandijoje (kuris kainuoja), arba, jei įmanoma, grąžiname prekes atgal (kas labai brangu). Visada stengiuosi kalbėti su klientu dar prieš išvykstant, kad patikrintų, ar gavėjas tikrai laukia.

Ar gaunu pranešimus, kur yra mano krovinys?

Šiandien be to neįsivaizduojame darbo. Naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios rodo mašinos vietą realiu laiku. Taip pat turiu programėlę telefone, kuri siunčia pranešimus, kai mašina pasiekia paskirties vietą arba išvyksta iš sandėlio. Klientui galiu atsiųsti nuorodą, kur jis pats gali stebėti savo siuntą. Tai suteikia ramybės, ypač kai vežami brangūs ar skubūs daiktai.

Išvados

Apibendrinant, greitas ir patikimas transportavimas į Olandiją kasdien yra sudėtingas procesas, kuris sėkmingai veikia tik tada, kai žmogus žino savo darbą. Nėra mašinų, kurios važiuotų vienos sau, viskas remiasi žmonių komandacija – nuo dispečerių, kurie planuoja maršrutus, iki vairuotojų, kurie praleidžia savaites toli nuo namų. Po dvidešimt metų darbo galiu drąsiai pasakyti, kad raktas į sėkmę yra ne greitis, o pastovumas ir atsakomybė. Jei žinai, ką veži ir kodėl, o turi patikimus partnerius, olandiška rinka tavo akimis atrodo kur kas mažiau baisi.

Jei planuojate siuntimą į Roterdamą, Amsterdamą ar bet kurį kitą Nyderlandų miestą, neskubėkite rinkti pigiausio pasiūlymo.