Greitas ir patikimas pristatymas: jūsų daiktai saugūs ir laiku tiesiog prie durų

Sveiki, gerbami skaitytojai. Šiame srityje judėjau jau beveik dvidešimt penkerius metus. Maždaug nuo tada, kai Lietuvoje atsirado pirmosios rimtos logistikos kompanijos ir kai vairuotojai dar važinėjo senais „Volvo“ be kondicionierių per visą Europą. Per šį laikotarpį mačiau viską – nuo tų, kurie siuntė vieną obuolį Londone gyvenančiai močiutei, iki milžiniškų fabrikų įrenginių, kuriuos teko pervežti ypatingomis sąlygomis. Bet vienas dalykas visada lieka tas pats – kiekvienam klientui, nepaisant to, ar tai milijoninis kontraktas, ar mažas dovanų pakelis, svarbiausia yra viena mintis: „Ar mano daiktai saugūs ir kada jie atvyks?“.

Dirbdamas su klientais kasdien, pastebiu, kad dažniausiai kyla baimė dėl vėlavimo arba dėl to, kad kažkas pasikels į kraštą. Nors technologijos pasikeitė – dabar galime sekti krovinius realiu laiku telefonu, o vairuotojai važiuoja patogiuose kabinoose – patikimumas ir greitis vis dar yra pagrindinis valiuta šioje verslo srityje. Žmonėms nėra svarbu, kokia sudėtinga yra muitinės procedūra ar kokia padangės įrąžą turi sunkvežimis; jiems svarbu rezultatas. Ir štai čia įsivaizduokite situaciją: reikia greitas ir patikimas pristatymas, o jūsų daiktai saugūs turi likti nuo pakrovimo iki iškrovimo. Tai ne tiesiog frazė iš mūsų svetainės, tai kasdienė mūsų komandos praktika, apie kurią šiandamen norėčiau papasakoti šiek tiek labiau iš vidaus, be jokio tuo marketingo glaisto.

Šiandien rinka yra tokia, kad jei pasakote „atvyks rytoj“, tai turi atvykti rytoj, o ne poryt. Bet kaip tai pasiekiama? Tiesiog nusipirkus greitesnes mašinas? Ne, viskas yra sudėtingesnė. Tai patirtis, maršrutų planavimas ir žinojimas, kur reikia važiuoti, o kur reikia sustoti. Taigi, šiame straipsnyje bandysiu paaiškinti, kaip tai veikia iš tikrųjų, atsakydamas į tuos klausimus, kuriuos man užduodate kasdien telefonu ar el. paštu.

Kas vyksta su siunta kelyje ir kaip mes tai darome

Kiek laiko tikrai užtruks pristatyti siuntą į kitą šalį?

Visada sakyčiau taip – tai priklauso nuo to, ką jūs vadinate „kitą šalią“. Jei tai Vokietija ar Lenkija, tai dažniausiai tai klausimų dienų reikalas, 24 ar 48 valandas, jei viskas eina pagal planą. Bet jei reikia vežti į Ispaniją ar Portugaliją, tai čia jau skamba kita muzika – ten reikia suskaičiuoti mažiausiai tris-penkerias dienas, nes kelyje yra ne tik asfaltas, bet ir poilsio laikai vairuotojams, kurie yra griežtai reglamentuoti. Negaliu tiesiog pasakyti „penkios dienos“ ir užmiršti, jei tą dieną prie sienos stovi eilės iš trijų kilometrų, kaip tai buvo pasitaikę prie Kaliningrado sienos arba lenktyniaujant su sezonu per Alpes.

Ar garantuojate, kad siunta nebus vėluojama?

Ei, jei kas nors jums sako, kad garantuoja 100 % be jokio „jei“, geriau pasidomėkite, ar jis nesėdi po medžiu. Mes dirbame su realiu pasauliu – čia vyksta avarijos, sugenda automobiliai, užšąla keliai ar staiga uždaro muitinę patikrinimui. Tačiau mūsų „greitas ir patikimas pristatymas“ grindžiamas tuo, kad turime rezervinius planus. Jei vienas vairuotojas užstrigo, mes radome būdą, kaip perkrauti krovį į kitą arba suorganizuoti ekspressą. Taigi, garantuoju, kad padarysime viską, kas priklauso nuo mūsų, kad vėlavimas būtų kuo mažesnis, bet stichijos mes neišvengsime.

Kodėl kai kurios kompanijos veža pigiau, o kainos skiriasi kelis kartus?

Tai klasikinis klausimas. Žiūrėkite, yra trys pagrindiniai dalykai: kuro kaina, vairuotojo atlyginimas ir... kaip sakau, „vilties“ kaina. Pigiausios siuntos dažnai važiuoja tų, kurie renka krovinius iš dešimties skirtingų klientų ir važiuoja, kai tik sunkvežimis užsipildo. Tai gali trukti savaitę. O jei jums reikia, kad jūsų daiktai saugūs būtų pristatyti specifišku laiku, mes tenkame fūrą tik jums arba darome tai kaip dalį tikslaus maršruto. Už tą greitį ir už tai, kad mes nešokuoti po visus sandėlius Europoje, reikia sumokėti šiek tiek daugiau.

Ar vairuotojai tikrai stebi, kas vyksta su kroviniu?

Anksčiau buvo kita – vairuotojas uždarydavo duris ir važiuodavo. Dabar? Turiu savo vaikinų, kurie yra kaip šnipai. Kiekviena sustojimo vieta fiksuojama, krovinių skyrius dažniausiai turi dangčius su jutikliais, jei kas nors bandytų atidaryti neleistinoje vietoje. Be to, vairuotojas yra atsakingas už prekę nuo to momento, kai pasirašo važtaraštį sandėlyje, iki tada, kai jį perduoda jums. Jis nežino, kas yra dėžėje – jis žino tik, kad turi ją nugabenti. Jei dėžė sugadinta, jam tai galvos skausmas, todėl jie rūpinasi tuo labai.

Pakavimas, draudimas ir saugumas – kas svarbiausia

Ar turiu pats kažką daryti, kad mano daiktai nenukristų?

Būtų puiku, jei jūsų supakuota dėžė išlaikytų kritimą iš antro aukšto. Žinoma, aš šypsojuosi, bet esu matęs, kaip žmonės į dėžę deda stiklinius vazus užpildytas vien laikraščiais. Tarkime taip – mes užtikriname, kad jūsų daiktai saugūs nuo smūgių iš išorės (t. y. furos sujudinimo), bet jei viduje viskas barsta kaip gražiųjų pupešių maišelyje, neišvengsite trūkčių. Geriausia naudoti burbuliukų plėvelę, putų polistireną ir uždaryti dėžę taip, kad ji ne skambėtų. Kai girdžiu, kad dėžė skamba, aš žinau – bus bėdų.

Kas nutinka, jei siunta vis tiek sugenda ar dingsta?

Tai blogiausia scenarijus, bet jis įvyksta. Tada įsijungia draudimas. Mes visada rekomenduojame apdrausti krovį, ypač jei tai brangūs elektronikos arba antikvariat daiktai. Be to, yra svarbi viena smulkmena – jei gaunate siuntą ir matote, kad dėžė sutrypta, nedelsdami atidarykite vairuotojo akivaizdoje ir užfiksuokite pažeidimus važtaraštyje. Jei pasirašote, kad „viskas tvarkoje“, o vėliau namie randate sulaužytą kompiuterį, draudimo kompanija pasakys: „Gerbiamas, jūs patvirtinote, kad prekė gera“. Taip pat, jei dingo visa siunta – mes pradedame tyrimą, bet tai gali šiek tiek užtrukti, kol surasime vaizdo įrašus iš saugyklos kamerų.

Ar galiu siųsti brangius daiktus, pvz., paveikslus ar skulptūras?

Žinoma, tik tai jau vadinama „tuning“ arba specialių krovinių pervežimu. Paprasta fura su virve čia nebeišsivers. Tokioms prekėms reikia medinių grotelių (krate), specialios amortizacijos ir kartais netgi atskiro vairuotojo, kuris važiuoja labai ramiu greičiu. Paveikslo, kuris kainuoja tūkstančius eurų, neįsivaizduoju įkišti į bendrą konteinerį su padangomis. Čia kaina yra aukštesnė, bet užtikrintumas, kad greitas ir patikimas pristatymas nebus paverstas muziejaus eksponatu iš gabalų, yra absoliutus.

Kaip elgiamasi su labai jautriomis siuntomis, maistu ar vaistais?

Čia kalbame apie šaldymo režimus. Turiu vairuotojų, kurie važiuoja tik su šaldytuvais. Jei reikia gabenti vaistus, kurie turi būti laikomi +2 laipsnių temperatūroje, čia jokių kompromisų. Vairuotojas turi termometrą, kurį tikrina kas valandą, o jei temperatūra šokteli, jis turi pranešti ir išspręsti problemą (pavyzdžiui, uždaryti duris ilgiau degalinėje). Toks pristatymas brangesnis, nes technika kainuoja, bet ką gi padarysi, jei reikia išgelbėti insuliną ar šviežius mėsos gaminius.

Kainos, maršrutai ir keisti klausimai iš praktikos

Kiek dabar kainuoja pristatyti ką nors į Angliją po „Brexit“?

O, tai yra mano mėgstamiausia tema. Anksčiau buvo paprasta – važiuoji į Angliją kaip į Lenkiją, tik laivas per Lamanšą. Dabar? Muitinės deklaracijos, importo mokesčiai, veterinarijos sertifikatai netgi ant dėžių su bateliais. Kaina šoktelėjo ne dėl to, kad toliau važiuoti, o dėl to biurokratinio darbo. Jei norite, kad greitas ir patikimas pristatymas į Londoną ar Mančesterį įvyktų be jokio nusivylimo, reikia turėti tvarkingus dokumentus. Dėl to kaina gali svyruoti nuo 150 iki 500 eurų, priklausomai nuo to, ar jūsų siunta yra „paprasta“, ar reikia specialaus agento muitinėje.

Ar galima pristatyti siuntą į vietą, kur nėra asfalto, pvz., į sodybą miške?

Kodėl gi ne? Tiesiog reikia labai tiksliai pasakyti, kokia yra vietovė. Jei ten vairuotojas įvažiuos 20 tonų sunkvežimiu ir užstrigs purve, mes turėsime skambinti traktoriui arba kelti krovį į mažesnę mašiną priešais mišką. Tai vadinama „paskutinės mylios“ problema. Mes tai darome, bet jei žinote, kad kelyje yra tiltas, kuris atlaiko tik 10 tonų, praneškite iš karto.