Greitas ir efektyvus krovinių gabenimas iš Olandijos mikroautobusais: Eksperto vadovas

Tarptautinė prekyba ir logistika šiandien yra neatsiejama verslo sėkmės dalis. Esdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, mačiau, kaip pasikeitė rinka, kokie iššūkiai kyla klientams ir kokios svarbios yra greito bei patikimo pristatymo detalės. Vienas dažniausiai pasitaikančių užklausų tipų, su kuriuo susiduriu kasdien, yra susijęs su krovinių gabenimu iš Olandijos (Nyderlandų). Olandija yra vienas svarbiausių logistikos mazgų Europoje, čia susikerta prekybos keliai, o krovininiai uostai, tokie kaip Roterdamas, veržiasi siuntomis. Tačiau kai kalbame apie nedidelius arba vidutinio dydžio siuntas, kurios negali užpildyti pilnos sunkvežimio pusėčiaus (FCL), arba kai laikas yra labai kritinis, sunkvežimis dažnai tampa per didelis arba per lėtas sprendimas. Čia į žaidimą įsitraukia mikroautobusų transportas.

Šiame straipsnyje, remiantis savo ilgamečia patirtimi, noriu papasakoti, kaip veikia greitas transportavimas iš Olandijos su mikroautobusu, kodėl tai gali būti geriausias pasirinkimas Jūsų verslui ar asmeniniams poreikiams ir ką būtina žinoti, norint procesą atlikti sklandžiai. Nešiojant šias žinias, galite išvengti daugelio nesusipratimų ir nereikalingų išlaidų.

Įvadas

Kodėl Olandija yra tokia populiari prekybos partnerė Lietuvai? Atsakymas paprastas: tai strateginė vieta ir aukštas pirkimo jėgos lygis. Lietuvos įmonės čia perka mašinų detales, baldus, buitinę techniką, žemės ūkio produkciją ir daugybę kitų prekių. Tačiau, nupirkus prekę, kyla klausimas: kaip ją greitai ir saugiai parvežti į Lietuvą?

Tradicinis krovininis transportas (40 pėdų sunkvežimis) yra puikus, kai turite 20 tonų krovinių arba 33 europalačius paletės. Tačiau praktika rodo, kad dažniausiai reikia pergabenti tik 1–4 paletes arba netgi mažesnes siuntas. Tokiu atveju laukti, kol sunkvežimis surinks "pilną krovą" (groupage), gali užtrukti savaitę ar daugiau. Verslo pasaulyje laikas – tai pinigai, o kartais – ir prarasti klientai dėl prekių trūkumo.

Čia į pagalbą ateina mikroautobusų logistika. Profesionaliai parinktas mikroautobusas gali išvežti krovinių iš Olandijos jau kitą dieną po užsakymo, o pristatyti juos į Lietuvą per 24–48 valandas. Be to, mikroautobusai turi privalumų, apie kuriuos net neįsivaizduoja dauguma klientų: gebėjimas užvažiuoti į siauras gatves, greitesnis iškrovimas ir daugiau dėmesio kiekvienai siuntai. Per savo karjerą mačiau nemažai situacijų, kai būtent šis lankstusumas išgelbėjo didžiulius sandorius.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visas smulkmenas: nuo to, kiek krovinių telpa, iki dokumentų reikalavimų ir kainos formavimo. Tikimės, kad po šio skaitymo Jūsų sprendimas rinkti mikroautobusą bus apgalvotas ir saugus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man klientai užduoda daugiau nei dvidešimties metų patirties metu. Atsakymai į juos padės Jums suprasti procesą iš vidaus.

1. Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą, o ne standartinį sunkvežimį ar siuntų pervežimo paslaugas?

Svarbiausias argumentas yra greitis ir lankstumas. Standartinis krovininis transportas (sunkvežimis su puspriekabe) dažnai veikia pagal "groupage" (dalinių krovinių) principą. Tai reiškia, kad vairuotojas turi surenkti krovinius iš visų Olandijos (ar net Belgijos ir Vokietijos) siuntėjų, kol užpildys visą sunkvežimį. Tai gali užtrukti nuo 3 iki 7 dienų. Tuo tarpu mikroautobusas dažnai veikia kaip "ekspresas" – jis važiuoja tiesiai pas Jūsų siuntėją ir tiesiai pas Jus be tarpinių sustojjimų sandėliuose rūšiuoti krovinių.

Be to, mikroautobusai gali pasiekti vietas, kur sunkvežimui važiuoti draudžiama (pavyzdžiui, istoriniai miestų centrai, siauros privažiavimo takai prie sandėlių ar gamyklų). Taip pat sumažinama rizika "susimaišyti" tarp šimtų kitų krovinių dideliame sandėlyje – Jūsų siunta yra viena iš nedaugelio, todėl kontrolė yra didesnė.

2. Koks yra maksimalus krovinio svoris ir tūris, kurį gali pervežti mikroautobusas iš Olandijos?

Tai priklauso nuo mikroautobuso tipo, tačiau dažniausiai naudojame transporto priemones, kurios yra pritaikytos kroviniams (pvz., Ford Transit, Mercedes-Benz Sprinter, VW Crafter jų "krovininėse" versijose). Tokio tipo transporto priemonės dažniausiai gali gabenti iki 1,2–1,5 tonos krovinio svorio.

Kalbant apie tūrį, tai yra apie 15–20 kubinių metrų erdvės. Jei vertinti paletėmis, į standartinį mikroautobusą be problemų telpa 4 europalčius (120x80 cm) paletes, o jei mikroautobusas yra ilgosios bazės (LWB) arba aukščio (H2/H3), tai galima įtalpinti net iki 6–8 europaličių. Svarbu paminėti, kad aukštis taip pat svarbus – krovininėms puspriekabės aukštis yra standartinis (apie 2,6-2,8 m), o mikroautobusai gali būti žemesni, todėl labai aukštų krovinių (virš 1,9–2,0 m) gali tekti gabenti gulčia.

3. Kiek laiko trunka tipinis pristatymas iš Olandijos į Lietuvą?

Remiantis mano ilgamečia patirtimi, standartinis terminas yra 24–48 valandos nuo to momento, kai krovinys yra pasiimtas iš siuntėjo. Olandija geografiškai yra arti – atstumas nuo Amsterdamo ar Roterdamo iki Vilniaus yra apie 1600–1700 km.

Dauguma patikimų pervežėjų siūlo išvežimą iš Olandijos tuo pačiu arba kitą dieną po užsakymo patvirtinimo. Jei krovinys pasiimtas ryte, jau kitą dieną jis gali būti Lietuvoje. Tačiau būtina atsižvelgti į vairuotojo poilsio režimą. Pagal ES reguliavimą, vairuotojas turi privalomą poilsį (45 minučių po 4,5 valandos vairavimo), tad jei maršrutas vyksta be keleivių keitimo (tai būdinga ekspresinėms siuntoms), greitis gali šiek tiek svyruoti. Tačiau lyginant su sunkvežimiais, kurie dažnai sustoja rūšiuoti krovinius, mikroautobusas visada bus greitesnis.

4. Ar reikalingi specialūs dokumentai gabenant krovinius mikroautobusu tarp šalių narių?

Kadangi ir Olandija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės, tai labai supaprastina procesą. Fiziškai nepraeina jokios sienos kontrolės (tik galimas atsitiktinis pasienio policijos patikrinimas), todėl muitinės deklaravimas vidinėms prekėms nereikalingas.

Tačiau, kadangi tai yra komercinis transportas, būtina turėti teisingus dokumentus. Pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis. Jis yra tarptautinio krovinių pervežimo sutartis. CMR turi nurodyti siuntėją, gavėją, krovinių sąrašą, svorį ir vietų skaičių. Be CMR, būtina pateikti prekių sąrašą (Packing List) ir, jei reikia, PVM sąskaitą-faktūrą (Invoice). Nors PVM apmokestinimas vyksta tiesiogiai tarp įmonių (intra-Community supply), vairuotojas turi turėti šiuos dokumentus savo rankinuke, kad įmonės galėtų įrodyti prekių judėjimą valstybinės institucijoms (VMUI) reikalavus.

5. Kaip susiformuoja kaina už tokią paslaugą?

Kaina nėra fiksuota ir priklauso nuo kelių veiksnių. Pirmasis ir svarbiausias – kuro kaina. Maršrutas per Vokietiją ir Lenkiją reikalauja daug degalų, todėl kainos svyravimai tiesiogiai veikia galutinę sumą. Antras veiksnys – vieta. Jei Jums reikia pervežti tik vieną krepšį, Jums teks mokėti už visą mikroautobuso vietą (arba jos dalį). Taigi, kaina bus skaičiuojama už kiekį (pvz., už vieną paletę ar už kubinį metrą).

Taip pat į kainą įeina vairuotojo darbo užmokestis, automobilio priežiūra ir, svarbu, kelių mokesčiai. Vokietijoje yra mokesčiai už automagistrales (vignettes ar mokami tuneliai), Lenkijoje taip pat. Olandijoje kelių mokesčių sunkvežimiams yra dideli, tačiau lengvesniems mikroautobusams (jei svoris mažesnis nei 3,5 t) jie dažnai netaikomi arba žymiai mažesni. Vis dėlto, šie išlaidų elementai yra įskaičiuojami į pasiūlymą.

6. Ar krovinių įkrovimas ir iškrovimas įskaičiuojamas į paslaugą?

Čia reikia labai aiškiai susitarti dėl sąlygų. Standartinėje praktikoje (Incoterms sąlygose, pvz., EXW ar FCA), vairuotojas atvyksta pas siuntėją, o siuntėjas turi užtikrinti krovimą. Tačiau daugelis Olandijos sandėlių turi krautuvus su šoninėmis durimis, todėl krovimas vyksta labai greitai. Jei siuntėjas neturi keltuvo, mūsų vairuotojas dažnai gali padėti rankomis (jei krovinys leidžiamas) arba naudodamas pridedamą įrangą (pvz., keltuvas galiniame rame).

Lietuvoje atvykus prie gavėjo, situacija panaši. Jei nėra keltuvo, vairuotojas gali padėti iškrauti, tačiau tai turi būti aptarta iš anksto. Atsimenu vieną atveją, kai klientas tikėjosi, kad vairuotojas vienas perkels 500 kg sunkesnes dėžės į antrą aukštą be liftų. Tokiu atveju reikalingas papildomas darbuotojas (krovininkas), o tai kainuoja papildomai. Todėl visada rekomenduoju iš anksto nurodyti vietos sąlygas (ar yra keltuvas, ar reikia liftų).

7. Ar krovinių draudimas yra įtrauktas, ir ką daryti, jei krovinys pažeidžiamas?

Tai vienas svarbiausių klausimų. Profesionalus transporto ekspertas niekada nevykdo reisų be draudimo. Pagal nutarimus, kiekvienas CMR važtaraštis automatiškai apima draudimą (CMR draudimas), tačiau jo ribos yra ribotos (paprastai pagal SDR – specialias ištraukimo teises, kas svyruoja, bet dažnai yra apie 8,33 SDR už kilogramą). Tai reiškia, kad jei Jums dingsta brangi technika, standartinis draudimas gali neužtikrinti pilnos vertės.

Mes visada siūlome sudaryti "Visų rizikų" (All Risks) krovinių draudimo polisą, kuris padengia visą krovinio vertę nuo paėmimo iki pristatymo. Jei įvyksta avarija, vagystė ar žala, reikia nedelsiant informuoti vairuotoją, padaryti nuotraukas ir sudaryti protokolą (pažeidimo aktą). Savo patirties žinau, kad greitas reakcijos laikas ir gaišta nuotraukos yra raktas sėkmingai išmokai gauti iš draudimo kompanijos. Niekada nepasirašykite važtaraščio su pastabomis apie pažeidimus, jei neatidžiai patikrinote krovinių būklę.

8. Ar galima transportuoti ne tik prekes, bet ir asmeninius daiktus (keliaujant į gyvenimą)?

Žinoma, taip. Mikroautobusai yra idealus sprendimas perkeliant gyvenamąją vietą iš Olandijos į Lietuvą. Dažnai Lietuvoje dirbantys žmonės grįžta namo arba olandai persikelia į Lietuvą. Tokiu atveju mikroautobuso talpa užtenka nešti baldus, buitinę techniką, asmeninius daiktus.

Čia yra vienas niuansas: asmeniniai daiktai nėra prekės, todėl jų negalima parduoti kaip naujų prekių. Jei tai yra migracija, rekomenduoju sudaryti inventorinį sąrašą (Inventory List), kuriame būtų nurodyta, kad tai "Used personal effects, no commercial value" (Naudoti asmeniniai daiktai, be komercinės vertės). Tai gali padėti išvengti nesusipratimų su muitine arba mokesčių institucijomis, nors ES viduje migracijai mokesčių nėra. Taip pat svarbu užtikrinti, kad krovinys yra įpakavotas į dėžes arba uždengtas, kad neapsibraižytų apmušalai.

9. Kuo ypatingas maršrutas per Vokietiją ir Lenkiją, ir kaip tai veikia pristatymą?

Maršrutas iš Olandijos į Lietuvą beveik visada eina per Vokietiją (A1, A2 automagistralės) ir Lenkiją (A2 autostrada). Vokietija yra žinoma savo kokybiškais keliais, tačiau ir "Bau" (statybos darbais) bei eismo spūstimis. Eismas Vokietijoje yra labai intensyvus, ypač ties didžiaisiais miestais (Esenas, Dortmundas, Hanoveris, Berlynas).

Lenkijoje situacija pasikeitė pastaraisiais metais – nauja A2 autostrada tarp Varšuvos ir sienos su Vokietija yra puiki, tačiau kai kurie ruožai dar gali būti remontuojami. Svarbiausia yra tai, kad šiose šalyse yra griežti greičio apribojimai sunkvežimiams ir mikroautobusams (dažniausiai 80 km/h arba 90 km/h automagistralėse). Mūsų vairuotojai turi tachograus, kuris fiksuoja greitį, tad mes visada laikomės taisyklių. Tai užtikrina ne tik saugumą, bet ir vengiame baudų, kurios gali būti gana didelės Vokietijoje už greičio viršijimą.

10. Kaip pasiruošti siuntai, kad ji būtų sėkmingai ir greitai pergabenta?

Geriausias patarimas, kurį galiu duoti kaip ekspertas – pakuokite krovinį taip, lyg jis turėtų nukristi iš 1 metro aukščio. Naudokite kokybiškas dėžes, užpildykite tuščias vietas putplasčiu arba burbuliukine plėvele, o paletes uždėkite ant popieriaus arba plastikinės apsauginės juostos (stretch wrap).

Labai svarbu yra žymėjimas. Kiekviena dėžė turi turėti etiketę su gavėjo pavadinimu, adresu ir, jei galima, telefono numeriu. Jei krovinys yra trapus, turi būti didelių ir aiškių užrašų "FRAGILE" ar "BROKEN GLASS". Taip pat nurodykite, kurioje dėžėje yra kas, jei dėžių yra daug. Tai pagreitins iškrovimą ir padės vairuotojui tinkamai išdėstyti krovinius mikroautobuse, kad sunkesnės dėžės neitrintų lengvesnių.