Greitas daiktų pristatymas iš Olandijos į Lietuvą kasdien: vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje beveik dvi dešimtmetis ir galiu pasakyti viena: logistika niekada nemiega, o keliai Vakarų Europoje visada stebina naujaisiais iššūkiais. Pastaraisiais metais greitas daiktų pristatymas iš Olandijos į Lietuvą kasdien tapo ne tik prabanga, bet ir būtinybe verslui bei privatiems asmenims, kurie nori savo pirkinius ar sandėliuojamas prekes gauti be nereikalingų delsimų. Olandija, arba Nyderlandai, yra vienas svarbiausių logistinių mazgų visoje Europoje – čia susikerta milžiniški srautai iš Roterdamo uosto ir Amsterdamo Schipholo oro uosto, todėl galimybės išsiųsti krovinius iš čia yra be galo didelės.

Tačiau, kai klientas paklausia „kada tai atvyks?“, atsakymas nėra taip paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Esu matęs viską – nuo idealiai suderintų „just-in-time“ siuntų automobilių gamykloms iki tų atvejų, kai kelių eismo įvykiai Vokietijoje viską uždelsia valandomis. Šiame straipsnyje nenoriu jums girdėti sausųjų fakto apie krovinių vežimą, o noriu papasakoti, kaip tai vyksta iš tikrųjų, ką reikia žinoti, kad siunta nepasimestų, ir kodėl profesionalus planavimas yra pusė sėkmės. Jei domina ne tik teorija, bet ir praktiniai niuansai, susiję su kainomis, dokumentais bei pačių vairuotojų darbu, skaitykite toliau – čia rasite tai, ką paprastai slepia smulkus rašelis sutartyje.

Apie terminus ir maršrutus iš paties „viršaus“

Kiek laiko tikrai užtrunka tas greitas pristatymas?

Dažnai žmonės galvoja, kad užsisakę siuntą rytoj jį gauna, tačiau realybėje standartinis greitas daiktų pristatymas iš Olandijos į Lietuvą kasdien užtrunka nuo 24 iki 48 valandų, priklausomai nuo to, ar tai pilna sunkvežimio mašina, ar tai dalinė siunta (kai viename sunkvežimyje vežame dešimtelių klientų krovinius). Jei imame krovinius iš pietinės Olandijos, pavyzdžiui, iš Eindhoveno ar Tilburgo, kelią trumpesnis, bet jei tenka važiuoti per šiaurę ir vėliau pro Vokietijos ruožus prie Hanoverio, kur dažnai stovi spąstai, laikas gali šiek tiek „nuplūsti“. Vertėtų prisiminti, kad vairuotojui reikia ir poilsio, tad net jei fiziškai nuvažiuoti galima per 12 valandų, teisės aktai draudžia tai daryti be pertraukos.

Ar tikrai važiuojate kasdien, ar tai tik reklamos frazė?

Taip, važiuojame kasdien, nes rinka neleidžia ilsėtis – mūsų partnerių parkai Olandijoje siunčia mašinas kiekvieną vakarą, kad ryte jos jau būtų Lietuvoje arba pietinės Latvijos sandėliuose. Net ir savaitgaliais, nors yra mažiau išvažiavimų, visada randame galimybę išsiųti itin skubią siuntą, nors tada kaina gali būti šiek tiek aukštesnė dėl „paprasto poilsio“ pažeidimo mokesties arba papildomo vairuotojo įtraukimo. Esu matęs, kaip šeštadienį vakare paskambina paniką patiriantis klientas, kuriam reikia detalių gamybai pirmadienį, ir mes sugebame tai suorganizuoti, nes turime tinklą vairuotojų, kurie gyvena ne tik Lietuvoje, bet ir važinėja maršrutu Vilnius-Kaunas-Ryga-Olandija.

Kokiu keliu dažniausiai važiuoja tie sunkvežimiai?

Daugiausia judame magistralėmis, kurios eina per Vokietiją ir Lenkiją, nors pastaruoju metu, dėl didelių eismo spūsčių ties A2 autobonu Vokietijoje, kartais sprendžiame pasukti pro Belgiją ir per Prancūziją, o tada jau pro Vokietiją tik pietinę dalį. Tai atrodo keistai – važiuoti pro Prancūziją į Lietuvą – tačiau kartais taip yra greičiau, nes vengiame didžiausių prekybos centrų apylinkių, kur keliai užstringa. Žinoma, jei siunčiate ką nors iš Roterdamo uosto, maršrutas yra trumpesnis ir tiesesnis, tiesiog per šiaurės Vokietiją link Brėmeno ir toliau į rytus.

Pinigai, dokumentai ir tai, ką dažniausiai pamiršta

Kiek maždaug kainuoja pristatyti keletą paletę?

Kainos svyruoja labai stipriai – pradedant nuo 120-150 eurų už vieną paletę, jei tai yra dalinė siunta ir galime ją įtraukti į bendrą maršrutą, ir baigiant keliais tūkstančiais eurų, jei reikalingas ekspresinis krovininis automobilis vienam klientui. Taip pat didelę įtaką turi tai, kiek reikia vietos – ar tai standartinė 1,2 metrų paletė „Euro“, ar tai nestandartinis ilgas krovinius, pvz., medienos ar vamzdžių. Prie galutinės sumos visada prisideda kuro priedėlis, kuris šiuo metu, deja, nėra mažas, todėl, kai sutarsite kainą, pasidomėkite, ar ji yra fiksuota, ar priklauso nuo kuro kainos svyravimų biržoje.

Ar reikia mokėti už iškrovą Lietuvoje, jei tai jau įskaičiuota?

Čia dažniausiai kyla nesusipratimų – klientas manęs klauso „kodėl aš turiu mokėti vairuotojui 50 eurų už iškrovą, jei aš jums sumokėjau už pristatymą?“. Atsakymas paprastas: jei jūsų sandėlyje nėra krautuvo (rokės) arba jei vairuotojas atvykia ne darbo laiku, tada jis privalo naudotis savo „Hidrauline ranka“ (tail lift) arba kvieti išorinę krovinių įmonę, o tai papildomai kainuoja.Visada patariu iš anksto pasidomėti savo gavėjo galimybėmis – jei yra tik rampa be krautuvo, reikia numatyti, kad vairuotojas negali fiziškai nuleisti tonos svorio prekes rankomis.

Kas dėl tų visų muitinės dokumentų, ar tai sudėtinga?

Kadangi Olandija ir Lietuva yra ES erdvėje, tai dažniausiai nereikia deklaruoti krovinių muitinėje kaip importo ar eksporto, tačiau būtina turėti tinkamą PVM sąskaitą-faktūrą ir CMR kvitą. Žinau, kad tai skamba keistai, bet aš esu matęs situacijų, kai vairuotoją sulaiko Lenkijos pasieniečiai tik todėl, kad sąskaitoje nebuvo aiškiai parašyta transporto priemonės numerio ar prekių kodų (TN VED). Geriau leisti šiek tiek laiko parašyti papildomą eilutę dokumentuose, nei vėliau praleisti dieną bandant aiškintis su muitininkais arba mokėti baudą už netinkamus dokumentus.

Ar galiu atsiimti prekes pats iš jūsų sandėlio Lietuvoje?

Žinoma, tai dažnai būna ir pigiau, ir greičiau, ypač jei gyvenate netoli Kauno, Klaipėdos ar Vilniaus, kur mes dažniausiai susirenkame krovinius prieš išvežant juos paskirstyti po Lietuvą. Tiesiog reikia mums pranešti iš anksto, kad mes užfiksuotume, jog krovinys nebevažiuoja į galutinį adresą, o laukia atsiėmimo – tai taupo mums laiką, o jums pinigus, nes nereikia mokėti „paskutinės mylios“ pristatymo mokesčio. Turbūt ne kartą girdėjote, kad logistika – tai grandinė, o kai viena grandinėlė pas traukia (atsiėmimas), viskas tampa paprasčiau.

Ką ir kaip galima vežti (bei ko daryti negalima)

Ar galima vežti baldus iš IKEA ar kitų parduotuvių?

Tai viena populiariausių paslaugų, vadinama „collecting“ arba konsolidacija – mes susirenkame prekes iš skirtingų tiekėjų, pavyzdžiui, iš keleto parduotuvų aplink Utrechtą, ir galiausiai įkeliamą į vieną mašiną. Svarbiausia čia yra tai, kad prekės turi būti pakluotos, jei jos nėra originalioje pakuotėje – aš nemačiau nieko blogesnio, nei kruopščiai supakuota virtuvė, kurią klientui atvežė su įbrėžimu dėl to, kad kitą kliento siuntą (pvz., metalines konstrukcijas) užėmė nepakankamai tvirtai. Jei perkate didelius baldus, visada pasidomėkite, ar parduotuvė gali juos uždėti ant paletės, tai mums labai padeda išvengti šiukšlių.

O jei aš turiu padangas – ar jų neima, nes tai pavojinga?

Padangos nėra pavojingos krovinių (ADR) kategorija, nebent jos yra didelės ir sunkios žemės ūkio padangos, bet čia dažniau kyla problema su svoriu ir stabilumu. Esu matęs, kaip padangos, nepakluotos ant paletės, tiesiog nukrenta ant vairuotojo kabinos stačiai stabdant, tad reikalavimas dėl tvirtinimo (strėpimo) yra griežtas. Greitas daiktų pristatymas iš Olandijos į Lietuvą kasdien su tokiais nestandartiniais krovinais įmanomas, bet reikia numatyti papildomą laiką pakrovimui, kad vairuotojas, kuris dažnai vienas, sugebėtų užtvirtinti tą „rąstą“ saugiai.

Kas nutinka, jei siunta sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenažus, bet jis nutinka, ir tada viskas priklauso nuo draudimo. Profesionalios kompanijos visada turi draudimą, kuris dengia krovinių vertę nuo momento, kai mes juos pasiimame, iki momento, kai perduodame jums. Kartais klientai sako: „man tai nereikia, jūs važiuokite atsakingai“, tačiau aš jums pasakysiu – net aš, su 20 metų patirtimi, negaliu užtikrinti, kad manęs neužpuls šernai kelio šalia Varšuvos ar kad kas neperšoks į juodąją mašiną. Draudimas yra tas ramumas, kuris leidžia miegoti ramiai ir man, ir jums.

Praktiniai patarimai iš „dažnai keliaujančio“

Kaip geriausiai pasiruošti siuntai, kad vairuotojui nekiltų problemų?

Geriausias dalykas yra standartinė Euro paletė, uždėta ant šios paletės, ir užvyniota storu (23 mikronų ar daugiau) pleistru. Aš esu matęs, kaip klientai bando taupyti ant plėvelės, o rezultate – dėžės atsiskiria, o turinys (pvz., keramika) suskyla į šukas. Taip pat būtina užklijuoti etiketę su adresu ne vienoje vietoje, o bent ant dviejų pusių – jei paletė stovi tankiai tarp kitų, mes negalime pamatyti etiketės gale, ir tai priverčia vairuotoją versti visą krovinius, kas laiko gaudo.

Ar verta rinktis brangesnę, bet „garantuotą“ paslaugą?

Jei jums reikia, kad detalės būtų prie gamybos linijos antradienį 8:00 ryto, tai neabejotinai verta. Pigūs variantai dažnai vadinami „kai bus pilna mašina“, ir tada gali nutikti taip, kad mes laukiam dar trijų klientų, kol užpils 20 tonų rėmas. Brangioje paslaugoje jūs mokate už tą laiką ir už tai, kad mašina važiuoja tiesiai į jūsų adresą be sustojimų tarpiniais sandėliais Kaune ar Marijampolėje. Versle laikas – tai pinigai, o viena diena gamybos stabdymo gali kainuoti daugiau nei visi krovininiai pervežimai per mėnesį.

Išvada

Apibendrinant savo ilgametę patirtį, galiu teigti, kad greitas daiktų pristatymas iš Olandijos į Lietuvą kasdien yra gerai suderinta sistema, kuri veikia kaip laikrodis, tik jei visi dalyviai – tiek siuntėjas, tiek pervežėjas, tiek gavėjas – žaidžia pagal tąs pačias taisykles. Olandija yra puikus partneris prekybai, o Lietuva – sparčiai augantis rinkos centras, todėl šio maršruto apimtis tik didės. Nepaisant to, visada atminkite, kad pigiausia kaina visada slepia kažką – arba tai bus ilgesnis laukimas, arba prastesnė krovinio apsauga. Pasitikėkite profesionalais, kuriems ne vienas metai, o dešimtys metų patirties, ir jūsų siuntos visada pasieks tikslą laiku ir saugiai.