Greitas daiktų pervežimas iš Olandijos: Viskas, ką reikia žinoti norint išvengti streso

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, daugybę kartų mačiau vieną ir tą patį scenarijų. Klientas, pirkęs prekių Olandijoje arba planuojantis persikelti gyventi iš šios šalies, jau iš anksto susiruošia dėl galimų nesusipratimų, vėlavimų ir papildomų mokesčių. Olandija, nors ir geografiškai netoliese, yra viena intensyviausiai logistikoje užimtų šalių Europoje, o maršrutas Olandija – Lietuva turi savų niuansų, kuriuos būtina žinoti, norint, kad viskas vyktų sklandžiai.

Daiktų pervežimas iš Olandijos gali būti tikrai be streso, jei tik procesas yra tinkamai suplanuotas ir pasitikėjama profesionalia komanda. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia šis procesas nuo A iki Z. Mes nekalbėsime tik apie tai, kaip užsisakyti transportą, bet ir apie tai, kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios sukelia nervus ir gali užtrukti savaitėmis. Nesvarbu, ar tai yra viena paletė prekių iš Amsterdamo sandėlio, ar pilnas namų ūkio reikmenų krovinys iš Roterdamo – pagrindiniai principai išlieka tie patys. Svarbiausia yra suprasti, kad „greitas“ pervežimas nereiškia „skubus ir nerūpestingas“, o reiškia „gerai organizuotas ir be nereikalingų sustojimų“.

Šioje apžvalgoje mes aptarsime laiko sąnaudas, kainodaros formavimąsi, dokumentus, kuriuos būtina turėti, ir atsakysime į daugelį klausimų, kuriuos dažniausiai užduodate klientai. Tikėkimės, kad po šio straipsnio skaitymo, Jūsų artimas kelionės iš Olandijos etapas atrodys ne kaip sunki užduotis, o kaip paprasta logistika.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kiek laiko užtrunka daiktų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Esant idealiam scenarijui, kai krovinys yra paruoštas, o vairuotojas jau laukia Olandijoje, standartinis kelionės trukmė svyruoja nuo 24 iki 48 valandų. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad tai yra vairuotojo darbo laikas, o ne kalendorinės dienos. Dažnai klientai galvoja, kad jei išsiuntė daiktą antradienį, tai ketvirtadienį jis jau bus pas jį. Taip gali būti tik tada, jei tai yra „ekspresinis“ pervežimas taikant „sprinterio“ tipo automobilį, kuriame vairuotojas gali važiuoti be ilgos pertraukos arba jei jau buvo surinktas grupinis krovinys (konsolidacija).

Jeigu kalbame apie dėžinius krovinius (kai Jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų siuntomis viename dideliame sunkvežimyje), laikas gali šiek tiek ilgėti. Paprastai tokio tipo kroviniai surenkami 1–2 dienas, o pats važiavimas trunka dar vieną dieną. Taigi, realistinis laikotarpis nuo užsakymo pradžios iki pristatymo Lietuvoje yra apie 3–4 darbo dienas. Taip pat reikia atsiminti apie vairuotojo poilsio laiką – jis turi laikytis rigoro, todėl net jei atstumas yra maždaug 1500 km, kelionė negali būti atlikta viena etape be sustojimų. Pavasario ir vasaros sezonais, ypač Vokietijos autostradose (kurios yra pagrindinis kelias), susidaro didžiuliai spūstys, kurios gali prailginti kelionę dar 4–6 valandas. Mano patirtis rodo, kad geriausia planuoti atsiėmimą su savaitės ar dviejų atsarga, kad išvengtumėte nereikalingo streso.

2. Kaip formuojama pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainodaros formavimas logistikoje yra sudėtingas procesas, bet klientui svarbiausia suprasti pagrindinius komponentus. Pirmiausia, tai kuro kaina. Kuro kainos svyravimai tiesiogiai veikia tarifo dinamiką – brangstant kurui, brangsta ir pervežimai. Antras svarbus faktorius yra atstumas ir maršrutas. Olandija nėra didelė šalis, tačiau paimti krovinį iš vieno miesto (pavyzdžiui, Mastrichto pietuose) ir nuvežti į kitą (pavyzdžiui, Groningeno šiaurėje) gali kainuoti beveik tiek pat, kiek ir nuvežti jį į Lietuvą, todėl krovinio paėmimo vieta turi įtakos galutinei kainai.

Taip pat kainą lemia krovinio svoris ir tūris. Logistikoje vartojamas terminas „užimtumas“ – jeigu daiktai yra lengvi, bet dideli (pavyzdžiui, putų polistirolo plokštės ar baldai), jie užima daug vietos sunkvežimyje, todėl kaina gali būti skaičiuojama pagal tūrį (kubinius metrus). Jei tai yra sunkios metalo konstrukcijos, kaina bus grindžiama svoriu.

Svarbu paminėti ir „paleidimo“ mokesčius. Jeigu reikalinga speciali technika (keltuvas, manipuliatorius) krovinio pakrovimui ar iškrovimui, tai taip pat įeina į kainą. Ir, žinoma, mokesčiai už tiltus ir tunelius (ypač Vokietijoje ir Belgijoje), kuriuos turi mokėti transporto įmonė. Visi šie elementai sudaro galutinę sumą. Neklauskite tiesiog „kiek kainuoja kilogramas“, nes taisyklės nėra tokios paprastos. Profesionali įmonė visada pareikalos tikslaus krovinio aprašymo, kad galėtų pateikti ne tik pigią, bet ir realią kainą be jokių staigmenų vėliau.

3. Kokius dokumentus reikia paruošti sėkmingam pervežimui?

Dokumentų tvarka yra mūsų srityje šventa, ir jokių kompromisų čia būti negali. pagrindinis dokumentas yra CMR sąvarašas. Tai tarptautinis krovinio vežimo sąrašas, kuris veikia kaip sutartis tarp siuntėjo, vežėjo ir gavėjo. Jame turi būti tiksliai nurodytas krovinio aprašymas, svoris, vietų skaičius ir adresas. Be CMR, sunkvežimis net neturi teisės išvykti iš Olandijos.

Jei pervežamos prekės, kurios yra parduodamos (prekybinės prekės), būtinas Pirkimo-sutarties dokumentas arba Sąskaita-faktūra (Invoice). Ji reikalinga muitinės kontrolės tikslais. Nors Olandija ir Lietuva yra ES šalys ir vidinės sienos kontroliuojamos atsitiktinai, muitinės tarnybos turi teisę sustabdyti transportą ir patikrinti, ar prekės nėra pavogtos arba ar atitinka deklaraciją. Be sąskaitos-faktūros, krovinys gali būti uždarytas muitinės sandėliuose iki aiškinimosi.

Jei pervežate asmeninius daiktus (pvz., kelyje iš Olandijos), rekomenduojama turėti Turtinės deklaracijos formą arba sąrašą, patvirtintą Jūsų parašu, kad šie daiktai nėra komercinės paskirties. Taip pat būtina, kad vairuotojas turėtų galiojančius vairuotojo pažymėjimą, CEP (tarptautinės vežimo licencijos) kortelę ir pats automobilis būtų techniškai tvarkingas. Dokumentų trūkumas – dažniausia vėlavimo priežastis.

4. Ar reikia muitinės formalumų pervežiant prekes iš Olandijos į Lietuvą?

Kadangi abi šalys priklauso Europos Sąjungai ir Šengeno zonai, fizinės sienos kontrolės (kaip tai būna su Ukraina ar Baltarusija) nėra. Tačiau „nėra kontrolės“ nereiškia „nėra formalumų“. Tai yra dažna klaida. Prekės, keliaujančios tarp ES šalių, yra laikomos vidinės prekybos prekėmis, todėl muitų nėra. Tačiau yra kitų reikalavimų.

Visos prekės turi būti pirmosios paskirties (t. y. tinkamos naudojimui be papildomo apdorojimo) ir jos turi atitikti ES standartus. Jei pervežate prekes, kurios yra pavojingos (chemija, medicinos priemonės), gali būti reikalingi papildomi sertifikatai. Taip pat reikia atsižvelgti į PVM (Pridėtinės vertės mokestį) procedūras. Jeigu esate PVM mokėtojas Lietuvoje ir perkate prekes iš Olandijos PVM mokėtojo, taikoma „self-billing“ (suskolinimo) procedūra – Jūs nesumokėte PVM Olandijoje, bet ją apskaičiuosite Lietuvoje.

Jeigu pervežate naudotas prekes (pvz., automobilius, techniką), būtina įrodymas, kad jos nėra šiukšlės (waste), nes šiukšlių eksportas yra griežtai reglamentuotas ir reikalauja specialių leidimų. Trumpai tariant, fizinio muitinės posto pravažiavimo nereikia, bet dokumentai turi būti tvarkingi, jei sustojys „mobilioji grupė“. Mano patirtis rodo, kad gerai paruošti dokumentai išvengia 90 % galimų problemų kelyje.

5. Kaip turi būti supakuoti daiktai, kad jie nenukentėtų kelyje?

Packaging (pakavimas) yra pusė sėkmės. Esu matęs tūkstančius krovinių, ir tie, kurie atvyksta pažeisti, dažniausiai kaltas neblogas kelių padėtis, o tinginys pakuoti. Olandijos keliai yra geros kokybės, tačiau vairuotojams tenka važiuoti per Vokietiją ir Lenkiją, kur kelių būklė gali būti blogesnė, o „kelių bangos“ sukelia stiprų vibraciją.

Krovinys turi būti užtvirtintas taip, kad negalėtų pasisukti ar nukristi net staigiai stabdant. Jei tai yra dėžės su prekėmis, jos turi būti sukrautos ant paletės ir užrištos elastine plėvele (stretch filmu) ne mažiau kaip 3-4 sluoksniais. Paletės turi būti tvirtos (EUR paletės), nes sulūžusi paletė gali sugadinti visą krovinį. Jei pervežate baldus ar brangią techniką, būtina naudoti apsauginius kampų uždengalus (corner protectors) ir burbulinę plėvelę.

Jei siuntate ne paletizuotą krovinią (pvz., maišus, dėžes be paletės), vairuotojas gali atsisakyti juos priimti, nes yra rizika, kad jie suslydž� ir užguls kelyje, o tai kelia pavojų. Taip pat svarbu pažymėti dėžutes su trapiais daiktais („Fragile“) ir nurodyti, kurios pusės yra viršus („This way up“). Gerai supakuotas krovinys tai ne tik saugumas, tai ir ramybė Jums.

6. Kas daryti, jei krovinys atvyko pažeistas?

Tai blogiausias scenarijus, apie kurį niekas nenori galvoti, tačiau būtina žinoti veiksmų algoritmą. Pirma, niekada nepasirašykite CMR sąvarašo be pastabų, jei pastebėjote pažeidimus. Vairuotojas gali spaudti, kad „viskas gerai“, pasakydamas, kad „užpildysime vėliau“, tačiau tai yra pagrindinė klaida. Kai pasirašote sąvarašą be prierašų, Jūs patvirtinate, jog gavote krovinį tvarkingai.

Jei pastebite, kad dėžės sutrūkinėjusios ar drėgnos, CMR sąvarašo „Pastabos“ skiltyje turi būti užrašyta: „Krovinys pažeistas, 3 dėžės įdūbtos“. Tada reikia nedelsiant susisiekti su savo logistikos brokeriu arba pervežėju. Reikia daryti nuotraukas – ne tik pažeistų vietų, bet ir viso krovinio vaizdą sunkvežimyje.

Draudimas logistikoje dažniausiai yra pagal CMR konvenciją, kurioje atsakomybės ribos yra apibrėžtos (apie 8,33 SDR vieną kilogramą, kas yra apie 10 EUR). Jei prekės yra brangesnės, būtina turėti papildomą draudimą. Visus šiuos dalykus reikia išsiaiškinti dar prieš siuntimą. Jei pažeidimas pastebimas tik išpakavus (vidinis pažeidimas), tai yra sudėtingesnė situacija – čia reikalingas ekspertizės aktas, įrodantis, kad pažeidimas atsirado ne dėl blogo pakavimo, o dėl transportavimo. Greitas reagavimas šiuo atveju yra labai svarbus.

7. Ar galima pervežti asmeninius daiktus (keliaujant iš Olandijos) kartu su prekinėmis siuntomis?

Tai gana dažnas klausimas, ypač tarp tų, kurie dirba Olandijoje ir grįžta atostogauti arba gyventi į Lietuvą. Teoriškai – ne, tai nerekomenduojama. Prekinės siuntos (konsoliduotos siuntos) turi būti deklaruojamos kaip prekės, o asmeniniai daiktai – kaip nekomercinis turtas. Maišant šias kategorijas, gali kilti problemų muitinėje arba draudimo atveju.

Jei asmeniniai daiktai keliauja atskirai (pvz., dėžė su drabužiais ir knygomis), tai dažniausiai nėra problema, jei tai ne didelis kiekis, panašus į prekybą. Tačiau jeigu bandysite įdėti savo dviratį ar buitinę techniką į sunkvežimį, kuris veža firmos prekes, ir tai bus ne užfiksuota dokumentuose, gali būti laikoma kontrabanda arba bandymu išvengti mokesčių.

Geriausias sprendimas – kreiptis į pervežėją ir aptarti „part load“ (dalini krovinį) galimybes. Tada Jūsų asmeniniai daiktai bus užfiksuoti atskirai, bus paskelbta, kad tai nekomercinis krovinys (Personal effects), ir Jūs turėsite pilną draudimą bei legalų statusą. Neklauskite vairuotojo „užsidėk šitą dėžę gale“ – jis gali nuspręsti padėti, bet jei kils problemų, Jūs liksite be jokios teisinės apsaugos.

8. Kokios yra pagrindinės problemos, dėl kurių vėluoja siuntos iš Olandijos?

Mano daugiametė patirtis leidžia išskirti tris pagrindines vėlavimo priežastis. Pirmoji – netinkamas krovinio paruošimas. Kai vairuotojas atvykta į sandėlį Olandijoje, o krovinys dar nėra surinktas arba nepakuotas. Vairuotojas negali laukti valandų nemokamai – jo laikas yra pinigai. Tokiu atveju krovinys gali būti paliktas ir perkeltas į kitą reisą, kas prailgina pristatymą 1-2 dienas.

Antroji priežastis – dokumentų nesutapimai. Jei sąskaitoje faktūroje nurodytas kitoks adresas nei CMR sąvaraše, arba prekių kodai (HS kodai) neteisingi, muitinė arba policija gali sustabdyti transportą patikrinimui. Tai trunka nuo kelias valandų iki kelių dienų.

Trečioji – techniniai gedimai ar eismo įvykiai. Nors tai retesnis atvejis, tačiau 1500 km maršruose tai nutinka. Sunkvežimiams tenka važiuoti dideliu greičiu, o variklio gedimas ar padangų plyšimas gali sustabdyti reisą. Čia padeda tik greita reakcija ir įmonės galimybės išsiųsti kitą automobilį perkrauti. Klientui svarbu suprasti, kad 99 proc. vėlavimų galima išvengti turint gerą komunikaciją. Jei pervežėjas laiku informuoja apie vėlavimą, streso mažiau.

9. Ar saugu duoti brangius daiktus (tapyba, juvelyrinius dirbinius) į bendrą krovinių automobilį?

Esu labai atsargus dėl tokių siuntų. Bendruose krovininiuose automobiliuose (kurie vežia 20–30 tonų prekių) krovinys yra kraunamas vienas ant kito, vairuotojai dažnai krauna ir iškrauna kelis kartus per dieną skirtinguose sandėliuose. Yra didelė rizika, kad brangus daiktas gali būti pavogtas, susmogtas arba neteisingai įkeltas.

Jeigu Jūs turite brangų turtą (virš 10 000 EUR vertės vienetas), rekomenduojama pasirinkti VIP arba ekspresinį pervežimą.