Greitas daiktų išvežimas į Olandiją be problemų: vadovas iš vidaus

Sveiki, draugai. Šiandien noriu su jumis paplesti apie tai, kaip tikrai atrodo krovinių pervežimas į Vakarus. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų – maždaug nuo tada, kai Lietuvoje pradėjo rinktis pirmieji tikri sunkvežimiai, o olandų gėlių turgavietės buvo lyg marsas. Per šį laiką esu matęs viską: nuo sugedusių šaldytuvų kelyje iki tokių dokumentų chaoso, kad norėdami išsiaiškinti situaciją, tekdavo skambinti telefonu tris paras. Tačiau vienas dalykas išliko pastovus – klientas visada nori to paties: nori, kad daiktai būtų ten laiku ir saugiai. Šiandien kalbėsime apie tai, kaip užtikrinti greitas daiktų išvežimas į Olandiją be problemų, nepaisant to, kad keliai, muitinės ar orai dažnai mėgina sukliudyti.

Olandija (arba Nyderlandai, kaip kas nori) yra viena pagrindinių logistikos širdžių Europoje. Roterdamo uostas, Schipholo oro uostas, tūkstančiai sandėlių – visa tai sukuria milžinišką srautą. Kai klientas sako „man reikia greitai“, jis dažnai neįsivaizduoja, kas tame slypi užkulisiuose. Tai ne tik vairuotojas paspaudžia dujų pedalą. Tai yra sudėtingas mechanizmas, kuriam reikalingi teisingi dokumentai, tinkamas supakavimas ir, žinoma, patikimas partneris. Esu matęs, kaip mažos įmonės prarasdavo tūkstančius eurų tik todėl, kad nepakankamai gerai užklijavo dėžę arba nurodė neteisingą svorį prekių sandėliavimo lapuose.

Toliau straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos girdžiu kasdien iš savo klientų, ir pabandysiu išdarkyti mitus, kad tarptautinis pervežimas yra kažkas baisiai sudėtingo. Jei jums reikalingas patikimas krovinių pervežimas į Olandiją, čia rasite praktinius patarimų, kurie padės išvengti nemalonumų.

Kas daro įtaką greičiui ir kainai?

Prieš pradedant kalbėti apie pačį procesą, reikia suprasti vieną pagrindinę dalyką – kaina ir greitis yra susiję tiesiogiai, bet ne visada taip, kaip atrodo. Daugelis mano klientų mano, kad jei sumokės daugiau, sunkvežimis nuskries kaip kulkos. Tačiau logistikoje dažniausiai laiką suvalgo ne greitis, o biurokratija. Pavyzdžiui, jei siunčiate dalis į gamyklą Eindhovene, o jūsų CMR draudimas arba prekių sąrašas (invoice) neturi tinkamų HS kodų, muitinėje arba A1 formos patvirtinime gali užstringti net kelias dienas.

Taigi, norint užtikrinti greitas daiktų išvežimas į Olandiją be problemų, reikia ne tik gerų padangų, bet ir tvarkingų popierių. Aš dažnai sakau saviems vairuotojams: „Važiuok greitai, bet važiuok saugiai, o svarbiausia – nevaryk į Lenkiją be degalų, jei ten degalinės uždarytos“. Smulkios detalės, tokios kaip teisingas krovinio fiksavimas (tvirtinimas) arba pristatymo laiko patvirtinimas iš gavėjo, lemia sėkmę. Jei gavėjas Olandijoje nėra paruošęs krautuvo, vairuotojas gali praleisti pusę dienos laukdamas, o tai vėliau atsispindi jūsų sąskaitoje už pristatymo vėlavimą.

Verta paminėti ir geografinius niuansus. Olandija – šalis tanki. Keliai ten puikūs, bet juose visada yra „spūstys“, ypač aplink Amsterdamą, Utrechtą arba Roterdamą. Patirtis rodo, kad geriausias laikas išvykti iš Lietuvos yra pirmadienio vakaras arba ankstyvas antradienis, taip išvengiant sekmadienio nakties rikiuotės pasienio punktuose. Taip pat būtina atsižvelgti į sezoninius svyravimus – pavyzdžiui, prieš šventes arba per gegužės atostogas Olandijoje, kai viskas sustoja, planuoti reikia dar labiau atsargiau.

Dokumentų ir pinigų klausimai

Kiek tai man kainuos?

Tai pirmasis dalykas, kurį girdžiu iš kliento, kai tik jis pakelia ragelį. Kaina priklauso nuo tiek daug dalykų, kad kartais sunkiau pasakyti, kiek tai nekainuoja. Paprastai pradedant nuo 1 Europos paletės (120x80cm) vežimo iš Vilniaus arba Klaipėdos į Amsterdamą ar Tilburgą, mes kalbame apie 150–250 eurų sumas, priklausomai nuo to, ar tai dalinis krovinys (siunta), ar pilna furgono mašina. Tačiau jei jūsų daiktai yra sunkūs, pvz., metalo laužas ar statybinės medžiagos, kaina gali šokti dėl svorio apribojimų. Taip pat įtakos turi degalų kainos rinkoje, kurios šiais laikais, turiu pripažinti, sukelia daug galvos skausmo mums, ekspeditoriams.

Ar reikia mokėti iš karto?

Dažniausiai taip, ypač jei dirbate su mumis pirmą kartą arba tai yra privatus siuntimas (pervežimas iš buto į butą). Mes turbūt nebebeįsivaizduojame situacijų, kai vairuotojas išvežia krovinį be avanso, ir tada po savaitės gauname pranešimą, kad klientas neatsiliepia. Tačiau jei esate ilgamečiai partneriai, pavyzdžiui, baldų gamintojas, kuris kas savaitę siunčia tris sunkvežimius į Olandijos sandėlius, mes visada galime susitarti dėl mokėjimo sąskaitos-faktūros termino – 7 ar net 30 dienų. Tai leidžia jums geriau planuoti savo pinigų srautus, o mums – jausti ramybę.

Kokius dokumentus turiu parengti?

Nerašykite nieko ant popieriaus ranka, nebent tai yra parašas. Mums reikalingas standartinis rinkinys: prekių sąrašas (packing list) ir sąskaita faktūra (invoice). Be šių dviejų dokumentų nei vairuotojas neišvažiuos iš Lietuvos, nes jį sustabdys Lenkijoje arba Vokietijoje ir paklaus, ką jis veža. Svarbu, kad dokumentuose būtų nurodytas tikslus svoris ir vertė. Jei parašysite „dovanos“ ir nenurodysite vertės, olandų muitininkai gali įvertinti tai pagal savo vidines kainas, kurios dažnai būna kelis kartus didesnės nei realios. Ir tada gausite didelį mokesčio sąskaitą, kurią teks mokėti, norint gauti daiktus atgal.

Ar apdraudžiate mano siuntą?

Taip, visada, bet yra vienas „bet“. Standartinis draudimas, kurį įtraukiame į kainą, dažniausiai dengia tik 1,20 EUR už 1 kg krovinio svorio. Jei vežiate brangų elektroniką arba meno kūrinius, ši suma nebus pakankama. Pavyzdžiui, jei siuntate 500 kg vertės serverius, o jų vertė yra 20 000 eurų, ir staiga įvyksta avarija, gausite tik 600 eurų atlyginimą. Todėl visada raginu savo klientus pasidomėti papildomu draudimu (All risk draudimas), kuris kainuoja šiek tiek brangiau, bet užtikrina pilną vertės atlyginimą. Geriau išleisti 50 eurų daugiau draudžiant, nei verkti dėl 10 000 eurų nuostolio.

Kelionės eiga ir terminai

Kiek laiko užtruks iki paties Amsterdamo?

Jei viskas būtų idealiai, o kelyje nebūtų jokių „kliūčių“, vairuotojas iš Vilniaus pasiektų Olandiją per maždaug 18–20 valandų. Tačiau mes gyvename realiame pasaulyje. Vairuotojui reikia poilsio, jis negali važiuoti be sustojimo 4 valandas, o tada dar 45 minutes ilsėtis. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad daugelis mūsų vairuotojų renkasi maršrutą per Vokietiją, kurioje yra daug statybų ir eismo įvykių. Taigi, realiausias laikas, kurį reikia skirti standartiniam siuntimui, yra 1–2 dienos. Jei užsakote ekspresinį pervežimą (tai yra kai vairuotojas važiuoja tiesiai be sustojjimų su keleiviu), tai gali užtrukti ir mažiau, bet toks paslaugos kaina bus jau kur kas geresnė.

Ar vairuotojas padės man iškrauti daiktus?

Čia dažnai kyla nesusipratimų. Jei užsakote standartinį krovinių pervežimą, vairuotojo užduotis yra tik nuvežti furgoną į vietą ir atiduoti dokumentus. Jis nėra krovikas. Jei jūsų siunta susideda iš 20 dėžių, kurias reikia nešti į trečią aukštą be lifto, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti tai daryti, nes tai neįeina į jo darbo sutartį. Tokiu atveju reikia užsakyti „krovėjų paslaugas“ (two men service), kai atvažiuoja komanda, kuri viską padaro už jūsų pinigus. Nemanau, kad norėtumėte, kad vairuotojas, kuris važiavo 1000 km, susižalotų nuleisdamas jūsų sofą.

Kas vyksta, jei gavėjo nėra vietose?

Tai klasika. Vairuotojas atvažiuoja į sandėlį Olandijoje, o durys užrakintos, nieko neveikia, kontaktinio asmens telefonas neatsiliepia. Ką daryti? Mes stengiamės iš anksto susitarti dėl laiko, bet kartais nutinka. Tokiu atveju vairuotojas turi teisę uždėti laukimo mokestį, kuris dažnai būna apie 40–50 eurų už valandą. Po 2 valandų laukimo jis gali važiuoti toliau arba grįžti, o tai reiškia papildomų išlaidų klientui. Todėl visada prašau: „Žiūrėkite, ar jūsų partneris ten yra, nes kitaip mums abiem bus skauda“.

Ar galima siųsti maistą ar vaistus?

Galima, bet tai yra labai atsakingas reikalas. Maisto produktai turi būti tinkamai supakuoti, o svarbiausia – turi būti pateikti sertifikatai (pvz., veterinarijos pažymos, jei tai gyvūninės kilmės produktai). Olandų kontrolė (NVWA) yra griežta. Jei bandysite nelegaliai įvežti keletą dešimčių kilogramų mėsos arba nelegalių vaistų, krovinys bus konfiskuotas, o gavėjui gresianti didelė bauda. Geriau iš anksto pasakyti mums, ką vežiate, mes patarsime, kaip tai padaryti legaliai, net jei reikės papildomų dokumentų.

Specifiniai dalykai ir rizikos

Ar galiu siųst dviratį arba sofą?

Žinoma, dviračius ir baldus į Olandiją vežame kasdien. Olandai myli dviračius, todėl tokių siuntų yra nemažai. Svarbiausia čia yra pakavimas. Dviratis turi būti išmontuotas (nuimti ratai, vairas) ir uždėtas į dėžę arba apvyniotas stipria plėvele (bubble wrap) ir kartonu. Sofą arba spintelę reikia apsaugoti nuo dulkių ir įbrėžimų. Kartais klientai sako: „ne, nereikia, jis tikrai neužsibraunys“. Pasitikėkite manimi, po 1000 km kelio ant sofos gali atsirasti įbrėžimas nuo kitos dėžės, kuri pajudėjo stabdant. Geriau uždėti kartoną per daug, nei vėliau gailėtis.

O kas jei pasilikęs daiktas?

Tai mano blogiausias košmaras. Jei pasilikęs daiktas, reiškia, kad kažkas nebuvo užfiksuota arba dingo pervežimo metu. Pirmiausia reikia tiksliai susiskaityti su vairuotoju pakrovimo metu – pasirašyti, kiek dėžių yra. Jei atvykstant į Olandiją trūksta vienos dėžės, mes pradedame tyrimą. Tikriname vaizdo įrašus iš furgono, skambome vairuotojui, ieškome tarpinių taškų. Dažniausiai daiktai nešiojami, o tiesiog nukrito už kito krovinio arba buvo palikta paskutinėje aikštelėje. Jei dingo mūsų kaltės, mokame atlyginimą pagal draudimą.

Ar saugu vežti per žiemą?

Žiema Europoje pastaruoju metu pasidaro neįprasta. Vokietijoje arba Lenkijoje gali būti sniego, o Olandijoje lietus ir vėjas. Mūsų vairuotojai turi žieminę padangų komplektaciją ir patirtį, tačiau kelių sąlygos gali uždelsti. Jei oras yra ypatingai blogas, gali būti uždaryti keliai. Tokiu atveju mes visada informuojame klientą. Geriau pavėluoti dieną, nei slysti į griovį su 24 tonų sunkvežimiu. Taip pat svarbu prisiminti, kad šaltame ore kai kurios prekės, pvz., skystos medžiagos arba elektronika, guri būti apsaugotos nuo šalčio.

Kodėl kaina pasikeitė per savaitę?

Kartais klientai skambina ir sako: „Praėjusią savaitę kainavo 200, o dabar 300?“. Logistika – tai ne duonos parduotuvė, kainos čia juda kaip akcijų biržoje. Priežastys gali būti įvairios: staigi padidėjusi degalų kaina, trūkumas laisvų sunkvežimių rinkoje (pvz., prieš šventes), ar net staigi užsakymų banga iš kitų šalių. Mes stengiamės laikyti kainas stabilias, bet kartais negalime kitaip. Jei matote, kad kaina šoka, tai dažniausiai reiškia, kad rinka „kaista“ ir reikia spręsti greitai.