Greitas baldų pervežimas į Olandiją – be streso ir nereikalingų rūpesčių

Esim dirbęs šioje srityje beveik pusę amžiaus, o gal ir daugiau, jei galvos sukti prieš parduodant pirmąją „Volkswagen Transporter“ keletą dešimtmečių atgal. Per tuos metus mačiau viską: nuo tada, kai vairuotojai bandydami pravažiuoti per „Branderwer“ tunelą Roterdame nuplėšdavo stogo dėžes, iki tokių emigracijos istorijų, kur šeimos visus gyvenimus supakuodavo į dvi kelionines bagažines. Kiekvienas kartas yra unikalus, bet vienas dalykas visada lieka tas pats – žmonės bijo, kad jų daiktai nueis į aną pasaulį, arba kad pervežimas kainos brangiau nei patys baldai. Todėl šiandien noriu papasakoti, kaip atrodo tikrasis, profesionalus greitas baldų pervežimas į Olandiją – be streso, kai visas procesą valdo žmogus, o ne tik šaltas algoritmas.

Kai sakome „greitai“, logistikoje tai nereiškia lenktyniauti su mirtimi, o reiškia, kad viskas suplanuota taip, kad krovinių judėjimas nesistotų. Olandija yra arti, tik apie 1500–1700 kilometrų priklausomai nuo to, ar važiuojate iš Vilniaus, ar iš Klaipėdos, bet tas atstumas tampa ilgu, jei reikia susitvarkyti su dokumentais, įkrovimais ir iškrovimais. Jau daugiau kaip 20 metų stebiu, kaip pasikeitė rinka – anksčiau reikėdavo savo vairuotojo, kuris gaudavo po du šimtus eurų „rankiniais“ ir tiesiog važiuodavo, o dabar viskas vyksta per „CMR“ važtaraščius, TMS sistemas ir GPS stebėjimą realiu laiku. Bet vienas dalykas nesikeičia – klientui svarbiausia yra ramybė.

Kodėl verta rinktis būtent dalinį krovinį arba „part load“ paslaugą? Jei turite tik vieną ar dvi sofas ar spintą, išsinuomoti visą sunkvežimį (pvz., 20 ar 33 pėdų tentą) būtų absurdiškai brangu. Mes dažnai susitvarkome taip, kad viename sunkvežimyje važiuoja keturių penkių klientų siuntos. Tai leidžia sumažinti kainą iki 3–4 kartų, o Jums užtikrinti, kad vairuotojas nebus išvargęs, kai atvyks į Amsterdamą ar Eindhoveną, nes jis tiesiog sustoja šaliaesmje mieste, iškrauna kaimyno siuntą ir važiuoja toliau. Šis baldų gabenimas į Olandiją metodas yra populiariausias tarp tų, kurie kraustosi iš butų arba perka naujų baldų iš lietuviškų gamintojų.

Taip pat labai dažnai klausiate apie tai, kaip apsaugomi daiktai. Matau, kaip žmonės bando taupyti ant pakavimo – uždėti vieną seną antklodę ant sofos ir manyti, kad to pakaks. Po 1500 km toks „apsauginis“ sluoksnis atsidurs apačioje, o oda ant sofos bus įbrėžta. Profesionalai naudoja plėvelę (stretch filmą), burbuliukų plėvelę, o reikia – ir kartonines dėžes. Olandijoje, pavyzdžiui, Roterdamo uoste ar pramoniniuose rajonuose, kur dažnai vyksta iškrovimai, vairuotojas neturi laiko šokioti apie sofą su šluota, todėl viskas turi būti užfiksuota dar Lietuvoje – užrašyta į inventorinį sąrašą (packing list), kad nesusidarytų nesusipratimų dėl „dingusių“ kojelių.

Štai jums ir visas paslaptis – greitas baldų pervežimas į Olandiją – be streso yra įmanomas tik tada, kai žinai, ką veiki. Dabar, kai jau šiek tiek paišėjome vaizdą, pažiūrėkime į tai, ką dažniausiai klausa klientai, kai jau bando susitvarkyti bilietus į vakarus.

Pagrindiniai klausimai apie logistiką ir kainas

Kiek tai realiai kainuoja?

Visada sakau: „rodom kėdę – sakau kainą“. Negaliu čia parašyti vieno skaičiaus, nes pervežti vieną kėdę iš Klaipėdos į Hagu kainuos labai skirtingai nei pilnam namui iš Panevėžio. Tačiau, kad jums būtų aišku, mažos siuntos (iki 2 kubinių metrų) paprastai kainuoja nuo 150 iki 300 eurų, o jei kalbame apie pilną butą (apie 10–15 kubų), tai kaina svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų priklausomai nuo to, ar reikia lifto, ar reikia nešti per penktą aukštą nugaromis. Verta prisiminti, kuro kainos Olandijoje ir Vokietijoje aukštos, tai ir įeina į galutinę sumą.

Ar galiu būti tikras, kad mano kompiuteris nesužuos?

Technika yra pačios didžiausios baimės šaltinis. Ne dėl to, kad ją pavogtų, o dėl to, kad ji subyrėja nuo vibracijų. Jei vežate serverį ar brangų LCD televizorių, mes juos supakuojame į medicininius „antšokius“ (styrofoam) ir dedame į specialias dėžes. Vairuotojas yra instruktuotas nevažiuoti per duobes, bet kelyje A1 Lenkijoje jų išvengti neįmanoma, todėl pakavimas čia yra viskas. Draudimas taip pat privalomas, bet gauti pinigus iš draudimo už sužalotą kompiuterį yra nervu žlungantis procesas, geriau iš karto užkirsti kelią.

O jeigu aš dar nespėju išsikraustyti iš buto?

Tai klasika. Vairuotojas jau stovi kieme, siurbiina variklį, o jūs dar bandote įstumti batą į dėžę. Tokiu atveju, jei mes susitarėme apie konkretų laiką, o jūs pavėlate, laukimo mokestis Olandijoje ar Lietuvoje prasideda nuo pirmosios valandos – paprastai tai apie 40–50 eurų per valandą. Geriau pasakykite iš karto, kad reikės dviem valandom daugiau, mes paskirsime vairuotojui kitą užduotį tarpiniam laikotarpiui, ir jis sugrįš vėliau, nei mes lauksime su vežimu kieme degant brangų dyzeliną.

Ar vežate ir į mažus kaimus, ne tik į didmiesčius?

Žinoma, GPS dabar veikia visur, netgi toliau nei Fryzijoje ar pietų Limburge. Problema gali būti tik su sunkvežimio prieiga – jei gyvenate siaurame gatvelėje, kur tiltas turi 3,5 tonų ribojimą (kaip dažnai būna senosiuose Olandijos miestuose), mes negalėsime važiuoti tiesiai prie namų. Tada reikia organizuoti perkrovimą į mažesnį furgoną (pavyzdžiui, 7,5 t arba „Mersedes Sprinter“). Tai papildomai kainuoja, bet tai vienintelis būdas pristatyti siuntą be gaisro išsišaukimo dėl užstrigusio sunkvežimio.

Kaip elgiamasi su pašarais ar maistu, jei vežu naminius gyvūnus?

Jei važiuojate su šunimi ar kate, tai ne problema, gyvūnai gali važiuoti salone su vairuotoju (jei jis alergiškas – tai kita istoria). Bet jei vežate šieną ar šunų maistą, tai turi būti hermetiškai uždaryta, nes muitinė (nors ES viduje) gali sustabdyti, jei kils įtarimas dėl kenksmingų organizmų. Olandijos fitosanitarinės tarnybos yra griežtos. Geriausia tą maistą supakuoti į atskiras dėžutes, kad kelyje neišsibartų ir nepritrauktų pelėsių ar uodų prie krovinių.

Kas dėl „dviračių“ – aš turiu du gražius dviračius, ar juos galima uždėti viršuje?

Dviračiai Olandijoje – tai beveik šventas daiktas, juos turi visi. Tačiau juos pervežti reikia sumontuoti – nuleisti vairą, pasukti į šoną arba išvis nuimti priekinį ratą, kad jie neimtų tiek vietos. Jei tiesiog pastatysite juos atspariai prie sienos, po pirmojo sustojimo tiesiog nukris ant kitų daiktų. Yra specialios dviračių dėžės arba laikikliai, už kuriuos reikia papildomai mokėti, bet tai sutaupo pinigų remontui, atvykus į Amsterdamą.

Ar galima susitarti dėl kainos, jei aš turiu daug daiktų, bet ne visus?

Logistikoje veikia paprasta taisyklė: ką daugiau vietos užimate, tuo mažesnė kaina už vieną kubinį metrą. Jei turite 10 kubinių metrų baldų, tai jums gali paskaičiuoti po 100 eurų už kubą, o jei turite tik 1 kubą, kaina gali būti 250 eurų, kadangi neišnaudojame visa sunkvežimio talpos. Taip, visada galima derėtis, ypač jei esate lankstus su iškrovimo datos laiku – jei leidžiate mums pristatyti tarp savaitės (pirmadienį-ketvirtadienį), kai mažiau eismo, mes galime suteikti nuolaidą.

Kokios dokumentai reikalingi, jei pervežau naujus baldus, kur nusipirkau Lietuvoje?

Nebent tu esi verslininkas ir registruotas PVM mokėtojas, paprastam žmogui jokių specialių dokumentų nereikia, nes judame ES viduje. Tačiau rekomenduoju išsaugoti pirkimo čekius ar sąskaitas. Kodėl? Nes jei sulaiko Olandijos policija ar muitinė (nors retai, bet pasitaiko), turi įrodymus, kad daiktai nenukęsti ir jog juos įsigijote legaliai. Be to, jei baldų vertė viršija 3000 eurų, gali kilti klausimų apie tai, ar tai ne verslinė veikla be registracijos.

Kodėl Olandija brangesnė nei Vokietija, jei atstumas panašus?

Geras klausimas, ir dažnai su juo ginčijamasi. Olandijoje labai aukštos mokesčiai už kelių naudojimą (vignettes nėra, bet mokesčiai skaičiuojami pagal ašis ir svorį), taip pat darbo užmokestis vairuotojams ir krovėjams yra didesnis nei Vokietijos rytuose. Be to, Olandijoje labai griežtos taisyklės darbo laikui – vairuotojas negali vairuoti daugiau valandų be poilsio, todėl jei jis vėluoja, jam tenka pristabdyti automobilį ir mokėti už stovėjimą aikštelėje, kuri ten kaip niekas kitas brangi. Tai viską įkastruojame į kainą.

Ar reikia eiti į drabužių parduotuvę, jei man atvykus rado skylę drabužių dėžėje?

Daugelis mano kolegų pasakytų, kad tai ne jų problema, nes drabužiai dažniausiai vežami „kaip yra“. Bet aš visada patariu – drabužius geriausia supakuoti ne į maišus, kurie plyšta, o į tvirtas dėžtes. Jei dėžė suardyta – mes prisiimame atsakomybę, jei tai mūsų kaltė. Jei gi dėžė atvyko stipriai sudaužyta, o viduje nyksta drabužiai, turime draudimą, kuris padengia nuostolius. Tačiau, jei patys supakavote šlamštas maiše ir jis plyšo, čia jau ne logistikos, o pakavimo problema.

Išvada

Visos šios istorijos ir skaičiai yra vienam tikslui – parodyti, kad greitas baldų pervežimas į Olandiją – be streso nėra magija, o tiesiog gerai suplanuotas darbas. Esu matęs tūkstančius siuntų, ir vienintelis dalykas, kuris sukelia problemą, yra tylumas. Jei nepranešate, kad tūkstantinukas turi išimamas kojelės, vairuotojas ją nulaužia. Jei nepranešate, kad adresas yra „prie geležinkelio bėgių“, vairuotojas važiuos į kitą gatvę.

Todėl mano patarimas po 20 metų patirties – nebijokite klausti ir nedarykite prielaidų. Olandija yra disciplinuota šalis, viskas ten veikia pagal laiką, o mūsų užduotis – padaryti taip, kad jūsų baldai atvyktų tokiu pat būklėje, kaip juos išmetėte iš buto Lietuvoje. Pasiruoškite gerai, pasakykite tiesą apie savo daiktų kiekį, ir mes pasirūpinsime likusiu maršrutu. Tada kelionė į vakarus bus maloni pradžia, o ne nervu žlungantis galas.