Gidas kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę: patyrusio logisto patarimai

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir, turiu pripažinti, pasaulis labai pasikeitė, o vienas dalykas liko tas pats – klientams visada labiausiai galva skamba kaina, o ne tai, kaip tas krovinys faktiškai nuvažiuos. Tačiau per tiek metų esu matęs nemažai situacijų, kai bandant sutaupyti šimtą eurų, prarasta tūkstantinė siunta, o vėliau teko spręsti problemas su draudimu ir teismu. Todėl šiandien norėčiau nuleisti lentas ir papasakoti tiesiogiai, be jokio marketingo šlamšto, kas vyksta kelyje ir kodėl tiek svarbu iš anksto sužinoti, kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę.

Kai kreipiatės į ekspeditorius, pirmasis dalykas, kurį mes girdime, yra „kiek kaino“? Bet tą momentą aš jau galvoju apie tai, koks mašinos rėmas, kokia ašys pakrauma ir ar jūsų prekės išvis tilps į tą standartinį „tentą“. Dažnai atsitinka taip, kad klientas sako: „aš turiu tris padėklus“, o realiai tas krovinys būna 2,5 metro aukščio, sveria po toną ir visai nenori įlipti į standartinę 86 cm grindų aukščio sunkvežimį. Tada prasideda vėjas – reikia ieškoti keltuvo, o tai kainuoja dvigubai. Taigi, šis straipsnis skirtas tiems, kurie nori suprasti mechaniką ir išvengti nemalonių staigmenų.

Tarptautiniuose pervežimuose viskas sukasi apie techninius parametrus. Jei jūsų prekės yra standartinės – tai lengviausia, bet jei turite ką nors nestandartinio, projektinio ar labai jautraus, čia jau reikia galvoti apie spec techniką. Mane dažnai klausia, kodėl negalima tiesiog Padangnes įkelti į bet kurią mašiną važiuojančią į Vokietiją. Atsakymas paprastas: kiekviena mašina turi savo svorio limitą, kurį nustato gamintojas, o ne mūsų norai. Viršijus 24 tonas (priklausomai nuo ašių skaičiaus), jus sustabdys pirmasis lengvosios transporto priemonių postas Lenkijoje ir reikės iškrauti piniginę.

Taip pat verta paminėti dokumentaciją. Net jei jūsų krovinys atrodo paprastas, be teisingų svorio ar matmenų duomenų, vadybininkas negali pasirinkti tinkamos mašinos. Aš esu matęs, kaip klientai rašo „mažas krovinys“, o atvykus vairuotojui tenka vežti du didelius industrinius akumuliatorius, kuriuos reikia įkelti kranu. Tokių nesusipratimų norėtų išvengti. Toliau pateiksiu atsakymus į dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu kasdien savo darbe, ir tikimės, tai padės jums suprasti, kaip funkcionuoja ši sistema.

Pagrindinės mašinų rūšys ir kada kam naudojamos

Ką tiksliai reiškia tas „tentinis“ sunkvežimis?

Tentinis, arba tai, kas mums vadybininkams atrodo kaip standartinis variantas, yra labiausiai paplitusi mašina Europos keliuose. Tai sunkvežimis su tentu, kuris dažniausiai yra apie 13,6 metro ilgio, 2,45 metro pločio ir 2,5 metro aukščio viduje. Tokia mašina tinka 90 proc. standartinių krovinių – paletėms, dėžėms, prekėms ant rėmų. Jei jūsų prekės nešlako, nereikalauja specialios temperatūros ir tilps į šiuos išmatavimus, tai jums tikrai užtenka tokios mašinos. Beje, šios mašinos dažnai vadinamos „tautlineriais“ arba „tentais“, tai tas pats dalykas, tik žodynuose skirtingai.

Ar tikrai reikia šaldytuvo, jei aš vežu tik vaistažoles ar kosmetiką?

Tai viena pavojingiausių klaidų, kurią daro mažesnės prekybos įmonės, manydamos, kad šaldytuvas skirtas tik šaldytai mėsai. Šaldytuvas (ref) leidžia palaikyti neigiamą temperatūrą, tačiau dauguma šių mašinų gali dirbti ir nuo + iki + laipsnių režimu. Vaistažolėms, kai kuriai kosmetikai netgi pieno milteliams gali reikėti konstantios temperatūros, nes vasarą įkaitusiam „tente“ prekės gali sugesti arba prarasti savybes. Naudokite šaldytuvą, jei gamintojas nurodė laikymo temperatūros režimą, kitaip rizikuosite likti be prekių pristačius juos į sandėlį.

Kuo skiriasi keltuvas nuo paprastos mašinos?

Keltuvas (kurjerinė mašina, furgonas) yra mažesnis transporto priemonės tipas, dažniausiai iki 3,5 tonos bendro svorio, nors yra ir didesnių, 5-7 tonų variantų. Jie naudojami miestuose, kur dideliems sunkvežimiams draudžiama važiuoti, arba kai reikia pristatyti prekes tiesiai į parduotuvę, neturint pakrovimo aikštelės. Taip pat keltuvai būna su liftu, kas leidžia pakrauti krovinią be pramoninio vilkiko. Jei jūsų siunta yra nedidelė, pavyzdžiui, 2-4 padėklai, ir jiems nereikia ilgos kelionės per visą Europą, keltuvas gali būti greitesnis ir net pigesnis sprendimas dėl mažesnių išlaidų pravažiavimui.

Kas vyksta, jei mano krovinis per sunkus įprastam sunkvežimiui?

Standartinis sunkvežimis su priekaba Lietuvoje ir didžiojoje Europos dalyje gali vežti apie 22-24 tonas krovinių, priklausomai nuo ašių konfigūracijos. Jei jūsų viena detalė sveria 28 tonas, paprasta mašina jos nepasiims. Tokiu atveju reikia specialių techninių sprendimų – žemos grindų (lowbed) priekabos su daugiau ašių, kurios gali pasverti 60, o kartais ir daugiau tonų. Tai jau yra projektinis pervežimas, kuris reikalauja specialių leidimų ir lydinčių automobilių, tad tokių krovinių kaina ir organizavimas yra visai kito lygio.

Svarbi detalės: pakavimas, matmenys ir dokumentai

Kodėl man visada klausiate apie „paketo“ matmenis, o ne apie prekę?

Mano patirtis rodo, kad dažnai klientai sužino tik pačios prekės matmenis iš katalogo, bet pamiršta apie pakovą. Galvojate, kad mašina turi 2,5 metro aukštį, o į ją tiesiog reikia įstumti dėžę? O kai ta dėžė stovi ant paletės ir viršuje dar yra apsauginis rėmas arba „lūpė“, staiga aukštis pasiekia 2,70 metrą. Tuomet vairuotojas negali uždaryti tento arba tiesiog neįveža tos dėžės į vidų. Todėl visada prašome nurodyti tikslius išorinius matmenis su pakavimu – ilgio, pločio ir aukščio.

Ar galiu užsisakyti dalinį krovinį (LTL) vienam padėklui?

Žinoma, tai yra kasdieninis dalykas mūsų darbe. Dalinis krovinis (angliškai LTL – Less than Truckload) reiškia, kad jūsų kelioms dėžėms ar keliems padėklams mes ieškome vietos mašinoje, kuri važiuoja tam tikra kryptimi, pvz., į Olandiją. Jūs sumokate tik už užimtą vietą (pavyzdžiui, 2 vietos iš 33). Tačiau čia yra vienas „nesėkmės variantas“ – daliniai kroviniai dažnai būna perkeliami iš mašinos į mašiną tarpinėiuose sandėliuose (konsolidacijos sandėliuose), todėl turiu įspėti, kad jūsų prekė turi būti labai tvirtai supakuota, nes ji bus kelis kartus perkraunama.

Kas yra tas „pavojingas krovinys“ (ADR) ir kodėl visi bijo jo?

ADR nėra nieko baisaus, tai tiesiog tarptautinė sutartis, reglamentuojanti pavojingų medžiagų pervežimą. Jei vežate dažus, degutus, aerozolius ar chemines medžiagas, jūsų krovinys yra pavojingas. Tokiomis mašinomis gali važiuoti tik vairuotojai, turintys specialų pažymėjimą, o pati mašina turi būti pažymėta oranžinėmis etiketėmis. Jei šios informacijos nenurodote, ir sulaiko jus muitinėje ar policija, gresia didžiuliai baudos, o mašina gali būti sustabdyta tol, kol neatvyks tinkamas vairuotojas. Geriau iš karto pasakyti tiesą.

Kuo skiriasi „pakrovimas iš šono“ nuo galinio?

Standartinis tentinis sunkvežimis turi galines duris, kurias atidarius galima įvežti krovinius su rozele. Tačiau yra mašinų, vadinamų „sideloaders“ arba tiesiog su šoninėmis uždaromomis dalimis, kurios atsidaro kaip garso durys. Tai būtina tada, kai jūsų krovinys yra ilgas, pvz., 12 metrų vamzdis, kurio neįmanoma įkišti pro galas. Taip pat šoninis pakrovimas naudojamas statybose, kai reikia padėti medžiagas tiesiai ant pastato pamatų. Nenurodžius šio reikalavimo, vairuotojas gali atvykti su paprasta mašina ir tiesiog negalės atlikti darbo.

Finansai ir rizikos

Kodėl kaina šuolis aukštyn, kai pakeičiu maršrutą tik 100 km?

Logistika nevisada yra loginė matematika. Kartos 100 kilometrų reiškia, kad mašina turi nukrypti iš pagrindinio magistralės (kurioje ji gauna užsakymus) į mažą miestelį, kur gali būti blogas kelias arba ribojimai. Be to, jei tai reiškia, kad vairuotojas praleis savaitgalį užsienyje, nes grįžti vėluos, tai reikės sumokėti už jo poilsį ir viršvalandžius. Taip pat mažuose miestuose (pvz., pietų Italijoje ar Ispanijoje) dažnai būna didelė vagysčių rizika, todėl draudimo kaina gali brangti. Viskas susideda iš smulkių detalių.

Ar man reikia drausti krovinius, jei jūs turite savo?

Tai labai svarbus klausimas, apie kurį dažnai ginčijamasi su teisininkais. Mes, kaip ekspeditoriai, turime atsakomybės draudimą, kuris dažniausiai dengia tik 8,33 SDR vieną kilogramą (tai apie 10-12 eurų). Jei jūsų krovinys – brangūs kompiuteriai ar juvelyrinės dirbiniai, ši suma nebus pakankama. Tokiu atveju privalote įsigyti individualų krovinio draudimą. Aš asmeniškai visada patariu tai padaryti, nes nelaimingų atsitikimų kelyje išvengti neįmanoma, o gaisrai ar avarijos nutinka dažniau, nei atrodo.

Ką daryti, jei vairuotojas atvyksta, o krovinio neįmia?

Esu matęs tokių „linksmų“ situacijų, kai klientas sako „o aš nemanėu, kad tiek daug vietos užims“. Tokiu atveju, jei klaida yra kliento (duoti neteisingi matmenys), vairuotojas turi teisę reikalauti kompensacijos už laiko praradimą, o kartais ir už tuščią važiavimą. Jei klaida mūsų, mes ieškome kitos mašinos mūsų sąskaita. Norėčiau, kad jūs suprastumėte: vairuotojo laikas yra pinigai, kai jis stovi jūsų aikštelėje ir laukia sprendimo, jis nevežia kitų krovinių. Geriau iš anksto išmatuoti viską du kartus.

Kaip užtikrinti, kad prekės nepakenks per važiavimą?

Nėra tokios mašinos, kuri važiuotų ant debesų – kelyje yra duobės, posūkiai, stabdymai. Mūsų užduotis yra užtikrinti, kad mašina būtų techniškai tvarkinga, bet jūsų užduotis – užtikrinti pakavimą. Jei tai padėklai, jie turi būti suvynioti į plėvelę (strečą) ir prifikuoti, kad neišsiskristų. Jei tai atskiros dėžės, jos turi būti užklijuotos. Negalima dėti lūžtančių daiktų virš sunkių dėžių. Vairuotojas neišlipa į vidų kiekvieną kilometrą patikrinti, ar visai gerai stovi – užtikrinkite tai pats.

Išvada

Apibendrinus visą šią kalbą, norėčiau pabrėžti, kad logistika nėra tik apie tai, kaip greitai nuvežti daiktą iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas mechanizmas, kur sėkmė priklauso nuo tikslios informacijos. Mūsų tikslas – padaryti taip, kad jūsų verslas veiktų sklandžiai, o prekės pasiektų pirkėją laiku ir sveikos. Žinodamas, kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę, jūs ne tik sutaupysite nervų, bet ir išvengsite nereikalingų išlaidų, kurios dažnai kyla dėl nesusipratimų pradžioje.

Nebijokite klausti savo vadybininko „kodėl?“, jei jis klausia apie keistus dalykus, pavyzdžiui, ar krovinys kvapuoja, ar jis degus. Mes ne klausinėjame iš smalsumo, mes bandome išvengti to, kad mašina sudegtų Kauno tiltų viaduke arba kad muitinėje uždarytų visą siuntą. Rūpinkitės savo kroviniu nuo sandėlio iki paskutinio vartotojo, o mes pasirūpinsime, kad tarp jų būtų patikimas ir saugus kelią. Tikiuosi, šis gidas padės jums jaustis drąsiau aptariantis sekantį krovinį.