Garantuotas krovinių saugumas transportuojant iš Olandijos: kaip išvengti nerimo kelyje

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir, turiu pripažinti, olandiška rinka visuomet buvo kaip ypatingas iššūkis ir malonumas vienu metu. Olandija – tai ne tik vėjaračiai ir tulpių laukai, tai yra tikras Europos logistikos širdis, kur vos ne kiekvienas trečias krovinys prasideda arba baigiasi. Roterdamo uostas, skambantis kaip milžiniškas voratinklis, sukuria nepaliaujamą judėjimą, bet kartu su juo atsiranda ir rizikų, apie kuriuos paprastas siuntėjas net nenusimano. Kasdien matyčiau, kaip subrendęs verslininkas, perkantis brangią įrangą iš Eindhoveno ar Tilburgo, pradeda susiraukti rankas, kai tik pasigirdo žodis „fura“. Taigi, šiandien noriu su jumis pasidalyti tuo, ką per šiuos metus išmokau apie tai, kas užtikrina garantuotą krovinių saugumą transportuojant iš Olandijos, ir kodėl tai nėra tik vairuotojo ar dievo valia.

Viskas prasideda ne tada, kai variklis užsiveda, o dar prieš tai, kai paskutinis dėžės kampas palieka siuntėjo sandėlį. Olandai, kaipžmonės, labai disciplinuoti, jie mėgsta tvarką, bet jų kelių infrastruktūra ir intensyvus judėjimas sukuria savo specifiką. Važinėjant maršrutuose kaip A16 arba A1, kur viena eismo juosta lyg ir tiesi, bet apkrovos tokios, kad vairuotojas turi būti itin budrus. Kiekviena staigus stabdymas prieš „file“ (spūstį) gali tapti tuo momentu, kai netinkamai užfiksuotas krovinys pradeda šokti. Todėl garantuotas krovinių saugumas transportuojant iš Olandijos – tai ne tik geros padangos ar patikimas sunkvežimis, tai yra sudėtingas procesas, prasidedantis nuo pakavimo ir besibaigiantis tik tada, kai gavėjas pasirašo gražius be defektų dokumentus.

Štai čia dažniai klystame. Klientas sako: „Aš tai supakavau į dėžę, ką čia daugiau reikia?“ O aš tau pasakysiu – reikia daug. Reikia, kad tą dėžę ant puspriekabės grindų uždėtų žmogus, kuris neabejingas, o ne toks, kuris skubėtų prieš pietus nuleisti keltuvą. Matęs buvau viską: nuo statybinių plytų, išbyrėjusių ties įvažiavimą į Vilniaus rajoną, iki pažeistų farmacijos produktų, kurie tiesiog atšalo ne dėl kaltės, o dėl blogo temperatūros režimo stebėjimo. Todėl, kalbėdami apie saugumą, turime omenyje ne tik fizinę apsaugą nuo smūgių, bet ir tinkamą dokumentaciją, draudimą bei logistinę eigą. Šiandieninėje srityje, kur kainos kyla olandų dujų tempu, dažnai taip pat būna, kad klientai renkasi pigiausią variantą, o vėliau stebisi, kodėl atėjo sulaužyta sofa. Taigi, leiskite man, kaip senam vilkui, papasakoti, kaip tai veikia iš vidau ir ką tikrai reikia žinoti, kad jūsų krovinys atvyktų toks pat, kokį jį palikote Nyderlanduose.

Dažniausiai kylančios rūpesčiai ir nelaimingi atsitikimai kelyje

Ar tikrai reikia taip griežtai laikytis pakavimo taisyklių?

Žinau, kad gali atrodyti, kad aš per daug griežtas, bet po dvidešimt metų tiesiog neturiu kito pasirinkimo. Taisyklės yra rašomos dėl to, kad kas nors anksčiau jau padarė klaidą. Jeigu gabenate paprastas dėžes su drabužiais, galite ir netaikyti specialių užraktų, bet jei tai yra pramoninės siurblių dalys arba baldai, kuriuos nebegalima surinkti iš naujo – čia jau kalbame apie kitą lygį. Esu matęs atvejų, kai vairuotojas, važiuodamas per Vokietijos autostradą, staiga turėjo stabdyti, o krovinys, kuris buvo „ant reikalo“ uždėtas, nuslydo ir pramušė priekinę sunkvežimio sienelę. Viskas baigėsi tuo, kad klijai ir plastikiniai diržai nebeišlaikė inertinių jėgų. Taigi, gerai sutvirtintas krovinys tai ne prabanga, o būtinybė, jei norite, kad garantuotas krovinių saugumas transportuojant iš Olandijos būtų ne tik tuščias frazės derinys.

Ką daryti, jei prekės yra labai trapios ir brangios?

Čia situacija dar sudėtingesnė, nes čia jau nebe pakuojuomenės klausimas, o dėmesio. Tarkime, gabenate keramiką arba vaizdo įrangą iš Amsterdamo parodų centro. Pats geriausias variantas yra naudoti specializuotas dėžes su putomis, o ne tik apvynioti strečine plėvele. Kartais klientai sako: „o, jįgi apvyniojome penkiais sluoksniais, tikrai neplyš“. Bet tą plėvę galima perbrauti per šimtą kartų – jei viduje tuščuma, daiktas judės. Aš visuomet patariu investuoti į tinkamą vidinį užpildą, nes tai pigiau nei draudimo išmoka, kurios gali ir nepakakti pilnai atstatyti verslo reputacijai, jei prekės suges klientui.

Kiek iš tikrųjų kainuoja krovinių draudimas ir ar jis tikrai apmoka viską?

Daugelis žmonių mano, kad jei pasakote „draudimas“, tai tai kaip stebuklas, kuris išgelbėja nuo visų bėdų. Tačiau turiu jus nuliūdinti – standartinis transporto draudimas, kurį dažniausiai įtraukiame į kainą, apmoka tik 8,33 SDR vienam kilogramui (tai apie 10 eurų). Tarkime, gabenate brangų fotoaparatą, sveriantį 2 kg. Jis kainuoja 2000 eurų, o draudimas jums atlygintų tik 20 eurų. Tai yra šokiai tokiu būklė. Todėl, jei prekės vertė aukšta, būtina sudaryti papildomą draudimo sutartį (All risk draudimas). Taip, tai papildomai kainuoja, bet tikrai geriau sumokėti keletą eurų daugiau, nei vėliau gailėtis prarasto tūkstančio.

Ar yra skirtumas, ką vairuotojas valgo ar kaip jis elgiasi su kroviniu?

Gali atrodyti keista, kad klausiu apie maistą, bet pasitikėjimas čia raktinis. Jeigu vairuotojas yra pavargęs, neramus arba netvarkingai gyvena, tai tiesiogiai veikia jo vairavimo kokybę. Mūsų komandoje stengiamės dirbti tik su patikimais, patikrintais vairuotojais, kurie žino, kad garantuotas krovinių saugumas transportuojant iš Olandijos priklauso ir nuo to, ar jis gerai išsimiegojo. Buvo atvejų, kai vairuotojas, nusivylęs maistą arba praleidęs poilsį, važiuodamas per Lenkiją tiesiog užmiego akimirką. Laimė, kad nebuvo sunkių avarijų, bet krovinys buvo pažeistas dėl staigaus stabdymo. Taigi, žmogiškasis faktorius visada lieka svarbiausias.

Kodėl kainos svyruoja, jei maršrutas tas pats – Olandija-Lietuva?

Tai vienas dažniausiai klausiamų klausimų. Klientas skambina sako: „Praėjusį mėnesį kainavo 800 eurų, o dabar prašote 1200?“. Reikalas tas, kad logistika – tai ne fiksuota kaina, kaip bilietas į kino teatrą. Čia veikia kuro kainos (ir Olandijoje jos aukštos), kelių mokesčiai (vokiečių vignetės brangsta kaip miežiai po lietaus), o taip pat siuntų paklausa. Jeigu yra didelis šventinių dovanų bumas, vietų trūksta, ir kaina šoka. Mes stengiamės būti nuoširdūs ir paaiškinti, kad mums taip pat nepatinka kelti kainas, bet kitaip tiesiog nebeįmanoma išlaikyti transporto.

Ar galima nuvežti krovinį greičiau nei per 3 dienas?

Teoriškai – taip, jeigu vairuotojas neilsisi ir vairuos kaip Formulė-1. Bet praktiškai? Ne. Yra griežtai reglamentuotos poilsio ir vairavimo trukmės (tachografas). Vairuotojas gali vairuoti 4,5 valandas, tada privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų vairavimo jis privalo ilsėti 11 valandų. Taigi, fizinių dėsnių apeiti neįmanoma. Jeigu kas nors promiseja „nuvežiu per dieną“ iš Olandijos, tai tikriausiai meluoja arba važiuos pažeisdamas taisykles, kas yra milžiniška rizika ir jums, ir jam.

Kokius dokumentus būtina paruošti išsiunčiant prekes iš Nyderlandų?

Dokumentai – tai dar viena būda, kaip galima „prarasti“ krovinį arba užstringti pasienyje. Minimalus rinkinys yra prekių sandėlio kvitas (CMR), sąskaita-faktūra (invoice) ir pakavimo sąrašas (packing list). Jeigu prekės yra pavojingos (ADR), reikalingi specialūs leidimai. Esu matęs, kaip mažas sandėlis netoli Hiogenhauto (Hogenhout) išsiuntė krovinį be teisingo tarptautinio prekių kodų (HS kodų) nurodymo, ir mūsų vairuotojas privalėjo laukti dieną Lietuvos-Lenkijos pasienyje, kol viską išsiaiškino. Teisingai užpildyti dokumentai – tai pusė sėkmės.

Kas nutinka, jei prekės sugenda pervežimo metu, kaltės nenustatoma?

Tai vienas nemaloniausių scenarijų. Vairuotojas atvyksta, iškrauna, o jūs matote, kad dėžės sutryptos. Kas dabar? Pirmiausia – nieko nepasirašykite, kol neparuošėte protokolo. Turiu būti tikras, kad pažymėjote defektus CMR sąskaitoje arba parašėte atskirą „pakrovimo/ikrovimo“ protokolą su pastabomis. Jeigu pasirašysite „be priekaištų“, o vėliau bandysite reikalauti draudimo, draudikas tiesiog juoksis. Be to, reikia nedelsiant daryti nuotraukas. Šios nuotraukos yra pagrindinis įrodymas teisme arba draudimo komisijoje.

Ar saugu siųsti maisto produktus ar vaistus?

Čia kalbame ne tik apie fizinį saugumą, bet ir temperatūrinį režimą. Jeigu gabenate šaldytus produktus arba vaistus, kurie turi būti laikomi tam tikroje temperatūroje, būtina naudoti šaldomąsias mašinas su termografiškai kontroliuojama įranga. Paprasta fura su paprasta priekaba netinka, net jei lauke šalta. Vairuotojas gali uždaryti variklį, o vasarą viduje įkaista iki 30 laipsnių per valandą. Tokiu atveju vaistai tampa neveiksniais, o maistas – netinkamas vartoti. Čia garantuotas krovinių saugumas transportuojant iš Olandijos reiškia tikslų temperatūros rodiklių stebėjimą nuo išvežimo iki pristatymo.

Kaip galima sekti, kur šiuo metu yra mano krovinys?

Anksčiau, prieš 20 metų, tekdavo laukti skambučio iš gatvės telefonu. Dabar viskas yra kitaip. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia mums matyti furos vietą realiu laiku. Klientas gali rašyti man ir klausti: „Kur jis?“, ir aš per minutę atsiunčiu nuorodą į žemėlapį. Tačiau verta prisiminti, kad kartais signalas dingsta tuneliuose arba sunkiai pasiekiamose vietovėse, todėl nereikėtų panikuoti, jeigu pozicija neatnaujinta prieš 10 minučių. Vis dėlto, ši technologija suteikia didžiulį ramybės jausmą.

Kodėl verta rinktis patikimus logistikos partnerius, o ne pigius „skrajūnes“?