Efektyvus siuntų gabenimas iš Olandijos kasdien be problemų

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, ir galiu pasakyti viena – Olandija, arba Nyderlandai, yra vienas judriausių logistikos mazgų visoje Europoje. Esu matęs viską: nuo gėlių, kuriuos reikėjo pristatyti praėjusią naktį, iki sudėtingų industrinių agregatų, kurie užstrigo dėl baisiai blogai parengtų dokumentų. Daugeliui klientų, kurie tiesiog nori, kad jų prekės pasirodytų sandėlyje laiku, visa šita „mašina“ atrodo kaip stebuklas. Tačiau stebuklų čia nėra – yra geras planavimas, išmanymas ir patirtis.

Kai kalbame apie efektyvų siuntų gabenimą iš Olandijos, reikia suprasti, kad šis maršrutas nėra tiesus ir paprastas kaip suoliukas. Tai be galo intensyvus kelių tinklas, ypač vokiškasis autobanas (Autobahn), per kurį praeina beveik viskas keliaujanti į Lietuvą. Esu vairavęs tą maršrutą tūkstančius kartų ir matau tą pačią problemą kartojant: žmonės dažnai užsigauna ant smulkmenų, praleisdami svarbiausią dalyką – logistinę logiką. Kasdienės siuntos iš Šiaurės Olandijos, Roterdamo uosto zonų ar net mažųjų miestelių prie Belgijos sienos gali būti pristatytos be jokio streso, jei tik žinai, su kuo turi darbą.

Šiandien noriu padalintis savo žiniomis ne kaip konsultantas iš vadovybės, o kaip vairuotojas ir ekspeditorius, kuris prisidėjęs prie tūkstančių tonų krovinių perkelimo. Jūsų poreikis paprastas – norite, kad veiktų efektyvus siuntų gabenimas iš Olandijos kasdien be problemų, o aš paaiškinsiu, kaip tą pasiekti realiame pasaulyje, o ne reklamos brošiūrėse.

Kas darosi kelyje ir kaip su tuo susitvarkyti?

Kiek laiko tikrai užtrunka siunta atvykti į Lietuvą?

Visiems klausia „kada bus“ ir tai yra sunkiausias klausimas, nes kelyje yra per daug kintamųjų. Jei viskas būtų idealiai, tai Krovininio automobilio kelionė iš Roterdamo iki Vilniaus užtruktų maždaug 18–20 valandų gryno vairavimo laiko. Tačiau realybėje tą reikia padalinti iš dviejų, atsižvelgiant į vairuotojo poilsio režimus, o taip pat į tai, kad automobilis turi paimti kitas siuntas prieš tai. Dažniausiai klientas gauna savo prekes per 2–3 darbo dienas nuo to momento, kai ją paėmėme iš sandėlio Olandijoje, tačiau vokiškos spūstys prie Hanoverio arba Duisburgo gali viską padėti ant galvos.

Ar tikrai galite vežti kasdien, ar tai tik marketingo triukas?

Kai sakome „kasdien“, mes kalbame apie tai, kad mūsų maršrutai yra pastovi ir suformuoti taip, kad nė viena diena nepraeitu be judėjimo. Turime reguliarius reisus, kurie važiuoja didžiuoju žiedu: Olandija – Vokietija – Lenkija – Lietuva ir atgal. Tai reiškia, kad jei jūsų siunta pasiruošta pirmadienį ryte, ji tikrai bus paimta, nes tą dieną ten kažkas būtinai važiuoja. Nėra taip, kad mes laukiam, kol susirinks pilna mašina, nors tokių atvejų būna su retomis kryptimis, bet pagrindinis Olandijos tiltas veikia kaip metro – nuolat.

Kodėl kainos kyla ir nukrenta kaip karusele?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien, ir atsakymas slypi degalų kainoje bei „Eurotoll“ mokesčiuose Vokietijoje ir Belgijoje. Pavyzdžiui, jei šiandien degalai Brėmente kainuoja 1,80 eurų, o po savaitės – 1,95 eurų, tai dienos kaina pasikeičia apie 50–100 eurų. Taip pat įtakos turi biržos poreikis – jei pavasarį visi veža sėklas ir traktorių dalis, vietų trūksta, o kaina šoktelėja aukštyn. Mes stengiames laikyti kainas stabilias, bet kai kuriais mėnesiais tai tiesiog neįmanoma dėl išorinių faktorių.

Ar vairuotojai tikrai ilsisi, ar važiuoja 24 valandas?

Galiu patikėti, kad po 20 metų šioje srityje mums nėra ko rizikuoti sąskaitą ar gyvybę, nes griežtai kontroliuojame tai. Visi mūsų naudojami automobiliai turi „tachografo“ kortelę, kurią paima policija net Lietuvoje, ir jei vairuotojas viršija 4,5 valandas vairavimo be poilsio, baudos yra astronomiškos. Tas poilsis reiškia, kad jūsų siunta gali „stovėti” 45 minučių degalinėje, bet tai yra būtina, kad vairuotojas nep užmigtų vairuojant. Geriau, kad prekė atvyktų valanda vėliau, nei kad jos visai nebūtų.

Dokumentai, muitinė ir pinigai

Ką daryti, jei pamiršau parašyti PVM mokėtojo kodą arba jis neteisingas?

Tai yra klasikinė problema, dėl kurios siuntos gali stingti sienoje net keletą dienų, ypač jei prekės keliauja iš Europos Sąjungos (ES) į ES (Lietuva). Nors Olandija ir Lietu yra ES šalys, jei prekės keliauja su atidėtu mokesčio mokėjimu (PVN), gabenimo dokumentas turi būti idealus. Jei klaida, muitininkai gali sustabdyti automobilį patikrinimui, o tai kainuoja pinigus ir laiką. Todėl visada patikrinkite komercinę sąskaitą-faktūrą dar prieš mums nusiunčiant – vienas skaitmuo gali sukelti nemalonumus.

Ar reikia mokėti už muitinės deklaravimą, jei prekės ne iš ES?

Jeigu prekės atkeliauja iš Azijos ar Amerikos per Roterdamo uostą ir jos yra „importuojamos“ į ES, tai taip, jums reikės importo deklaracijos. Tai paprastai ne mūsų darbas, mes tiesiog vežame, bet dažnai padedame susisiekti su brokeriais. Be to, svarbu žinoti, kad jei prekės jau buvo „customs cleared“ Olandijoje (t.y. importo mokesčiai sumokėti ten), tai Lietuvoje jums daugiau nieko nebereikia daryti su muitine, tiesiog važiuojame. Bet dažnai klientai su tuo painioja ir galvoja, kad vėl reikės eiti į punktą.

Kiek kainuoja papildoma eksporto deklaracija Olandijoje?

Tai priklauso nuo to, ką mes turime vežti – ar tai paprastos prekės, ar vaistai, ar pavojingi kroviniai (ADR). Standartinis eksporto procesas (EXS) Olandijoje, kai mes parengiame dokumentus, kainuoja apie 40–60 eurų, bet jei reikia išskirtinės licencijos ar gyvūnų sveikatos pažymos, kaina gali šokti iki 150 eurų. Verta apie tai pagalvoti iš anksto, o ne stebėtis, galutinėje sąskaitoje pamatęs papildomą eilutę „dokumentų tvarkymas“. Mums tai laiko klausimas, o jums – ramybės.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais pinigais vairuotojui?

Seniai gana to nedarome dėl saugumo ir apskaitos taisyklių – mums viskas turi eiti per sąskaitas. Be to, vairuotojų griežtai draudžiama turėti didelius pinigų kiekius sauje, nes tai juos pačius padaro pavojingais plėšikams. Visada geriau susitarti dėl banko pavedimo arba mokėjimo gavėjo sandėlyje (COD), tačiau tada reikia prisimti, kad toks paslaugas taip pat kainuoja, nes mums reikia užtikrinti, kad pinigai pasiekia mus saugiai.

Pakavimas, krovinys ir specifiniai dalykai

Ar galiu įkrauti labai ilgą prekę (pvz., 6 metrų vamzdį)?

Taip, galime, bet tada reikia sužinoti, ar tai telpa į standartinę 13,6 metro puspriekabę ar reikalinga speciali „jumper“ priekaba, kuri turi atidaromą stogą. Jei prekė ilgesnė kaip 7 metrai, dažnai tenka statyti specialius rėmus, kad ji negriūtų važiuojant. Vienas klientas bandė siųsti 8 metrų grindis be pakavimo, ir jas teko įtvirtinti grandinėmis – tai užtruko pusę dienos. Geriau iš karto pasakykite tikrąjį ilgį.

Kaip elgtis su šaltais siuntomis, pvz., maisto produktais ar vaistais?

Olandija yra didelis šaldytų produktų, ypač sūrių ir daržovių, eksportuotojas, todėl turime šaldytuvų („terminiai“) parką. Čia svarbiausia nurodyti ne tik temperatūrą (pvz., +4 laipsniai), bet ir tai, kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs ir šaldytuvas išsijungs. Mūsų mašinos turi nuotolinio stebėjimo sistemas, kurias matau ir aš savo telefone, tačiau klientas visada turi būti pasiruošęs, kad šalta grandinė gali šiek tiek pašokti. Jei vežate ledus, tai viena, jei šokoladą – kita.

Ar galima susiimti siuntą iš „garažo“, kur nėra krano?

Kiekvieną kartą, kai klientas sako „pas mane lengva prikrauti“, aš visada klausiu: „Ar ten yra keltuvas?“. Jei ten tik rankos ir lentos, tai mums teks siųsti autokraną arba mokėti vairuotojui už fizinį krūvį, kas brangu ir lėta. Efektyvus siuntų gabenimas iš Olandijos kasdien be problemų priklauso nuo to, ar krovimo viena paruošta. Jei ten griovės be nuolydžio, vairuotojas tiesiog negalės užvažiuoti puspriekabe – tai fizikos dėsniai, ne mūsų gėda.

Ar saugu vežti brangius elektronikos įrenginius?

Statistiškai Olandijoje vogta mažiau nei pietinėje Europoje, tačiau vairuotojų poilsio zonose prie Venlo arba Eindhoveno visada reikia būti budriems. Mes visada tokius siuntinius žymime kaip „High Value“ ir dedame į saugiausias vietas puspriekabės gale arba viršuje. Be to, jei krovinio vertė viršija 50 tūkstančių eurų, įtraukiame papildomą apsaugos agentą arba GPS sekimo sistemą, kurią stebi 24/7 dispečeris. Niekada neleiskite, kad brangūs dalykai būtų kraunami pirmi prie durų – tai lengvas taikinys.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad logistika nėra tik apie tai, kaip padėti dėžę ant padėklo. Tai sudėtingas organizavimo procesas, kuriam reikalinga vienybė tarp kliento, kuris tinkamai parengia prekes, ir pervežėjo, kuris žino kelią. Esu matęs, kaip mažos įmonės išaugo į didžiulius importuotojus tik todėl, kad suprato, kaip dirbti su logistika, ir nebandė taupyti ant dokumentų ar pakavimo.

Efektyvus siuntų gabenimas iš Olandijos kasdien be problemų yra visiškai įmanomas, jei jūs pasiruošę ir sąžiningi su savo tiekėju. Naudokitės patirtimi, kurią suteikia tokios kompanijos kaip mūsų, ir nebijokite klausti „kvailų“ klausimų apie dokumentus ar krovimo sąlygas – geriau paklausti dabar, nei vėliau ieškoti dingusios siuntos Vokietijos dykumoje. Pasidarykite gerą nuotrauką kroviniui prieš išvežant, pasirašykite teisingus popierius, ir viskas vyks taip, kaip turi būti – sklandžiai ir laiku.