Efektyvus siuntų gabenimas į Olandiją su minimaliu stresu: kas tikrai vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo tada, kai vairuotojai turėdavo naudotis žemėlapiais ant popieriaus, iki šiandieninių GPS sistemų, kurios, tiesą sakant, kartais nukreipia į upę, o ne į sandėlį. Kiekvieną dieną kalbu su klientais, kurie dažniausiai vieno dalyko nori vienu labiau nei pigios kainos – ramybės. Jie nori, kad jų prekės pasiektų Amsterdamą, Roterdamą ar Eindhoveną laiku ir kad jos nedingtų Kuršėnų sankryžose.

Štai ča ir įžanga į tai, ką mes, logistai, vadiname tiesiog darbu, o jums – galvos skausmu. Mano tikslas šiame straipsnyje yra paprastas: išdarkyti visus mitus ir parodyti, kaip atrodo tikrasis, efektyvus siuntų gabenimas į Olandiją su minimaliu stresu. Nes stresas kyla ne iš to, kad sunkvežimis vaziuoja 90 km/h greičiu, o iš nežinojimo ir netikrumo. Kai suprantate procesus, kainas, paslėptas išlaidas ir olandiškus niuansus, miegas tampa ramesnis.

Olandija – tai unikali rinka. Čia logistika yra kraujo arterijos, nes Roterdamo uostas yra vartai į visą Europą. Tai reiškia, kad infrastruktūra čia puiki, keliai lygus, bet ir eismas intensyvus. Be to, olandai yra labai disciplinuoti ir taikli dėl dokumentų. Vienos trūkstamos dešimtys prekių ženklinimo (GS1) gali priversti vairuotoją laukti uoste kelias dienas, o tai kainuoja milžiniškus pinigus. Todėl, norėdami pasiekti efektyvų siuntų gabenimą į Olandiją su minimaliu stresu, turime pradėti nuo smulkmenų, kurios atrodo neesminės, bet užtikrina sėkmę.

Šiame straipsnyje aš neduosiame sausų teorinių apibrėžimų. Mes kalbėsime apie tai, kas vyksta realiame gyvenime – kaip susitarti dėl krovos, ką daryti, jei vairuotojas užstrigo „spūstyje“ prie Bredos, ir kodėl kaina šiandien gali skirtis nuo rytojaus. Tai yra mano kaip veterano žinios, paverstos patarimais jums.

Dokumentų chaosas ir muitinės niuansai

O kas tie popieriai, ar būtinai viską daryti pagal knygą?

Žiūrėk, dokumentai yra tas pagrindas, kuris viską laiko kartu. Jeigu tu siunti paprastas prekes į Olandiją, tau reikės tiekėjo SF (sąskaitos-faktūros) ir CMR konosamento. Viskas. Bet čia yra pagavimas: sąskaitoje turi būti tiksliai nurodytas prekių svoris, kiekis ir brūkšninis kodas. Esu matęs situacijų, kai vairuotojas buvo sustabdytas ir krata iškrauta patikrai, nes ant dėžės buvo parašyta „įrankiai“, o dokumentuose – „metalų laužas“. Olandų muitininkai turi nuostabią intuicija ir technologijas, tad nesilikvėk ant „taip praeis“. Užpildyk viską kruopščiai, ir tu išvengsi to, kas vadinama „efektyviu stresu“.

Ar tikrai reikia tos EX1 deklaracijos, jei mes ir taip ES erdvėje?

Tai vienas dažniausių klausimų. Jei prekės keliauja iš Lietuvos tiesiai į Olandiją, tai tai yra vidinės ES prekybos operacija, ir muitinės deklaracijos (T2 ar EX1) nereikia – judi kaip savo šalyje. Tačiau jei tavo krovinys atvyko iš Kinijos į Gdanską, o tu nori jį pergabenti į Tilburgą, čia jau jaučiama kita muzika. Tu turi užtikrinti, kad muitinės atleidimas vyktų tiksliai pagal taisykles, kitaip krovinys gali būti „užfiksuotas“ tarp valstybių. Tokiu atveju geriausia pasitarti su brokeriu iš anksto, kad vairuotojas netektų stovėti pasienyje su įjungtu varikliu degant degalus.

Kas nutinka, jei vairuotojas pameta konosamentą?

Tai koja ant kojos padėta situacija, bet, sakyčiau, nelabai pavojinga, jeigu veiki greitai. CMR konosamentas yra pagrindinis krovinio „pasas“. Jei jis dingsta, vairuotojas turi nedelsiant pranešti ekspeditoriui ir policiją. Tada mes parengiame „Duplikatą“ – kopiją, kuri turi tą patį galiojimą. Tačiau tai užtrunka laiko, o laikas pinigais. Geriausia yra pasidaryti nuotrauką konosamento iškart pasirašant. Dabar visi turime telefonus, tiesa? Vienas paspaudimas gali išgelbėti dieną praleidžiant biurokratijos urmuose.

Ar galiu siųsti maisto prekių be specialių leidimų?

Niekada nesiųsk maisto produkto be atitinkamų sveikatos priesaikos (Veterinarinis pažymėjimas). Olandai yra itin griežti dėl maisto saugumo standartų. Net jeigu tai yra keletas dėžučių su medumi ar sausuogėmis, be tinkamo dokumento, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, krovinys bus sugrąžintas arba sunaikintas pasienio punkte. Tiesiog nėnvertu rizikuoti, nes „efektyvus siuntų gabenimas į Olandiją su minimaliu stresu“ maisto atveju prasideda ne nuo vairuotojo, o nuo veterinarinio gydytojo spaudinio ant dokumento.

Kainodaros ir laiko sąlygos: kodėl taip, o ne ne taip?

Kiek laiko tas sunkvežimis važiuos realiai?

Klientai visada klausia: „ar atveš rytoj?“. Žiūrėk, atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 1600–1700 km. Teoriškai vairuotojas gali tai nuvažiuoti per 24 valandas, jeigu vairuoja kaip Formulė-1 lenktynininkas, bet mes žinome, kad taip negali būti. Reguliariojo transporto atveju planuok 2–3 dienas. Jei tai yra „part load“ (dalinis krovinys), gali prireikti ir dienos papildomai, nes reikia surinkti kitas siuntas nukreipime. Jei kas nors pasako, kad atveš dalinį krovinį per 18 valandų, patikrink ar jis ne naudoja helikopterio. Realiausias laikas su poilsio pertraukomis ir galimais eismo įvykiais yra 48 valandos.

Kodėl kaina šokinėja kaip temperatūra?

Kainodara logistikoje nėra fiksuota. Ji priklauso nuo kuro kainos (kur, tiesa sakant, šiuo metu yra pagrindinis veiksnys), euro kurso ir, svarbiausia, krovinio pasiūlos. Jeigu turi siųsti į mažą miestelį, kur nėra didelių sandėlių, ir vairuotojas ten važiuos tuščiais atgal, kaina bus aukštesnė. Mes turime padengti tuščiosios kelionės išlaidas. Taip pat įtakos turi sezonai – prieš šventes ar vasarą kainos šokinėja, nes visi nori pergabenti prekes vienu metu. Stabilumo čia ieškoti sunku, bet galima susitarti dėl fiksuotos tarifų lentelės, jei siunti reguliariai.

Galima kažkaip pigiau, jei aš neskubu?

Taip, tai vadinama „gamyba“ arba ne skubus transportas. Jeigu tūris leidžia, mes galime sudėti tavo siuntą į grupinį krovinį (kombinuotas transportas). Vairuotojas surenka kelis klientų krovinius į vieną sunkvežimį. Tai pigiau, nes kaina yra padalijama tarp visų. Bet čia yra savas rizikos lygmuo – gali prireikti laukti, kol sunkvežimis užsipilda arba išsikrauna kituose miestuose. Jei tau svarbi kaina daugiau nei greitis, tai geriausias pasirinkimas. Tiesiog būk kantrus.

O keltų kainos? Jos įskaičiuotos?

Daugelis klientų pamiršta, kad Olandija nėra sala, bet keliaujant per Vokietiją arba Lenkiją, keltų gali nebūti, tačiau jeigu maršrutas eina per Skandinaviją arba Jungtinę Karalystę, tai kaina šokinėja aukštyn. Nors į Olandiją dažniausiai važiuojama sausuma, kai kurie maršrutai gali eina per Kylį arba net Trondheimą (nors retai). Dažniausiai kaina, kurią tau nurodau, jau yra „viskas įskaičiuota“, bet visada patikrink ar nėra „priedų“, tokių kaip keltų bilietas arba mokesčiai už užterštą zoną (kaip Vokietijos „vignette“ arba olandiškas mokesčiu už sunkvežimius – Eurovignette).

Fiziniai procesai – krovimas, krovininiai ir vairuotojų kasdienybė

Ar galiu užkrauti įšilktą mašina tą patį rytą?

Galima, bet tik tuo atveju, jeigu vairuotojas jau yra pasiruošęs ir turi laisvo laiko. Profesionalus vairuotojas turi atvykti į sandėlį maždaug valanda prieš numatytą krovimo laiką, kad apžiūrėtų krovininę, įsidėtų užtvaras (jeigu reikia) ir paruoštų dokumentus. Jeigu tu atvyksi su 20 minučių vėlavimu ir reikaliosi, kad viskas įvyktų per 30 minučių, tu sukuria stresą visiems. Olandai mėgsta tikslumą. Jeigu sakome, kad krova nuo 08:00 iki 10:00, reiškia, kad tą laiką reikia skirti. Vėlavimas gali sumušti visą grafiką, ir vairuotojas nebeįspės į paskirtinę vietą Olandijoje darbo valandomis.

Ką daryti, jei paletės sugriuvo?

Tai klasika. Vairuotojas gali važiuoti idealiai lygiu keliu, bet jeigu sandėlyje tavo darbuotojai užkrovė netvarkingą paletę, ji sugrius. Olandijos gavėjai yra labai griežti dėl krovinių išvaizdos. Jeigu atvyksta su sugriuvusia krova, jie gali atsisakyti priimti prekes, o tada tau teks mokėti už grąžinimą ir pakartotinį pristatymą. Užtikrink, kad paletės būtų užfiksuotos (apvyniotos plėvele) ir užkrautos į „tentinę“ mašiną taip, kad neslystų. Investicija į gerą pakavimo juostą sumokės sau kelis kartus.

Ar vairuotojas padės krauti ir iškrauti?

Pagal taisykles, vairuotojas atsakingas tik už vairavimą ir krovinio saugumą kelyje. Fizinis krovimas yra gavėjo ir siuntėjo reikalas, nebent sutarta kitaip. Yra vairuotojų su „autokrautuvais“ (su šakėmis), kurie gali padėti, bet tai nėra taisyklė. Jeigu turi 2 tonų krovinį, kurį reikia išnešti rankomis, nesiųsk jo į Olandiją be sutarto „pagalbos vairuotojui“ mokesčio. Vairuotojai po 1000 km kelionės pavargę, ir jie nebus laimingi dėl to, kad turi nešti dėžes į trečią aukštą be liftų.

Kodėl tiek daug kalbama apie tarpininkus (brokerius)?

Galvojate, kad tiesiog skambinate vairuotojui? Dažniausiai jūs kalbate su manimi arba kitu ekspeditoriumi. Mūsų darbas yra surasti tą vairuotoją, kuris yra patikimas, turi laisvą vietą ir važiuoja tame pačiame direction’e (kryptyje). Mums žinoma, kur šiuo metu yra šimtai sunkvežimių. Be tarpininkų sistema užstrigtų, nes siuntėjas ieškotų vairuotojo savaitėmis. Taigi, mokėdami ekspeditoriaus paslaugas, jūs mokate už greitį ir už tai, kad kas nors atsako už tą krovinį 3 valandą ryto, kai jis dingsta iš radaro. Tai yra draudimas nuo chaoso.

Išvada

Apibendrinant visą šią kalbą, noriu pasakyti vieną dalyką. Logistika nėra rocket science (raketų mokslas), ji yra organizacijos mokslas.