Efektyvus perkėlimas į Olandiją su optimaliais maršrutais: patyrusio vairuotojo žinynas

Sveiki, draugai. Būna taip, kad žmogus susiduria su gyvenimo pokyčiais ir nusprendžia keltis į Olandiją. Aš šioje srityje esu jau virš dvidešimties metų – maždaug nuo tada, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, o sienos pradėjo atsiverti. Per šį laiką esu nuvažiavęs tūkstančius kilometrų tiek tuščiais, tiek pilnomis sunkvežimiais, ir matau, kaip dažnai žmonės daro tas pačias klaidas planuodami perkėlimą. Efektyvus perkėlimas į Olandiją su optimaliais maršrutais nėra tiesiog įvedimas adresų į navigaciją, tai kompleksinis uždavinys, kuris reikalauja žinojimo, ką tiksliai reiškia vairuoti didelį transporto priemonę per Vokietijos autobanus ar olandiškus siaurus tiltus.

Kai klientas skambina man ir klauso, kiek kainuoja perkelti baldus iš Kauno į Amsterdamą, aš dažnai klausiu ne apie kainą, o apie tai, ką jis tikėjasi. Jei jūs manote, kad tas pats kelias, kuriuo važiuoja automobiliu „Volkswagen Golf“, tiks ir 7,5 tonų sunkvežimiui su priekaba – jūs klystate. Mano patirtis rodo, kad pusė sėkmės priklauso nuo to, kaip suplanuotas maršrutas, o kita pusė – nuo to, kaip paruoštas turtas. šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo vidine virtuve, kaip viskas tai vyksta iš vidaus, be jokio aiškinimosi iš vadovybės ar marketingo šlamšto. Čia grys tikra tiesa apie tai, kas laukia kelyje ir kaip išvengti nemalonumų Briuselio ar Roterdamo apylinkėse.

Turėtumėte suprasti, kad Olandija – tai ne tik tulpių šalis ir vėjo malūnai. Tai viena tankiausiai užstatytų šalių Europoje, kur logistika yra kraujotakos sistema. Kelių tinklas čia tikrai puikus, gerokai geresnis nei pas mus, bet jis turi savo niuansų. Mokesčiai, apribojimai, ekologinės zonos – visa tai įtakos jūsų perkėlimo kainą ir trukmę. Todėl efektyvus perkėlimas į Olandiją su optimaliais maršrutais reiškia ne taupant degalus už akių, o rūpinantis tuo, kad krovinys atvyktų saugiai ir vairuotojas nebūtų nubaustas už blogai pasirinktą kelią. Sėdėkime patogiau, mes dabar pažiūrėsime į tai iš vairuotojo kabinos.

Maršutai, keliai ir kelyje įvykęs šūksmas

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka nuvažiuoti iki Olandijos?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas visada toks pat – priklauso. Jei važiuojate lengvuoju automobiliu be sustojimų iš Vilniaus, tai iki Amsterdamo galėtumėte nuskaityti maždaug 18–20 valandų, tačiau su sunkvežimiu arba dideliu sunkvežimiu su kėbulu („kibikas“) situacija visai kitokia. Mes turime poilsio režimus, kurie yra griežtai reglamentuojami – vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo, o po 9 valandų – 11 valandų poilsio. Be to, dar reikia įskaičiuoti pasienio kontrolę, kurios ypač gausu Lenkijoje ir Vokietijoje. Taigi, realiai, jei viskas eina kaip laikrodis, nuo Lietuvos iki Olandijos sunkvežimiui užtrunka maždaug dieną ir pusę, o dažnai ir dvi, jei keliuose įvyksta eismo įvykiai ar yra dideli šūksmai (spūstys). Aš dažnai sakau klientams – neskubėkite su grafiku, geriau planuokite su atsarga.

Ar tikrai verta važiuoti per Vokietiją, ar galiu pro šalį, tarkime, per Čekiją?

Žiūrėk, klausimas geras, bet atsakymas paprastas – ne, jei norite, kad tai būtų efektyvus perkėlimas į Olandiją su optimaliais maršrutais. Čekija grožiška šalis, bet keliukai ten daug siauresni, o kalnų perėjos, tos kurios... piko trauka. Sunkvežimis su kėbulu, pilnas baldų, keliaujantis per Prahos apylinkes, tai tiesiog košmaras – vairuotojui reikės dirbti su pavarų dėže visą laiką, degalų suvartojimas šoks į dangų, o laiko praradimas garantuotas. Vokietija, nors ir brangi dėl mokesčių (vokiškas „Maut“), turi puikius autobanus, kurie skirti sunkiajai transportui. Taip, ten važiuojama greitai, bet keliai platūs ir lygūs. Taigi, nors kaina gali šiek tiek šoktelėti dėl kelių mokesčių, taupome laiką, techniką ir nervus. Nėra prasmės taupyti ant mokesčių, jei paskui teks mokėti už papildomą degalus ar, kas blogiau, už remontą.

Kas dėl to Vokietijos „šūksnio“ prieš Aacheną? Ar išvengiamas?

Aš turiu savo vardą Aacheno rajone, nes ten pravažiuoju dažniau nei namo pas savo žmoną. Ta vieta, kur susijungia keliai iš Belgijos, Vokietijos ir Olandijos, yra legendari savo spūstimis. Ypač tada, kai vyksta remonto darbai, kas ten vyksta beveik nuolat. Ar išvengiamas? Gana sunku, jei tikslas yra centrinė Olandija. Galima bandyti šališkai pro Liège Belgijoje, bet ten kelią dažnai uždarą dėl avarijų ar taip pat remonto. Mano patarimas – jei matote navigacijoje raudoną juostą Aacheno apylinkėse, nedžiūkite į tą trumpesnį kelią per miestelius. Sunkvežimis ten tiesiog užstrigs „kamštyje“, o vietiniai gyventojai jums niekaip nepadės, tik pypsės. Geriau susitaikyti su valanda pristojimo ir važiuoti pagrindiniu, nors ir lėčiau.

Pinigai, kainos ir nemalonios staigmenos

Kiek maždaž reikėtų numatyti biudžetei tokiam reisui?

Čia visada yra sunku pasakyti tiesiškai skaičių, nes kiekvienas atvejis individualus, tačiau aš galiu pasakyti apie vidurkį, kurį matau per savo 20 metų. Jei kalbame apie standartinį buto turto pervežimą, tarkime, 1-2 kambarių butą iš Lietuvos į Roterdamą ar Eindhoveną, tai kaina svyruoja nuo 1200 iki 2000 eurų, priklausomai nuo to, kiek daug daiktų ir ar reikia pakavimo paslaugų. Taip pat labai svarbu, ar reikia įvežti daiktus į patį butą (su keltuvu), ar tik iškrauti priešais namus. Degalų kaina dabai aukšta, o Vokietijos mokesčiai už kelią (Maut) didelės sunkvežimiams – tai sudaro apie 30-40 procentų galutinės kainos. Jei kas jus pasako, kad padarys už 500 eurų su pilna apkrova – žiūrėkite į tą žmogų su įtarimu, nes gali būti, kad jis važiuos nelegaliai ir taps jūsų problemų šaltiniu.

Ar brangiau vežti vasarą nei žiemą?

Sąskaitų už degalus atžvilgiu – taip, vasarą degalai šiek tiek brangesni, tačiau skirtumas nėra toks milžiniškas, kad jį jaustumėtumėt piniginėje. Tačiau yra kitas dalykas – logistikos paklausa. Vasarą, ypač liepos-rugpjūčio mėnesiais, visi juda – tai atostogos, tai perkėlimai prieš mokslo metus prasidėjimą. Tada vairuotojų trūksta, o kainos šiek tiek kyla. Žiemiais, ypač jei užsnigs Vokietijoje, kainos taip pat gali šoktelėti dėl to, kad reisas užtrunka ilgiau. Mano asmeninė nuomonė? Geriausia rinktis pavasarį ar rudens pradžią – oras dar neblogas, keliai tvarkingi, o kainos stabilesnės. Bet žinoma, žmonėms dažnai neberanda laukti, kai pasirašo darbo sutartį Olandijoje.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs spūstyje ir pavėluoja – ar mokėti daugiau?

Normaliose firmose, ir mūsų taip pat, tokie dalykai yra įtraukti į riziką. Jei vairuotojas pavėluoja dėl eismo įvykių ar blogų oro sąlygų, tai papildomai mokėti nereikia. Mes esame atsakingi už tai, kad krovinys atvyktų. Tačiau jei pavėlavimas kaltės kliento – pvz., jis neatvyko į susitikimą laiku arba blogai paruošė daiktus (nebuvo iškrauti), tai laukimo laikas gali būti apmokestintas. Aš esu matęs situacijų, kai klientas pasako „važiuok, aš jau viską paruošiau“, o atvyksta – dar reikia išmontuoti spintą, nes neperėjo pro duris. Tas darbas truko valandą. Čia jau nekelias, o papildomos montavimo paslaugos, už kurias reikia sumokėti. Svarbiausia – viską aptarti iš anksto.

Ar tikrai reikia mokėti už važiavimą per Olandijos kelių mokesčius?

Nedideliais sunkvežimiais (iki 3,5 tonos) ar „kibikais“ Olandijoje kelių mokesčių nėra taip kaip Vokietijoje. Ten mokama už „Eurovignette“ – tai yra metinis ar mėnesinis mokestis už naudojimasi keliais, kurį įmonės įpirkia iš anksto. Jums, kaip klientui, tai neatsiskaitoma atskirai, tai įeina į bendrą kainą. Tačiau jei važiuojame labai dideliu sunkvežimių vilkiku (virš 12 tonų), Olandijoje taip pat yra kelių mokesčių sistema (tolboven), bet tai daugiau verslo detalė. Jums svarbiau žinoti, kad vietiniai tiltai Olandijoje dažnai turi aukščio apribojimą (2,4 ar 2,6 metro). Jei pasirinksite netinkamą mašiną, gali būti, kad teks važiuoti apsisukus per visą miestą, kas užtruks valandą. Tai ir yra tas nematerialus mokestis už blogą planavimą.

Dokumentai, olandiškas tvarka ir smulkmenos

Kokius dokumentuos būtinai reikia tur�ti su savimi, kad nesustabdytų pasienyje?

Nors Olandija yra Europos Sąjungoje ir Schengeno erdvėje, mes vis tiek turime su savimi vežti visą dokumentų rinkinį. Pirmiausia, tai yra vairuotojo pažymėjimas, tachografo kortelės ir techninės apžiūros pasas. Jums, kaip klientui, reikėtų turėti asmens dokumentus. Tačiau labai svarbu yra krovinio aprašymas – inventorizaus sąrašas. Ypač jei vežate naujus daiktus, pirkimo čekius. Pasieniečiai, nors ir retai kontroliuoja vidines ES sienas, gali sustabdyti tikrinti, ar nevežate kontrabandos ar neregistruotų cigarečių. Turiu omenyje, kad pilnas „kibikas“ su baldais visada kelia įtarimų. Gerai surašytas inventorius, lietuviškai ir angliškai (arba olandiškai), išgelbės nuo valandų trukmės patikros ir paaiškinimų.

Ar galiu vežti savo alkoholį ar maisto atsargas persikėlimui?

Žinoma, kad galite, bet čia yra ribos. Olandai labai griežti dėl alkoholio kiekio, kurį galima įvežti be mokesčių, jei jis nėra asmeniniam vartojimui. Tarkime, butelis degtinės ar dėžė alaus – tai normalu. Jei bandysite įvežti dešimt dėžių sidro ir sakyti, kad tai „dovanos draugams“, gali susidurti su problema ir konfiskavimu. Taip pat atidžiai žiūrėkite į maisto produktus – mėsą, pieno produktus. Yra apribojimų dėl galvijų ir kiaulių mėsos įvežimo iš kai kurių šalių (dėl ligų), tačiau iš Lietuvos į Olandiją įprasti kumpiai ir sūriai paprastai neproblema, jei tai ne komercinis kiekis. Tiesiog nesiųskite dešimt kilogramų šaltos mėsos, jei nenorite praleisti valandos muitinėje aiškindamasi.

Kaip sužinoti, ar galiu važiuoti sunkvežimiu į mano gyvenvietę Olandijoje?

Tai yra labai kritinis klausimas, kurį dažnai užmiršta paklausti. Olandijos miestai, ypač senosios dalys Amsterdamo, Utrechto ar Leideno, yra pastatyoti prieš amžius, k apie sunkvežimius niekas negalvojo. Ten gatvės siauros, kanalai šalia, o tiltai žemi. Prieš pradedant reisą, mes visada patikriname miesto svetainę dėl „environmental zones“ (aplinkos zonos) ir sunkvežimių apribojimų. Jei jūsų namas yra zonoje, kur uždrausta važiuoti dyzeliniu sunkvežimiui, teks iškrauti krovinį artimiausioje leidžiamoje vietoje ir pervežti smulkesniu transportu. Tai kainuoja papildomai, bet užuot girdėjęję apie tai, kai vairuotojas stovi prie uždaryto barikadų ir verčia šauktis policiją. Geriau tai žinoti iš anksto.

Ar reikia kaip nors specialiai supakuoti daiktus, kad jie neišlydėtų per Vokietijos bangavimą?