Efektyvus namų perkėlimas į Lietuvą iš Olandijos: kaip tai padaryti greitai ir be nervų

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau beveik dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kurie bando savo dviračiu tempti sofa, iki korporacinių gigantų, perkeliančių visus biurus per naktį. Bet jei yra viena maršrutas, kuris man yra kaip namų petys, tai būtent kelias tarp Nyderlandų ir Lietuvos. Olandija yra nuostabi šalis, plokščia, tvarkinga, su puikių kelių tinklu, tačiau kai ateina laikas grįžti arba persikelti į Lietuvą, daugeliui kyla panikos. Kaip suorganizuoti efektyvų namų perkėlimą į Lietuvą iš Olandijos, kad tai neuktų į tūkstančių eurų nuostolius ar nervų išsekimą?

Kasdien kalbu su žmonėmis iš Amsterdamo, Roterdamo, Hagos, o kartais ir iš mažųmiestkių prie Vokietijos sienos. Visi jie klausia to paties – kodėl tai brangu ir kaip padaryti, kad būtų greita. Atsakymas paprastas: viskas priklauso nuo paruošimo. Perkėlimas iš Olandijos nėra tik tai, ką matote išorėje – tai dokumentai, kurie turi būti tvarkingi, tai krovinių įkrovimo logika, kurios dažnai nebuvote įsivaizdavę, ir pati kelionė per Vokietiją bei Lenkiją. Esu matęs, kaip blogai surašytas inventoriaus sąrašas sustabdo vilkiką pasienio punkte dviem valandoms, nors jokio kontrabandos nėra. Todėl šiame straipsnyje nebus sauso „SEO“ teksto, o grynai praktiniai patarimai iš vairuotojo, kuris tą kelią važinėja tūkstančius kartų.

Norint, kad namų perkėlimas į Lietuvą iš Olandijos vyktų sklandžiai, reikia suprasti ne tik kainą, bet ir proceso struktūrą. Mes ne tik vežame dėžes; mes vežame jūsų gyvenimą. Olandijoje dažniausiai gyvenama daugiausiai nuomojamuose būstuose, todėl ten dažna situacija, kai reikia išsikraustyti per vieną dieną, o Lietuvoje – laukia laisvi savo namo rūsiai. Šis kontrastas lemia tai, kad planavimas turi prasidėti ne prieš savaitę, o geriau prieš mėnesį. Žemiau išdėliosiu dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos klausiate manės telefonu, ir atsakysiu taip, kaip paprastai pasakočiau prie kavos puodelio.

Kainos ir laiko niuansai

Kiek viso tai kainuoja? Turiu butą Amsterdame.

Kainos klausimas visada yra pirmas, ir jis visada yra sudėtingas. Jei kalbame apie namų perkėlimą į Lietuvą iš Olandijos, tai kaina nėra fiksuota, ji skamba kaip muzika – priklauso nuo instrumentų. Paprastai pradedame nuo kubaturos: jei turite standartinį dviejų kambarių buto turinį, tai maždaug 20–30 kubinių metrų. Tokiam apimtims reikėtų maždaug 3,5 tonų sunkvežimio su kėbulu. Toks maršrutas Amsterdamas–Vilnius šiais laikais, atsižvelgiant į degalų kainas ir vairuotojo darbo užmokestį, gali kainuoti nuo 1200 iki 1800 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia įrenginėti liftą, ar tik nešti laiptais. Taip pat reikia prisiminti apie galutinius išlaidas Olandijoje – ten mokesčiai už užstatą arba „rijtuvas“ gali būti didesni nei patys pervežimai.

Ar galima atvykti anksčiau, jei aš jau važiuoju savo automobiliu?

Žinoma, tai yra labai dažna scenarijų. Dažnai klientai sako: „Aš važiuoju savo BMW iš Rygos arba tiesiog iš Olandijos, kur bus sunkvežimis?“. Mes galime suderinti grafiką taip, kad mūsų ekipažas atvyktų į jūsų naująjį būstą Lietuvoje tą pačią dieną arba dieną anksčiau. Svarbiausia yra tai, kad turi būti kas nors, kas priims krovinių – arba jūs, arba jūsų giminaičiai. Kartais vyksta taip, kad vairuotojas važiuoja greičiau negu jūs su savo automobiliu, nes jis turi limituoto laiko valandų (tachografas), todėl ne visada įmanva „sužiūrėti akį“ kelyje, bet galime susitarti dėl atvykimo langų.

O kiek laiko užtrunka pats kelias?

Tiesioginis važiavimas nuo, tarkime, Eindhoveno iki Kauno yra apie 1400–1500 kilometrų. Teoriškai vairuojant be sustojimų tai truktų maždaug 14–15 valandų, tačiau mes ne lenktynininkai. Mūsų ekipažams reikia poilsio, o be to, pati įkrova ir iškrova trunka po 3–4 valandas kiekviena. Taigi, standartiškai namų perkėlimas į Lietuvą iš Olandijos su vienu sunkvežimiu trunka 2–3 dienas. Pirmą dieną krauname, naktį važiuojame per Vokietiją, antrą dieną važiuojame per Lenkiją ir trečią rytą jau esame Lietuvoje arba vakare antrą dieną, jei viskas vyksta kaip laikrodis. Bet jei kelyje užstrigsite ties Varšuvos statybomis, tai gali pavėluoti.

Ar taip brangu, kaip visi sako?

Kartais atrodo, kad brangu, bet palyginkite su tuo, kiek kainuoja nupirkti naujus baldus. Esu matęs situacijų, kai žmonės nori sutaupyti ir veža senas, jau suplyšusias sofas per visą Europą, o paskui jas išmetą Lietuvoje, nes nebetinka į interjerą. Taip pat, kaina priklauso nuo to, kiek darbo reikia nuo vairuotojų. Jei jums reikia tik „palepinti“ krovinius iš Olandijos sandėlio ir atiduoti Lietuvoje, tai bus pigiau, negu jei mums reikės išardyti spintą, nešti ją per trečią aukštą be lifto Olandijoje ir vėl surinkti Lietuvoje. Darbas yra brangiausia šios paslaugos dalis.

Baldai, dėžės ir keiksmai

Kaip supakuoti lėtai besidaužančius daiktus?

Klausimas, kurį girdžiu kiekvieną kartą. Žiūrėkite, mes galime suteikti pakavimo medžiagas – burbuliukų plėvelę, kietas dėžes, antklodes užvalkalus. Bet jei patys supakuosite, prašau, nenaudokite senų prekių dėžių iš parduotuvės, kurios jau buvo drėgnos. Geriausia yra tai, kad stiklą indai būtų apvynioti bent tris kartus. Esu matęs, kaip perlenkiant kelią Vokietijoje, netinkamai supakuota vazidė nukrenta ant grindų ir suskyla į šipulius. Nenaudokite laikraščių – jie palieka rašalus ant indų, kurias paskui reikia valyti valymo priemonėmis. Naudokite popieriaus rankšluosčius.

Ar galima vežti didelius baldus, pvz., „IKEA“ spintas?

Olandijoje visi perka IKEA baldus, tai yra standartas. Tačiau problema ta, kad jos dažnai yra surinktos ir labai didelės. Jei gyvenate bute be lifto Amsterdame centre, tokią spintą išnešti gali būti tikras košmaras – kartais netgi reikia išmontuoti langą arba naudoti kraną iš gatvės pusės. Todėl visuomet rekomenduoju spintas išardyti. Ne tik kad lengviau nešti, bet ir mažiau tikimybė, kad ji nudils ar nulūžs kampas važiuojant nelygiu keliu ties Lenkijos-Lietuvos siena. Mūsų komanda turi įrankių, tai padarys greičiau nei jūs savo atsuktuvu.

Ar saugu palikti dėžes sunkvežimyje per naktį?

Tai labai svarbus klausimas, ypač kai važiuojame per Vokietiją arba sustojome poilsio aikštelėje. Profesionalios transporto kompanijos naudoja vairuotojus, kurie miega kabinėje arba užrakintame viešbutyje, o sunkvežimys yra užrakintas ir dažnai netgi turi GPS stebėjimo sistemą, kuri įjungia signalizaciją, jei kas nors bando jį atidaryti. Per savo 20 metų darbo nė karto neteko tokio atvejo, kad kas nors pavogtų kliento dėžes iš užrakinto vilkiko. Pavogti iš asmeninio automobilio, kurį palikote poilsio zonoje, yra daug tikimesniau.

Ką daryti su dalykais, kuriais nebeina naudotis?

Nesivežiukite šiukšlių. Olandijoje yra puiki „Afvalpunt“ atliekų surinkimo sistema, kur galite nemokamai atiduoti senias elektrines prietaisus, baldus arba statybines atliekas. Esu matęs, kaip žmonės veža seną čiužinį, kur jau pradeda dygti grybai, per visą Europą, o Lietuvoje tada vėl galvoja, kur jį padėti. Tai tiesiog brangiai apmokamas degalų švaistymas. Perkeliant namus į Lietuvą iš Olandijos, verta pasidaryti „pamiršimo“ dėžę – į ją sudėkite visus daiktus, kuriuos abejojate, ir jei po mėnesio Lietuvoje jos neatidarysite – išmeskite.

Dokumentai, muitinė ir rūpesčiai

Ar reikia eiti į muitinę, jei grįžtu į Lietuvą gyventi?

Jei perkeliate savo asmeninius daiktus ir paskutinius 12 mėnesių gyvenote Olandijoje, tuomet Jums taikoma „perkeliančiojo asmens“ lengvata. Tai reiškia, kad jums nereikia mokėti PVM ar muito už asmeninius daiktus (baldus, drabužius, buitinę techniką), jeigu jie buvo naudojami ir nebus parduoti per pirmą metus. Mums reikia tik paruošti nustatyto formos deklaraciją (dažniausiai tai darome elektroniniu būdu iš anksto). Kartais klientai baiminasi, kai pamato vairuotoją užpildantį CMR sąrašą, bet tai tik standartinė procedūra.

Ką daryti su transporto priemone, jei jos nėra CMR?

Kartais vyksta taip, kad klientas nori, kad mes vežtume jo automobilį už sunkvežimio. Tai įmanoma, bet čia jau nebe paprastas krovininis pervežimas, o olandų automobilių pervežimas Lietuvą. Reikia ypatingos leidimų knygelės, draudimo ir, svarbiausia, automobilis turi būti užregistruotas kaip krovinys. Negalima tiesiog užvažiuoti su savo „Audi“ į vilkiką ir sakyti „vežkite“. Reikia sudaryti atskirą sutartį, užregistruoti VIN kodą dokumentuose. Tai papildomas rūpestis, bet taip jūsų automobilis nenuvažiuos savo eiga per 1500 km ir nenukentės nuo dulkių.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs sienoje?

Esu matęs, kaip sienose užstringa ne dėl dokumentų, o dėl techninių gedimų. Jei mūsų sunkvežimui sugenda variklis arba padangą, mes tūrėtume pagalbos paslaugą visoje Europoje. Jums nereikės rasti kitos varyklos. Mes atsiskaitome už savo klaidas. Jei dėl mūsų kaltės krovinys vėluos daugiau kaip para, mes paprastai kompensuojame pragyvenimo išlaidas, jei tokios sąlygos buvo sutartyje. Bet tiesą sakant, šiuolaikinės SCANIA arba „Volvo“ varyklos yra patikimos, o mūsų vairuotojai tikrinasi automobilius prieš kiekvieną išvykimą iš Olandijos.

Ar galima sekti, kur yra mano krovinys?

Žinoma, šiais laikais be GPS nebeįsivaizduojame jokio namų perkėlimo į Lietuvą iš Olandijos. Kai pasirašome sutartį, aš jums atsiunčiu nuorodą, kurioje galite matyti, kur yra jūsų daiktai realiu laiku. Tai ramina nervus – žinoti, kad sunkvežimis jau pravažiavo Berlyną ir artėja link Poznanės.